Statistiką keičia ir diagnostika

Pasak Kauno klinikų kardiologo prof. Rimvydo Šlapiko, daugėja tiek stabilia išemine širdies liga sergančių, tiek miokardo infarkto pakirstų jauno amžiaus pacientų.
„Kaip tik praėjusią savaitę atvežti net du 25-erių metų amžiaus asmenys, patyrę infarktą. Aišku, gerėjanti diagnostika irgi padidina sergančiųjų lėtine širdies liga statistiką – skatindami dalyvauti profilaktinėse programose nuolat intensyviai ieškome besimptome ateroskleroze sergančių žmonių.
 
Tuomet išsiaiškiname, kad dalis lyg ir niekuo nesiskundžiančių pacientų, pasirodo, turi pakitimų kraujagyslėse. Jas laiku diagnozavus užkertamas kelias infarktui“, – pabrėžė kardiologas.
Jo pastebėjimu, nors profilaktiškai tiriami 40–65 m. tokie besimptomiai pacientai, esama ir išimčių. „Jei žmogaus širdies ligų istorija prasta, jei artimi giminaičiai sirgo arba serga širdies liga, jis gali kreiptis ir būdamas jaunesnio amžiaus. Taip pat ateiti derėtų ir turintiesiems įgimtą cholesterolio gamybos defektą“, – sakė R.Šlapikas.
 
Pakerta ir stresai
Tipinė išeminės ligos ir infarkto priežastis – aterosklerozė. „Tačiau ji būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunesniems ji susiformuoja dažniau dėl minėtojo genetinio cholesterolio sintezės defekto arba kitų priežasčių – didelio streso, suvartotos toksinių medžiagų dozės“, – pastebėjo kardiologas.
Pasak jo, nors tokių dalykų kaip nerimo, nuolatinės įtampos, nemigos aiškiai susieti su širdies ligomis neišeitų, šie veiksniai neabejotinai turi poveikį.
 
„Tokios akivaizdžios sąsajos atmesti nepavyktų: jei žmogus supyksta, susinervina, padažnėja jo pulsas, širdies plakimas, pakyla kraujo spaudimas, tuomet gali suspazmuoti kraujagyslė ir nutikti koks nors kraujagyslinis įvykis – insultas ar infarktas“, – aiškino R.Šlapikas.
Kiti žinomi pagrindiniai išeminės širdies ligos rizikos veiksniai – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, arterinė hipertenzija, rūkymas, netaisyklinga mityba, nejudra, nutukimas, antsvoris. „Kaip greitai formuojasi aterosklerozė priklauso nuo to, kaip anksti ir kiek sąžiningai šie veiksniai kontroliuojami“, – pabrėžė specialistas.
 
Primena kontroliuoti mitybą
Kokia mityba sveikiausia širdžiai? „Visų pirma rekomenduojama nusigręžti nuo gyvūninės kilmės produktų, riebaus pieno, sūrių, daugiau vartoti augalinės kilmės riebalų. Iš esmės vadinamoji Viduržemio regiono dieta yra geras pasirinkimas – čia dominuojantys produktai – daržovės, vaisiai, naudojama daug aliejaus“, – kalbėjo R.Šlapikas.
 
Tačiau pasak gydytojo, realybė yra tokia, kad vis dėlto daugelis sunkiai įsivaizduoja galintys pasisotinti vien daržovėmis ir aliejumi. „Tiesiog reikėtų bent rinktis liesesnį pieną, sūrį. Pavienis gurmaniškų produktų panaudojimas iš esmės tikrai nepakeis kraujagyslių likimo, jei kasdien bus sveikai maitinamasi“, – pastebėjo kardiologas.
Itin svarbūs mikroelementai širdies ligų profilaktikai – kalis, magnis.
 
„Širdininkams jų dažnai trūksta, tad ypač jei yra prastai pasisavinamos maisto medžiagos, vartojami diuretikai, papildomai pavartoti šių elementų būtų protingas pasirinkimas“, – patarė R.Šlapikas.
Gydytojas neatmetė ir žolinių preparatų veiksmingumo. „Turintieji problemų dėl širdies ypač giria gudobelę. Vartojami informaciniame lapelyje nurodytomis dozėmis preparatai su šiuo augalu tikrai negali pakenkti, jie puikiai gali laikinai padėti sumažinti stresą. Be abejo, kritinėse situacijose, kai reikalinga skubi pagalba, toks gydymas nėra pakankamas“, – aiškino kardiologas.

---

 
Tarp kitko
Širdies ligų profilaktikai infarkto, insulto nepatyrusiam, grėsmingų simptomų nejaučiančiam žmogui kasdien būtinas bent 30–40 minučių fizinis aktyvumas. Rekomenduojamos kardiotreniruotės – bėgimas, plaukimas, pratimai, kurie pakelia spaudimą, pulsą ir treniruoja širdį bei kraujagysles, o ne augina raumenis. Vyresniems, didesnį antsvorį turintiems žmonėms ypač puikus pasirinkimas – spartus ėjimas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!