Kosulį ne visada malšinti

„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė sako, kad dažnai žmonės užklupusį kosulį bando numalšinti patys. Anot jos, jei kosulys nėra intensyvus ir siejamas su lengvais peršalimo simptomais, gydymu galima užsiimti ir namuose, geriant daug šiltų skysčių, vartojant pastiles gerklei, atsikosėjimą lengvinančius vaistus.

 
Vis dėlto kosulys gali būti rimtesnių ligų simptomas, o jį slopinantys preparatai neturėtų būti vartojami be gydytojo paskyrimo. Mat kosulį ne visais atvejais reikia malšinti – tai yra refleksas, kurio metu organizmas stengiasi pašalinti kvėpavimo takus dirginantį veiksnį. Anot K.Lebedevaitės, jei gydantis namų sąlygomis būklė negerėja, būtina kreiptis į medikus.
 
„Paciento apžiūros metu pirmiausia galvojama apie infekcines kvėpavimo takų ligas, reikalaujančias greitos diagnostikos ir gydymo paskyrimo – ūminis bronchitas, tracheitas ar plaučių uždegimas. Lėtinis kosulys gali būti sukeltas rūkymo, įvairių įkvepiamų medžiagų, jį gali patirti ir tie žmonės, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis. Taip pat kosulį ir net atkosėjimą krauju gali sukelti ūminė būklė – plaučių embolija, kuri yra sunkiai diagnozuojama, nes simptomai gali būti įvairūs, tad net ir taikant naujausius diagnostikos metodus dalis atvejų gali likti nediagnozuoti laiku“, – aiškina šeimos gydytoja.
Be to, širdies ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, gali lemti skysčių sąstovį plaučiuose, kuris taip pat sukelia kosulį bei kitus kvėpavimo sutrikimus.
 
Kada reikėtų kreiptis į medikus?
K.Lebedevaitė sako, kad jeigu kosulys trunka keletą dienų, stiprėja, atsiranda krūtinės skausmas, skrepliavimas, atsikosėjama krauju ar atsiranda dusulys, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atidžiai apžiūrės pacientą, skirs reikalingus tyrimus ir paskirs gydymą.
 
Anot K.Lebedevaitės, vyraujant pandemijai ir augant užsikrėtusiųjų skaičiui, pradėjus kosėti, visų pirma reikėtų identifikuoti, ar nejaučiami kiti COVID-19 ligos simptomai: karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas. Kiti mažiau specifiški simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ir (ar) viduriavimas. Anot jos, pajutus šiuos simptomus pirmiausia reikėtų galvoti apie COVID-19 infekciją ir vadovautis nustatytomis taisyklėmis.

---

 
Kosulių tipai
Kosulio priežastys gali būti įvairios: dulkės, kvapai, patologiniai procesai kvėpavimo takuose, pleuros lapelių dirginimas, centrinės kilmės kosulys. K.Lebedevaitė sako yra išskiriami du pagrindiniai kosulio tipai: sausas ir drėgnas.
„Sauso kosulio metu nieko atkosėti nepavyksta, o štai drėgno metu atkosėjama skreplių, kurie gali pasižymėti skirtingomis spalvomis, klampumu, kiekiu ir suteikia nemažai papildomos informacijos apie šio negalavimo priežastį“, – aiškina K.Lebedevaitė.
Anot jos, kai kurie žmonės patiria rytinį kosulį, kuris dažniausiai būdingas lėtiniam bronchitui ir yra kitaip vadinamas rūkalių kosuliu. Rytinį kosulį taip pat gali sukelti ir gastroezofaginis refliuksas, kai dėl gulimos padėties nakties metu skrandžio rūgštis dirgina gerklas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!