Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė ir Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė:
 
Gyvenimas lyg sulėtintame filme
Kaklo priekyje esanti drugelio formos skydliaukė gamina aktyvias medžiagas – hormonus, kuriuos išskiria į kraują. Ši endokrininė liauka yra tarsi reguliuojantis eismą šviesoforas: kol jis veikia – judėjimas vyksta nenutrūkstama tvarkinga eiga, o sugedus – ilgainiui įsivyrauja chaosas.
Kai skydliaukės veikla nuslopsta ir vystosi hipotireozė, jos ląstelės gamina nepakankamai ar visai negamina gyvybiškai svarbių hormonų. Hipotireozė sutrikdo normalią fiziologinių organizmo procesų pusiausvyrą, išryškėja įvairūs negalavimai.
 
Dažnam žiemiški orai keičia nuotaiką ir gyvenimo įpročius – mažiau juokiamės ir tampame rimtesni, norisi susisukti šiltoje antklodėje, dažnai net tingisi išeiti iš namų ar susitikti su draugais. Taip ir nuslopus skydliaukės veiklai – lėta dienų eiga tampa įprasta, aplinka įgyja matinį atspalvį, susiaurėja interesų ratas, norisi tik ilsėtis, snausti, susigūžti. Kai kurie susirgusieji nurodo keistą ir nenusakomą pojūtį – gyvenimas tampa lyg sulėtintas nebylus filmas.
 
Hipotireozės pradžioje negalavimai reti. Tačiau ilgainiui negydoma liga sukelia įvairius sveikatos sutrikimus – vargina mieguistumas, nuovargis, vangumas, gali pablogėti atmintis, išsausėja oda, lūžta plaukai, paburksta veidas, kimsta balsas, auga svoris, užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijų ciklas ir kt. Gera žinia yra ta, kad šiuo metu tikslūs kraujo tyrimai padeda anksti nustatyti skydliaukės veiklos sutrikimą, o trūkstamus hormonus atstoja saugus ir veiksmingas kasdienis gydymas sintetiniais hormonais.
 
Būtini skydliaukės hormonų tyrimai 
Permetę akimis galimų hipotireozės simptomų ir požymių sąrašą, daugelis mūsų turbūt rastume bent vieną simptomą, kurį galėtume pritaikyti ir sau. Tačiau ligai nustatyti vien blogos savijautos ar  klinikinių simptomų ir požymių nepakanka, nes vieni gali turėti daug ir įvairių simptomų, kiti – kelių simptomų derinį arba nė vieno. Ligos diagnozę patvirtina  tik laboratoriniai kraujo rodiklių tyrimai, kuriuos interpretuoja gydytojas. Skydliaukės hormonų tyrimai atliekami ir stebint ligos eigą.
 
Nėra vieningos nuomonės dėl visuotinės atrankos ir profilaktinių skydliaukės hormonų tyrimų, tačiau tam tikriems asmenims pavojus susirgti yra žymiai didesnis, todėl jiems verta reguliariai išsitirti.
Hipotireozę gali skatinti paveldėtas polinkis, jodo stygius ar perteklius, aplinkos užterštumas, įvairios natūralios fiziologinės būklės (nėštumas, menopauzė ir kt.), netaisyklinga mityba, stresas, ilgalaikis nuovargis, tam tikros ligos ir kt.
 
Mokėti pasirūpinti ir pačiam
Dažniausiai hipotireozės gydymas nepasižymi netikėtumais – tai tarsi važiavimas saugiu traukiniu: žinome, iš kur jis išvažiuoja, kur ir kada atvyks. Kasdien tinkamai vartojant vaistus skydliaukės hormonų trūkumas visiškai atstatomas. Dauguma sergančiųjų bendros būklės pagerėjimą pastebi per keletą savaičių. Tais atvejais, kai hipotireozė yra sunki, prireikia daugiau laiko.
 
Labai svarbu prisiminti, kad šios ligos gydymas – tai visą gyvenimą trunkantis įsipareigojimas. Todėl laikotarpiu tarp apsilankymų pas gydytoją svarbu mokėti savimi pasirūpinti ir pačiam. Nuosekliai pildydami skydliaukės rodiklių dienyną, sergantieji hipotireoze gali suprasti siektinus gydymo tikslus, stebėti tyrimų ir vaistų dozės pokyčius bei šių pokyčių priežastis, matyti savo pasiekimus, labiau domėtis ir pasitikėti savimi, tapti savarankišku ir atsakingu už savo sveikatos būklę.

---

 
Verta žinoti 
Skydliaukės veikla sulėtėjusi apie 8 proc. suaugusių Europos gyventojų. Moterys hipotireoze serga 5–10 kartų dažniau nei vyrai.
Hipotireoze dažniau serga vyresni nei 60–65 m. amžiaus asmenys, jei jų šeimoje yra sirgusių skydliaukės ligomis, moterys, ypač pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo ir menopauzės metu, taip pat negalinčios pastoti moterys, žmonės, kuriems buvo taikytas galvos, kaklo ar viršutinės krūtinės dalies spindulinis gydymas, sergantieji kitomis genetinėmis ar autoimuninėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!