Mano dukra paauglė turi įprotį vis draskyti, krapštinėti odą, nors ant jos, atrodo, nieko nėra. Ką patartumėte daryti?
Simona
Nuolatinis sveikos odos krapštinėjimas – viena neurozės formų. Tai daryti linkę žmonės dažniausiai regi tai, ko kiti nemato: tik juos vienus puola kokie „mikrobai“, „kirmėlės“ ir pan.
Pataria specialistė
Klaipėdos Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė:
- Nuolatinis sveikos odos krapštinėjimas – viena neurozės formų. Šis sutrikimas dar įvardijamas kaip patomimija. Ji apima ir nagų kramtymą, plaukelių pešiojimą. Tokių pacientų nėra daug, tačiau jų vis pasitaiko. Paprastai jie ateina jau save gerokai sužaloję. Tose vietose, kiek pasiekia rankos, matyti nagų žymės, vėliau virstančios brūkšnelio formos randeliais. O į gydytojus jie kreiptis neskuba, patys nusistato „diagnozę“.
Tokie žmonės dažniausiai regi tai, ko kiti nemato, tik juos vienus puola kokie „mikrobai“, „kirmėlės“ ir pan. Jie bando iškrapštyti tuos nematomus organizmus ant odos, „gaudo“ juos. Dažnai artimiausių žmonių atvesti jie sunkiai gali patikėti, kad ant odos iš tikrųjų jokių sukėlėjų nėra. Siunčiame juos atlikti laboratorinius tyrimus, tačiau, aišku, tai jokių diagnozių nustatyti nepadeda.
Kartais pačių pacientų paprašome atnešti tai, ką jie sugeba nukrapštyti nuo odos. Kai ištyrę tas mikroskopines daleles randame sofos ar antklodės atplaišų ir, pavyzdžiui, galime pasakyti, kokios spalvos jie yra, tada žmogus sunkiai, bet pradeda tikėti, kad galbūt gydytojas teisus.
Dažnai žmogus prisiskaito apie egzotiškuose kraštuose ant odos žaizdų kiaušinėlius dedančias kirmeles ir tai prisitaiko sau. Aišku, panašius pojūčius odoje gali sukelti kraujotakos ar nervų sistemos sutrikimai. Tokias neurotines būsenas būtina gydyti, dažnai prireikia ne tik dermatologo, bet ir net psichiatro pagalbos.
Šiaip ant bet kokios odos galima atrasti spuogelį, bet nereikia stengtis jį iškrapštyti, nes po to tiesiog liks randas. O paskui tik kyla noras vis krapštinėtis. Be to, taip galima sveikoje odoje sukelti antrinę infekciją, žaizda gali supūliuoti.
Šio sutrikimo kamuojamiems žmonėms reikėtų stengtis nukreipti dėmesį į kitą veiklą, kad rankos būtų kuo nors užimtos, ypač tinka nėrimas, mezgimas ir pan.
Verta žinoti
Odos krapštymo sutrikimas (OKS) – patologinis savo odos krapštymas, kuomet smarkiai pažeidžiama oda. Nuo OKS kenčia 1–5 proc. bendros populiacijos. Tokie žmonės gali daugiau nei valandą per dieną skirti odos krapštinėjimui. Vis apie tai galvoja ir sunkiai gali atsispirti norui pakrapštyti odą, dėl to netgi pradeda jausti stresą.
OKS priežastys nėra žinomos, įtakos turi daug veiksnių – paveldimumas, emocinė būsena, patiriamas stresas, nuovargis, nuobodulys.
Įveikti norą krapštytis gali padėti meditacija, savikontrolė. Niežtinčią odą galima švelniai pamasažuoti plaukų šepečiu.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: