Didžiausias mirtingumas – nuo plaučių ligų
Klaipėdos miesto poliklinikos vadovas dr. J.Sąlyga siekia išspręsti miesto gyventojų sopulį. Didžiausioje miesto viešojoje įstaigoje, teikiančioje pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pacientai vis dar negali gauti valstybės kompensuojamų pulmonologo, nefrologo ir reumatologo paslaugų. Nors įstaiga turi ir licenciją joms teikti, ir specialistus, kliuvinys pilnomis apsukomis pacientams teikti paslaugas – šalies aktualijų nebeatitinkantis teisės aktas, kuriuo vis dar aklai vadovaujasi ir už šias paslaugas nesutinka kompensuoti Valstybinė ligonių kasa.
Pacientai už konsultaciją turi sumokėti beveik 36 eurus. Išlaidų skaitliuką suka ir kiti reikiami tyrimai. Tai priklauso nuo lėšas ne tik gydymui, bet ir tyrimams skiriančių ligonių kasų. O dabar gi remiamasi netobulu 2009-ųjų teisės aktu. Pastarajame nurodoma, kad paslaugos teikiamos pagal poreikį. „Tačiau tai, kas buvo prieš beveik du dešimtmečius, šiandien yra pasikeitę. Kitokios ir sveikatos priežiūros įstaigų galimybės ir struktūros“, – aiškina J.Sąlyga.
„Juolab kad mirtingumas nuo plaučių ligų Klaipėdos mieste yra didžiausias – kone dvigubai didesnis nei Vilniuje ar Kaune“, – šokiruojančia paskutine Higienos instituto duomenų analizės statistika dalinasi J.Sąlyga. Kad minėtos paslaugos Klaipėdos miesto poliklinikoje yra reikalingos, pritarė ir trisdešimt šeši uostamiesčio sveikatos centro sudėtyje atsidūrę partneriai.
.JPG)
„Kai matome tokius duomenis, kaip galima teigti, kad mūsų mieste nėra pulmonologo paslaugų poreikio?! Poliklinikoje diagnozuojamos onkologinės ligos, ūmūs plaučių uždegimai, o kiek pacientų ateina ir su atvira tuberkuliozės forma“, – įsijautęs kalbėjo Klaipėdos miesto poliklinikos vyr. gydytojas Jonas Sąlyga, iš ligonių kasų reikalaudamas pakeisti paslaugos poreikio skaičiuotę. Pritarimo inicijuoti įstatymo pakeitimą, pasak jo, reikėtų ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto.
„Jaučiame, kad viešosioms įstaigoms trūkta pagalbos ir geranoriškumo iš valdančiųjų. Teisės aktuose yra įvairiausių galimų interpretacijų, tad atrasti reikiamą nėra sudėtinga“, – įsitikinęs pašnekovas. Kadangi gydymo įstaigų sutartys su ligonių kasomis metų eigoje neatnaujinamos, jis siūlo įstatymų pataisą atlikti per sveikatos centrą: jame įtraukti papildomą punktą. Juolab Klaipėdos miesto poliklinika – koordinuojanti sveikatos centrą įstaiga.
Specialistai – ant atsarginio suolelio
Prie Klaipėdos miesto poliklinikos vairo pernai stojusio patyrusio vadovo J.Sąlygos tikslas tapo visokeriopai stiprinti iki šiol stagnavusią įstaigą. Kaip pasakoja vadovas, iki pernai rudens sveikatos centre dar nebuvo pulmonologo, nefrologo, reumatologo – specialistų, kurie reikalingi dažnam pacientui. Tad siekdamas pacientų sveikatos gerovės jis ėmėsi taisyti padėtį ir šiam tikslui įgijo licenciją pulmonologijos, nefrologijos ir reumatologijos paslaugoms teikti.
Rado ir rudens pradžioje įdarbino specialistus. Deja, nenutuokė, kad jie dar gerą pusmetį bus priversti gydymo įstaigoje sėdėti, kaip patys sako, tik ant „atsarginio suolelio“. Koją pakišo milžiniško tokių paslaugų poreikio neįvertinusios ligonių kasos, įstaigai minėtoms paslaugoms nesuteikusios finansavimo. O juk toli gražu ne visi pacientai už konsultacijas išgali mokėti.
„Turime nemažai senyvo amžiaus gyventojų, kuriems tokios paslaugos itin reikalingos, bet yra per brangios. O ką jau kalbėti apie privačias klinikas…Nieko taip negaila kaip paciento. Ateina senoliai, prie kasos skaičiuoja paskutinius centus, o jiems nustato onkologinę ligą, atviros formos tuberkuliozę... Gydytojai tai matydami prisipažįsta, kad pacientams dažnai nedrįsta net prabilti, kad už jų konsultaciją reikės sumokėti. Sako, jiems taip gėda, kad net užmoka už juos patys“, – dalinasi situacija, į kurią yra įstumti specialistai, vadovas. Maža to, dėl apribotos darbo galimybės, vadovas tikina, specialistai jaučiasi nevisaverčiais. O kad galėtų amortizuoti prastą jų savijautą, tenka maitinti pažadais esą neilgai trukus situacija pasitaisys, o minėtas paslaugas teikti pacientams nemokamai galiausiais pavyks pramušti.
.JPG)
„Dėl pacientų gerovės eisime iki galo. Viltingai nusiteikę ir čia dirbantys gydytojai. Jie turbūt kas antrą dieną sulaukia skambučių iš privačių klinikų su pasiūlymais ateiti pas juos dirbti. Juos pavyksta išlaikyti tik atsidavimo ir altruizmo dėka, matant, kaip mūsų pacientams šios paslaugos reikalingos. Mes irgi kasdien stengiamės, idant išlaikytume specialistus ir juos motyvuotume dirbti toliau“, – tikina Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Algirdas Pūras.
Tiesa, nors gydytoją reumatologę privati gydymo įstaiga neseniai ir nuviliojo, Klaipėdos miesto poliklinika jau turi pasiruošusi alternatyvą.
„Jei gydytojo reumatologo paslaugas įtraukia į apmokamų paslaugų sąrašą, nauja specialistė pas mus pradeda dirbti. Kol paslaugos nekompensuojamos, susilaiko…“ – atvirauja pavaduotojas medicinai.
Gydytoja pulmonologė Margarita Vitkauskienė sako ypač jaučianti netobulos sveikatos sistemos ydas. Priemokos už paslaugas ne tik suriša rankas, bet ir kaip reikiant komplikuoja darbą. „Negaliu net išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptų, skirti tyrimų. Mūsų pacientai daugiausiai senyvo amžiaus pensininkai. Jie neturi iš kur paimti pinigų. Tie 35 eurai už konsultaciją jiems – didžiuliai pinigai. O jei dar tyrimą padaryti reikia papildomai? Ateiti pakartotinės konsultacijos? Reikia siųsti tyrimams, bet negaliu, nes už viską teks mokėti pacientui. Kaip man pacientui žiūrėti į akis“,–dėl nemalonios situacijos apgailestauja specialistė.
Už pulmonologo paslaugas – spirometriją, rentgeną – pacientui gali tekti sumokėti apie 64 eurus. Privačiame sektoriuje tenka pakloti ir dvigubai tiek.
Priekaištų gydymo įstaiga už imamas priemokas sulaukia ir iš pacientų. „Šie skundžiasi, kad visą gyvenimą mokėję mokesčius, tad kodėl valstybinėje įstaigoje gauna mokamą paslaugą? Nelieka nieko kito, kaip tik parodyti pirštu į ligonių kasų pusę…“ – skėsčioja rankomis vadovas, pridurdamas ir apie pacientų lūkestį visas paslaugas gauti iš vienos gydymo įstaigos rankų.
A.Pūras priduria: negaudami nemokamų paslaugų pacientai jaučiasi antrarūšiais. O nuėję į privačią įstaigą ir už tai sumokėję tarsi jaustųsi viršesni… Gaunantys mažesnes pajamas – lieka už borto…
„Taip menkinamas viešasis sektorius ir aukščiau iškeliamas privatus. Nesiekiame iš privačių gydymo įstaigų atimti pacientų. Jų užteks visiems. Mūsų gydymo įstaigai tai pelno neatneša. Tiesiog siekiame, kad pacientams būtų suteikiama galimybė gauti paslaugas nemokamai, o tie, kas neturi lėšų sumokėti, – turėti galimybę jas iš viso gauti“, – akcentuoja A.Pūras.
