Nulis promilių sėdant prie vairo – toks vidaus reikalų ministro siūlymas vis dar kelia aršias diskusijas. Vieni sveikina politinį ryžtą imtis kardinalių priemonių, kuomet velkamės uodegoj pagal suvartojamą alkoholio kiekį šalyje. Savo ruožtu kopūstų ar rūgpienio mėgėjai baiminasi, jog įvedus nuliukus gali kilti aibė nesusipratimų.
Ir visai nedidelis alkoholio kiekis keičia žmogaus psichiką, ilgina reakcijos laiką.
Padės išvengti nesusipratimų

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis užsimojo, jog reikėtų uždrausti bet kokį alkoholio vartojimą visiems vairuotojams (ne tik pradedantiems) ir įtvirtinti nulio promilių ribą. Tai gerai ar blogai – vairuotojai neturi vieningos nuomonės.
„Mes galvojame, kad vis dėlto būtų teisinga, kadangi kai kuriems žmonėms tikrai labai sunku suprasti: vienas bokalas alaus ar taurė stipresnio vyno arba kitokio gėrimo – daugiau nei 0,4 promilių ar mažiau? Nesu labai didelis žinovas, bet vynai yra labai skirtingi: vieni stipresni, kiti - mažiau stipresni, ir taurės būna skirtingo dydžio. Taigi, norime apsaugoti pačius vairuotojus, nes kartais dėl nesusipratimų jie gali viršyti leistiną alkoholio normą ir paskui sulaukti didelių nemalonumų. Siūlome, kad vairuotojams būtų nulis promilių. Tada bus viskas aišku, suprantama, nereikės sukti galvos, ar jau galiu vairuoti, ar dar ne“, - sako
vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.
Siekiant padaryti taip, kad žmonės nesėstų prie vairo išgėrę, artimiausiu metu ketinama keisti keletą įstatymų, iš pradžių jie bus pateikiami Vyriausybei, paskui Seimui.
Stebuklų nebus

Pirmieji žingsniai buvo žengti jau anksčiau: nuo šių metų sausio mėnesio nulinės promilės reikalavimas numatytas pradedantiesiems vairuotojams, taksi, motociklų, mopedų, didesnių transporto priemonių vairuotojams. Kitiems vairuotojams, kaip žinome, didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu palikta 0,4 promilės.
Kai kuriose Europos valstybėse yra įvestas nulinės promilės alkoholio kiekio kraujyje reikalavimas – tai Armėnija, Azerbaidžanas, Čekija, Gruzija, Moldova, Rumunija, Slovakija, Vengrija.
„Europoje yra keletas šalių, kur nustatyta nulis promilių, bet nepasakyčiau, kad jos yra tarp lyderių, kuriose mažiausiai žūsta keliuose žmonių arba yra sužalojama. Vis dėlto situacijos nulis promilių tikrai neturėtų pabloginti. Kuomet Lietuva velkasi uodegoj, galima sakyti, pagal daugiausiai suvartojamą alkoholio kiekį, tokios priemonės turbūt reikalingos. Kalbant apie poveikį, teko matyti diagramas, jog mūsų organizmui kažkur nuo 0, 4- 0, 5 promilių yra poveikis. Ne veltui daugumoje šalių, jeigu žinote, įveda 0,5 promilės ribą. Bet, kas įdomu, vokiečių kelių eismo taisyklėse nustatyta taip: 0,5 promilės tik kraujyje, o iškvepiame ore, kada pūti į alkotesterį – tik 0,25. Aš jokiu būdu nesu prieš nulio promilių įvedimą. Bet ypatingų stebuklų nebus, nes apie devyniasdešimt procentų nelaimių įvyksta dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl netvarkingos transporto priemonės“, - sako
Seimo narys Stasys Brundza, praeityje – garsus lenktynininkas.
