Atsako LSMU ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė doc. dr. Vesta Kučinskienė:

- Skiriama pirmo ir antro tipo žvynelinė. Ligos eiga gali būti silpnai išreikšta, vidutinio sunkumo arba sunki, – taip pat ji gali kisti. Pirmo tipo žvynelinė, siejama su odos, sąnarių, nagų pažeidimais, įprastai pasireiškia pacientams iki 40-45 metų. Polinkis sirgti šio tipo žvyneline yra perduodamas iš kartos į kartą: šia liga sirgti gali ir seneliai, proseneliai.
 
Antro tipo žvyneline dažniau serga vyresnio amžiaus pacientai, ją dažnai išprovokuoja nesuderintų vaistų vartojimas. Bėrimus taip pat gali sukelti antiaritmikai, antidepresantai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Jei žmogus turi genetinį polinkį sirgti, tačiau nėra ligą sukeliančių veiksnių arba jie yra neryškūs, žvynelinė gali nepasireikšti.
 
Žvynelinės paūmėjimus sukelia įtampa, stresas, persirgtos bakterinės ar virusinės infekcijos. Pavyzdžiui, neretai jauniems pacientams persirgus gripu ant odos atsiranda smulkių bėrimų (kartais ir netipiškų ligai), lydi silpnas karščiavimas, kuris trukdo odai gyti. Žvynelinei gyti nepadeda alkoholio vartojimas, rūkymas.
 
Sergant žvyneline, reikėtų vengti pažeistos odos dirginimo, pasirinkti tinkamas kasdienes higienos priemones, natūralios medžiagos rūbus. Vienas ligos simptomų – odos niežėjimas. Kad to išvengtumėte, svarbu nenaudoti odą sausinančių priemonių, kurių sudėtyje yra dirbtinių kvapiklių, dažiklių, kurių pH yra šarminis. Bėrimus reikėtų tepti drėkinamaisiais vaistais, kad mažėtų odos pleiskanojimas ir niežėjimas.
 
Sveika mityba taip pat labai svarbi. Pacientas turėtų valgyti daugiau šviežių vaisių, daržovių. Per dieną reikėtų suvartoti bent 400 g maisto produktų, turinčių skaidulinių medžiagų. Patariama kuo mažiau vartoti cukraus ir lengvai pasisavinamų angliavandenių turinčių produktų. Pirmenybę reikėtų teikti troškintam, virtam, mažai riebalų turinčiam, maistui. Tinka žuvis, paukštiena, kartais ir liesa kiauliena. Tokia mityba reikalinga, nes liga turi sąsajų su metaboliniu sindromu – nutukimu, padidėjusiu riebalų kiekiu kraujyje. Riebalų ląstelėse, lipocituose, neretai slypi uždegimą skatinantys veiksniai.
 
Taikant gydymą, labai svarbu įvertinti kiekvieno paciento ligos sunkumą. Jei tai ne itin sunki žvynelinė, užtenka vietinio poveikio vaistų, galimai derinamų su fototerapija. Sergantieji gydymosi tikslais lankosi šiltuosiuose kraštuose, mėgaujasi vandens, saulės procedūromis. Tačiau esant vidutinio sunkumo ar sunkios stadijos ligai (kai pažeista daugiau nei 10-15 procentų odos), skiriami sisteminiai vaistai, derinami su fototerapija. Kartais pasitaiko ir tokių sunkių atvejų, kai tradiciniai sisteminiai vaistai nepadeda.
 
Lietuvoje jau dešimt metų žvynelinei gydyti turime galimybę skirti biologinius vaistus. Šie medikamentai slopina uždegimines ląsteles, jų produkuojamus baltymus. Taip stabdomas uždegimas: efektyviai pagerėja ne tik fizinė, bet ir psichologinė, paciento būklė.

---

 
Tarp kitko
Sergamumas žvyneline siekia apie 2-3 procentai pasaulio gyventojų. Šis rodiklis išlieka stabilus. Liga vienodai paplitusi tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, ja serga įvairaus amžiaus pacientai. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!