Siunčia tiesiai į ligoninės priimamąjį
Dėl ribojamo priėjimo prie sveikatos priežiūros paslaugų gydymo įstaigoje sulaukiama pacientų su gerokai uždelstomis ligomis. Neretai medikams iš poliklinikos tenka kviesti greitosios pagalbos automobilį ir pacientą gabenti tiesiai į ligoninės priimamąjį. Kaip tik taip nutiko ir lankantis L.S. žurnalistų komandai. Pas gydytoją pulmonologę Margaritą Vitkauskienę dėl smarkaus dusulio atvykusiai senjorei plaučiuose rastas milžiniškas kiekis skysčių. Atvejis toks sudėtingas, kad paleisti pacientę mirti – tiesiog nužmogėjimas.
„Baisu. Močiutė ką tik iš ligoninės. Net siuntimo jai parašyti negaliu. Duosiu išrašus ir siųsime atgal į ligoninę“, – čia pat sprendžia situaciją M.Vitkauskienė.
Nemokamai atlikti echoskopijos tyrimai rodo ypač sudėtingą pacientės būklę. Nieko nelaukdama gydytoja kviečia GMP brigadą, suvairuoja neįgaliojo vėžimėlį.
„Pacientė iki galo neišgydyta. Dabar ji turi vykti atgal į ligoninę ir ten geras aštuonias valandas galimai sėdės priimamajame, kol ją priims. Neaišku dar, kaip jai baigsis…“ – nuogąstauja M.Vitkauskienė, neturinti galimybės nė išrašyti receptinių vaistų.
„Jaučiuosi tiesiog nevisaverte gydytoja... – priduria ji.– Priešingu atveju, pacientei atliktume bronchoskopijas, rentgeno tyrimą, bet gydymo įstaiga neturi sutarčių su ligonių kasa. Kas sumokės? Kiekviena procedūra kainuoja. Neturiu teisės pacientei viso to atlikti, nes reikės sumokėti, o ji neturi už ką. Gali tik tiesiai į reanimaciją būti siunčiama.“ Tiesa, senolė, deja, neišvengs ir minėtų 35 eurų pripaišyto mokesčio už konsultaciją.
Nelygioje kovoje su privačiu sektoriumi
Gydytojų nefrologų situacija dar liūdnesnė. Nevisaverčiais juos priverčia pasijusti ir su paslaugų apribojimu atimta galimybė pacientams išrašyti receptinius vaistus.
„Net jei kreipiasi mokamai konsultacijai, pacientą, kuriam reikia vaistų, privalai siųsti pas kitą nefrologą“,– apie spąstus pacientams kalba A.Pūras. Spąstuose ir specialistai. Būta ir tokių, kurie nemokamos nefrologo konsultacijos viltingai laukė nuo sausio tikėdami, kad bus papildyta sutartis.
„Rėmėmės 53-iuoju Konstitucijos straipsniu, kuris nurodo, kad viešosios įstaigos turi turėti pirmumo teisę prieš privačias. Kol straipsnis netaikomas, kai kas pasinaudojo tuo, pamatę, kad galima už paslaugas paimti priemokas, kurios neretai siekia ir du tris šimtus eurų. Dėlto pastaruoju metu ir pridygo privačių įstaigų…“– atkreipė dėmesį A.Pūras, pridurdamas, kad viešosios įstaigos atsidūrė nelygioje kovoje su privačiu sektoriumi ir darbuotojų trūkumu.
J.Sąlyga juokauja, kad ši nemaloni situacija padovanojo ir teigiamą pusę – mat daug pacientų ir gydytojų sužinojo, kad uostamiestis turi Klaipėdos miesto polikliniką…
Išeitį siūlo Gydytojų vadovų sąjunga
Kiek anksčiau VLK vadovas Gytis Bendorius šiuo klausimu buvo išsakęs griežtą poziciją. „Vietoje to, kad poliklinika priekaištautų, jog laikomės taisyklių, galėtų pasiūlyti naujas, – „Lietuvos sveikatai“ yra sakęs G.Bendorius. – Paprastai sveikatos vadybininkai, ypač tokie patyrę kaip gerbiamas daktaras Sąlyga, turi minčių, kaip reikia pakeisti (taisykles – red.), ir galėtų pasiūlyti. O jei neturi, tegul laikosi taisyklių.“
Alternatyvą praėjusią savaitę vykusiame gydytojų vadovų suvažiavime, kuriame dalyvavo tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek VLK atstovai, pasiūlė sostinės Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Artūras Seibutis.