Ieško pasiteisinimų
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas gydytojas psichiatras prof. Aurelijus Veryga teigia, jog seniai reikėjo visiems vairuotojams įvesti nulio promilių reikalavimus.
„Pirma problema, dėl kurios žmonės bijo šios priemonės – klaidingas įsivaizdavimas, kad kažkas kitas, o ne alkoholis, gali nulemti, jog žmogus pripūstų promilių. Tarkime, pavalgius kopūstų ar išgėrus rūgpienio galima įpūsti ir žmogui grės dėlto atsakomybė. Tai yra mitas! Žmogaus kraujyje alkoholis atsiranda dėl alkoholio vartojimo. Tad tiems, kurie mėgsta kopūstus ar rūgusį pieną, tikrai nėra ko gąsdintis ir bijoti.
Kita žmonių kategorija teigia: „Aš vakare gėriau ir ryte, nors buvau blaivus, bet pripūčiau promilių. Tai reiškia, kad žmogus nebuvo blaivus. Turime tokią problemą, kad žmonės, kurie vakare daug suvartoja alkoholio, paskui ryte sėda už vairo, ir jie vis tiek būna neblaivūs. Nors galbūt jiems atrodo kitaip. Taip pat sakoma, kad šios priemonės įvedimas nesudrausmins vairuotojų, kurie vairuoja, būdami vidutinio arba sunkaus girtumo, ir netgi neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Ši priemonė yra skirta adekvatiems vairuotojams, kurie neteisingai įsivaizduoja, kad nedidelis alkoholio kiekis nekeičia reakcijos, nepablogina vairavimo kokybės, nepailgina reakcijos laiko. Tai irgi mitas! Ir visai nedidelis alkoholio kiekis keičia žmogaus psichiką, ilgina reakcijos laiką“, - įspėja gydytojas psichiatras.
Taip pat baiminamasi, jog teks atsisakyti netgi burnos skalavimo skysčio, jog nepripūstum promilių į alkotesterį... „Kalbant apie burnos skalavimo skystį su alkoholiu, juo paskalavus burną keletą ar keliolika minučių žmogus gali įpūsti netgi labai daug promilių, kol alkoholio garų yra burnoje. Bet tai yra minučių klausimas. Tokiu atveju, jeigu žmogus pripūtė ir sako, kad jis tikrai negėrė, matavimas alkotesteriu yra kartojamas. Be to, jis bet kuriuo atveju, jeigu iškiltų ginčas su policijos pareigūnais, gali nesutikti su parodymais ir važiuoti priduoti kraujo bei atlikti sudėtingesnį vertinimą. Tikrai nebus jokio alkoholio nuo burnos skalavimo skysčio. Nei žmonės tiek skalauja burną, kiek išgyvena, jog paskui pripūs promilių. Tai yra tik pasiteisinimas, kad žmogus turėtų galimybę išgerti, kiek jis įsivaizduoja yra saugu, ir sako: kaip dabar bus - nei prie pietų stalo, nei prie vakarienės jau negalima bus išgerti...“ Jeigu žmogus planuoja vairuoti, jam nėra reikalo gerti“, - sako A.Veryga.
Komentaras
Seimo narys Kęstutis Daukšys:
- Tai yra nesąmonė! Visą laiką atsiranda galimybė ir visai blaiviam padaryti avariją. Ir vairuotojai, kurie avarijas sukelia būdami girti, tikrai pripučia ne 0,4 ir ne 0,5. Vis tiek gyvenime žmogui visko būna: ar kokio alaus išgėrė arba kefyro per daug prisigėrė. Man atrodo, jau seniai mokslininkų buvo sutarta, kad 0,4 promilių ypatingai nepaveikia. Pavyzdžiui, Italijoje, jeigu aš neklystu, yra leidžiama iki 0,8 promilių. Avarijos juk priklauso nuo vairuotojų kultūros. Mums reikia ne drausminti, o didinti (mokinti, aiškinti) vairuotojų kultūringumą.
Komentuoti: