Pataria specialistė
VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė:
 
Kompensuos ne visiems
- Kaip žinia, paprastai gripo sezono metu padaugėja ir meningokokinių infekcijų. Vis dėlto sumažėjęs sergamumas gripu ir peršalimo ligomis bei miestuose atšaukiamos epidemijos tikrai neturėtų nuraminti tėvelių dėl sumažėjusios meningokokinės infekcijos rizikos. Vaikai šia liga serga visus metus ir jos protrūkiai neprognozuojami. Juo labiau reikia atkreipti dėmesį, kad gyvenant vienoje iš ypatingų endeminių zonų, kur meningokokine infekcija sergama daug dažniau nei kitose Europos valstybėse. Be to, turbūt daugiausiai iš visos Lietuvos atvejų registruojama Vilniaus regione.
 
Veiksmingiausias būdas apsaugoti vaiką ir išgelbėti gyvybę žaibinės infekcijos atveju – skiepai. Deja, klaidingas yra tėvų manymas, kad „palauksim, kol valstybė kompensuos“. Auginant šešiametį ir vienuolikametį vaiką valstybė vakcinos nekompensuos, tas bus daroma tik tiems, kurie pradėjus skiepyti bus dviejų mėnesių amžiaus ir jaunesniems. Ši profilaktika orientuota tik į pačius mažiausius. Norėdami paskiepyti vyresnius vaikus, kaip ir iki šiandien, tėvai turės ieškoti lėšų iš savo kišenės.
Jei yra profilaktika ir galimybė apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos, visada raginu ja pasinaudoti bet kokio amžiaus žmonėms. Kiekvienas suaugusysis arba vaiko tėveliai turi prisiimti atsakomybę ir įvertinti, ar reikia skiepytis, pasverti riziką. Mes, medikai, pabrėžiame, kad nors ir nedidelė rizika, ji vis tiek išlieka.
 
Klastinga infekcija
Nors didžiausia rizika susirgti meningokokine infekcija yra 4–5 metų amžiaus vaikams, nuo jos nėra apsaugotas bet kokio amžiaus žmogus. Paaugliai ir jauni suaugusieji – antra rizikos grupė.
Meningokokinė infekcija yra labai pavojinga, klastinga, nelengvai atpažįstama liga. Labai sunku nustatyti, kad sergančiam vaikui yra ne kas kita, o kaip tik ši infekcija – susirgimas neturi jokių ypatingų, tik jam būdingų ankstyvų simptomų. Dėl to negalime labai greitai pradėti gydymo. Ir taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse – tiesiog kol kas nemokame atpažinti ankstyvų šios ligos požymių. Na, o kai jau klinikiniai simptomai aiškiai atpažįstami, neretai būna per vėlu.

---

 
Verta žinoti
Infekcija užsikrečiama oro lašiniu būdu įkvepiant sukėlėją. Jie dauginasi nosiaryklėje, tad pirminė klinikinė infekcijos išraiška – nazofaringitas, liaudiškai vadinamas sloga ir ryklės uždegimu. Kaip organizmas toliau tvarkysis su infekcija, nulemia individualūs imuninės sistemos ypatumai. Dalis žmonių, pasigavę šią klastingą bakteriją, tiesiog perserga minėtu nazofaringitu ir pasveiksta. Tačiau galima ir sunkesnė ligos eiga: pakyla temperatūra, gali lydėti galvos, kojų, rankų skausmas, atsirasti vėmimas. Labai svarbus, galintis padėti laiku pastebėti ligą simptomas – bėrimas, įprastai pasitaikantis ant kojų ir sėdmenų, bet būdingas tik du trečdaliui užsikrėtusių žmonių. Pastebėjus šį bėrimą būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!