- Ar galima išskirti, kokios veiklos sukelia daugiausiai traumų vaikams?
- Na, iš praėjusios vasaros įspūdžių galiu pasakyti, kad bene daugiausia traumų vaikai patyrė šokinėdami ant batutų ir važinėdamiesi paspirtukais. Kai išgirstame, kad buvo viena šių veiklų, jau galime numanyti, kokia tai trauma ir kurioje vietoje.
 
- Kuo tie batutai vaikams tokie pavojingi?
- Batutai yra pavojingi visiems: tiek vaikams, tiek suaugusiems. Autoritetingos pasaulio vaikų ortopedų-traumatologų, vaikų chirurgų organizacijos sako, jog batutai yra vienas didžiausią traumatizmų skaičių generuojančių laisvalaikio praleidimo būdų ir rekomenduoja šios pramogos atsisakyti. Vaikams iki šešerių metų batutai apskritai yra nerekomenduojami, nes ikimokyklinio amžiaus vaikams traumų rizika yra daug didesnė.
Jeigu vis tiek norisi rizikuoti, būtina, kad batutai būtų pritaikyti vaikams pagal amžių: įvairūs įtempimai; turi būti tam tikros apsaugos, kad nebūtų galima iškristi; uždengtos spyruoklės; šalia neturi būti jokių terasų, medžių ar kitų objektų, į kuriuos vaikai galėtų užsigauti. Tikrai negalima vaikams leisti daryti triukų, salto ant batuto, nes dėl neatsargių veiksmų patirtos kaklo ar galvos traumos gali baigtis net ir staigia mirtimi. Mano praktikoje to dar nebuvo, tačiau pasaulio praktikoje tokių atvejų tikrai yra. Iš asmeninės praktikos galiu pasakyti, jog praėjusią vasarą viena klasė nusprendė mokslo metų pabaigą švęsti batutų parke ir iš dalyvavusiųjų į mūsų priėmimo skyrių atvežė keturis. Tik vienas iš jų išsisuko patempimu, o kitiems trims buvo diagnozuoti lūžiai, tad laukė ilga vasara gipse. Taigi, negalima vaikų ant batuto palikti be priežiūros. O ir apskritai, vienu metu ant batuto turi būti vienas vaikas ir ne daugiau.
 
- O kaip yra su paspirtukais? Ar jie taip pat pavojingi?
- Jei nesiimi tinkamų apsaugų, pasivažinėjimas paspirtuku gali būti pavojingas. Važinėjantis elektriniais paspirtukais ir krentant nuo jų, traumos žymiai sudėtingesnės, nei važinėjantis paprastais. Turėjome vieną atvejį, kai tėvai leido vaikui pasivažinėti elektriniu paspirtuku senamiesčio gatvelėmis ir ratas įstrigo tarp trinkelių, vaikas nukrito. Pacientas pas mus atvažiavo jau po apsilankymo Žalgirio klinikoje, su keliais nuskeltais dantimis ir sumuštu, nubrozdintu veidu. Na, o mes nustatėme abiejų rankų dilbių lūžius ir likusią vasarą vaikas praleido sugipsuotomis rankomis. Važinėjantis įprastais paspirtukais traumos kiek lengvesnės, bet dažnos: rankų, riešų, dilbio kaulų lūžiai, patempimai, sumušimai.
Dažniausiai į priėmimo skyrių atvykę vaikai prieš tai paspirtukais važinėjosi be jokių apsaugų. Tad tėvai, dovanodami tokį daiktą, turėtų dovanoti visą apsaugos komplektą: šalmą, riešų, kelių apsaugas, nes šios vietos dažniausiai traumuojamos. ir saugiausia, kai vaikai juda savomis kojytėmis.
Na, o didesni vaikai į priėmimo skyrių atvažiuoja dėl traumų, patirtų važinėjantis ne tik paspirtukais, bet ir dviračiu. Pasitaiko raktikaulio lūžių ar įvairių peties traumų.
 
- Jei nutiko nelaimė, kokią pirmąją pagalbą vaikui turėtų suteikti tėvai?
- Labai priklauso nuo patirtos traumos. Jeigu vaikas susimušė, jam skauda ir toji vieta tinsta, pirmiausia reikia šaldyti - pirmąsias dvi paras po penkiolika dvidešimt minučių kas dvi valandas. Jeigu tai yra sumušta galūnė, reikia stengtis, kad ji būtų pakeltoje padėtyje, jeigu skauda, galima duoti vaistų nuo skausmo ir stebėti vaiką. Jeigu pašaldžius ir (ar) davus vaistų nuo skausmo situacija neblogėja, galima manyti, kad galbūt tai nėra lūžis. Bet kiekvieną situaciją reikėtų vertinti skirtingai ir lūžius diagnozuojame tik atlikus rentgenogramą.
Kalbant apie, tarkime, stipinkaulio panirimus, jų pasitaiko beveik kiekvieno budėjimo metu. Tai yra mažų vaikų trauma, paprastai ikimokyklinukų, nes tokio amžiaus vaikų raiščiai dar nėra iki galo susiformavę aplink stipinkaulio galvą alkūnės sąnaryje. Dažniausiai tai į įvyksta stipriau patempus ranką ar bandant pakelti vaiką, kai jis laikomas tik už plaštakų, bet pasitaiko ir šokinėjant ant batuto, lovos ar tiesiog nukritus. Tuomet stipinkaulio galvutė pasislenka iš vietos, sukelia skausmą ir riboja rankos judesius. Geriausia, kad tai įvertintų specialistas. Gerai yra tai, kad ši trauma greitai gydoma. Kelių gydytojo veiksmų dėka efektas labai staigus ir iš kabineto vaikas išeina jau linksmas ir sveikas, kai, pavyzdžiui, kaulų lūžiai gyja kelias savaites ar mėnesius.

Jeigu tai yra galvos trauma, svarbiausia stebėti simptomatiką. Per pirmąją parą gali išryškėti smegenų sutrenkimo simptomai: vėmimas daugiau nei porą kartų, pakitęs elgesys, didelis skausmas, vaikas labai neramus arba mieguistas, vangus, prasideda traukuliai, sąmonės sutrikimai. Tuomet reikėtų kreiptis į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, realu, kad vaikas bus paguldytas stebėjimui ir išsamesniems tyrimams. Tiesa, šie simptomai, ypač vėmimas, gali pasireikšti praėjus bent trims, keturioms valandoms po traumos, tad jei į priėmimo skyrių atvyksite praėjus pusvalandžiui, to gali neįtarti ir medikai. Ligoninėje bus tik išsiaiškina, ar nėra jokių kaukolės lūžių, ir įvertinta vaiko būklė. Beje, pirmąją parą po galvos traumos ypač svarbu vaikui riboti ne tik fizinį krūvį ir užtikrinti poilsį, bet ir vengti dirgiklių: telefonų, planšečių, kompiuterių naudojimo ir televizoriaus žiūrėjimo. Vaikui reikėtų leisti ilsėtis ir miegoti.

Norėčiau pabrėžti, kad skubi pagalba priėmimo skyriuje yra suteikiama pirmąją parą po traumos. Jeigu skausmai dideli, matomos deformacijos ir panašiai, tikrai geriau atvažiuoti ir pasirodyti medikams. Bet, jeigu pralaukiate tris, keturias paras po traumos, tuomet jau reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Taip pat į priėmimo skyrių reikia važiuoti visada, jeigu reikia gydymui atlikti kokius nors manipuliacinius veiksmus: siūti, plauti žaizdą, pastatyti į vietą stipinkaulį, gipsuoti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!