Kad neatsidurtų tokioje pat nepavydėtinoje situacijoje kaip Klaipėdos miesto poliklinika, visos įstaigos LGVS vardu valdantiesiems išreiškė siūlymą 2009 m. gruodžio 18 d. ministro įsakyme Nr. V-1051 „Dėl Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atlikti pataisą ir jį papildyti nauju punktu:
„141. Jeigu sveikatos centro paslaugų teikimą koordinuojanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – Koordinuojančioji įstaiga), esanti savivaldybėje, turinčioje ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų arba esanti žiedinėje savivaldybėje, pageidauja teikti gydytojų specialistų kompensuojamąsias ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepriskiriamas privalomoms sveikatos centrui teikti kompensuojamosioms paslaugoms, dėl tokių paslaugų sutartys papildomos, nekeičiant sutartyje numatytos metinės lėšų sumos“,– citavo A.Seibutis.
Jis aiškina, jog pagal dabar galiojančius teisės aktus naujoms paslaugoms sutartys nėra sudaromos, tačiau pridėtas minėtas naujas punktas padėtų išspręsti nepavydėtiną situaciją. „Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis būtų galima bet kada papildyti su naujomis paslaugomis – t.y. specialistų konsultacijomis nekeičiant sutartyje numatytos metinės lėšų sumos“, – paaiškina A.Seibutis.
Pasak jo, minėtas pakeitimas turėtų keleriopą poveikį: pacientams padidėtų paslaugų prieinamumas, pas gydytojus specialistus sumažėtų eilės, o pacientai būtų apsaugoti nuo bereikalingų mokamų paslaugų, kas atitinka dabartinę sveikatos sistemos organizatorių kryptį, o PSDF biudžetas nepatirtų papildomų išlaidų. A.Seibutį išklausęs Gydytojų vadovų suvažiavime dalyvavę G.Bendorius nieko konkretaus neatsakė, tačiau pažadėjo minėtą siūlymą analizuoti. Tad gal pagaliau įvyks proveržis?..
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė
.JPG)
Klaipėdos miestui paslaugos – verkiant reikalingos
- Praėjusiais metais dėl to su ligonių kasomis kilo didelis susipriešinimas. Jie teisinosi, kad pirmiausiai reikalinga sužinoti, koks yra paslaugų poreikis, o tik paskui skirti lėšas. Nors yra tvarka, kurios reikia laikytis, klausimas, kodėl Klaipėdos miesto poliklinika kvotų negavo, o ligonių kasos neįvertino jų ir šiemet? Kaip jie apskaičiavo tą poreikį – nesuprantu. Tai didžiulė poliklinika, į kurią suplaukia didžiųjų rajonų gyventojai. Į šią gydymo įstaigą ateina didelis skaičius tiek vyresnio amžiaus pacientų, senjorų, tiek mokinių. Turime juos aptarnauti.
Klaipėdos miesto poliklinika –didžiulis sveikatos centras, todėl jei pacientas čia turi mokėti už paslaugas papildomai – nesuderinama su vykdoma politika. Tai –didžiulis nesusipratimas.
Šiandien valdančiosios daugumos tikslas – stiprinti viešąsias įstaigas, todėl keista, kodėl šiemet Klaipėdos miesto sveikatos centras negavo paslaugų, kurių jiems verkiant reikia. Sveikatos apsaugos ministerija negali taip daryti. Viešosios įstaigos turi būti stiprinamos. Kvotos pirmiausiai turi būti skiriamos viešosioms įstaigoms, o tik paskui kitoms. Dėl Klaipėdos miesto poliklinikos situacijos Sveikatos reikalų komitetas yra gavęs raštą, kurį išsiuntėme į ministeriją, tačiau kol kas atsakymo dar negavome.
Komentuoti: