„Reikia susitarti, ar iš principo pritariame šiam projektui?“ – sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė ragino Seimo Sveikatos reikalų komitetą apsispręsti dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų, kurios leistų po pirmos penkerių metų kadencijos vadovą skirti be konkurso antrajai, jei jo darbo rezultatai geri ir sutinka steigėjas. 
 
Projekto iniciatorė, Seimo Užsienio reikalų ir Europos komitetų narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė tikina: „Šiuo pakeitimu siūlau įteisinti tokią galimybę, bet ne būtinybę.“
 
Priėmus siūlomas pataisas, nuo konkurso išsisuktų ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir kitų Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esančių įstaigų vadovai.
 
„Principinei nuostatai pritariame“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė. Tačiau pažymėjo, kad reikia aiškiai apibrėžti gerus darbo rezultatus, kurie suteiks tokią galimybę.
 
Nepalaikys
 
„Neapsigalvojau“, – paklausta, gal jau pakeitė principinę poziciją dėl kadencijų, sakė konservatorė Jurgita Sejonienė. Ji rengė šio projekto išvadas ir teikė siūlymus. Kaip žinoma, ši politikė praėjusioje Seimo kadencijoje daug dirbo, kad būtų įteisintas ribotas kadencijų skaičius – iki dviejų.
 

„Lietuvos sveikatą“ Seimo narė Jurgita Sejonienė patikino, kad šio projekto nepalaikys. „Jei šios pataisos bus priimtos, tai bus didelis žingsnis atgal. Noriu priminti, kad pats kadencijų įstatymas priimtas tik 2017-2018 metais, o prie mūsų vyriausybės atsirado jų ribojimas iki dviejų“, – kalbėjo Seimo narė.

 
Ir nors J.Šukevičienė iniciatyvą argumentuoja tuo, kad ši tvarka galioja kultūros, švietimo įstaigose, J.Sejonienės tai neįtikina. „Vis dėlto sveikatos priežiūros srities su kultūra ir švietimu gretinti nederėtų. Negirdėjau tokių konkursų sveikatos priežiūroje, kad nebūtų kandidatų, kas dažnai nutinka su švietimo ir kultūros įstaigomis. O didžiųjų ligoninių konkursuose išvis būna po penkis, šešis ir daugiau kandidatų“, – sakė J.Sejonienė.
 
Rūpėjo sistemos „skauduliai“
 
Kas pastūmėjo projekto iniciatorę susirūpinti vadovų kadencijų klausimu? J.Šukevičienė tikina – gilintis į sveikatos politikos klausimus ir siekti teigiamų pokyčių ją „įkvėpė“ asmeninės patirtys – savanorystė Raudonajame Kryžiuje ir darbas Alytaus miesto savivaldybės vicemere, kur šešerius metus kuravo sveikatos klausimus.
 
Prisimindama pandemiją ji teigia, kad „ši patirtis padėjo geriau suprasti tiek sistemos stiprybes, tiek skaudulius“.
 

Seimo Užsienio reikalų ir Europos komitetų narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė tikina, kad „būdama Seimo narė, jaučia atsakomybę prisidėti prie skaidresnės, efektyvesnės ir žmogui draugiškesnės sveikatos politikos kūrimo“.

 
Siūlo išbraukti didžiąsias ligonines
 
Beje, jos pasiūlytame pirminiame projekto variante buvo užsimota, kad vadovai parodę gerus darbo rezultatus be konkurso į antrą kadenciją eitų automatiškai, tačiau J.Sejonienė pasiūlė saugiklį, kad lemiamą žodį vis dėlto turi tarti steigėjas. Dėl šio pasiūlymo ginčų kaip ir nėra, jam pritaria ir pati projekto iniciatorė. „Tai užtikrintų kontrolę ir atsakomybę“, – teigė J.Šukevičienė.
 
J.Sejonienė pasakojo, kad ji pateikė ir kitą siūlymą – išbraukti respublikines ir universitetines ligonines. „Ten apskritai jokios problemos nėra surandant vadovus, kurie norėtų dalyvauti konkurse“, – paaiškino ji. Nors J.Šukevičienė „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad šis pasiūlymas bus svarstomas, davė suprasti, kad tokią nuostatą laiko labiau pertekline – esą konkursai neuždrausti ir steigėjas matydamas poreikį gali jį skelbti.
 
Suabejojo ir savi
 
Vienas pagrindinių projekto iniciatorės J.Šukevičienės teiginių, kad šis pakeitimas spręs vadovų trūkumą regionuose, nes motyvuos žmones kandidatuoti į šias pozicijas.
 
Tačiau Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė pastebėjo, jog vyriausiųjų gydytojų ar direktorių trūkumas regionuose dar nereiškia, kad jiems galima leisti dirbti antrą kadenciją be konkurso.
 
Parlamentaras Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad konkursas įpareigoja vadovus labiau stengtis, ir suabejojo, ar tikrai reikia to įstatymo. J.Sejonienė teigia, kad geram vadovui konkursas ne kliūtis. Tačiau viceministrė N.Stasiulienė aiškina, kad „kadencijos labai apsunkina žmonių radimą“.
 
Ar yra nors vienas rajonas, kuriame sveikatos įstaiga neturėtų vadovo? J.Sejonienė teigia: „Ne. Gal pasitaiko, kai nesurenkama balų, tačiau konkursai visada įvyksta.“
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Goda Keso teigė, kad savivaldybės pritaria šiam projektui. „Ypač rajoninės, kadangi ten kai kuriose savivaldybėse tragiška situacija su vadovų paieška“, – sakė G.Keso.
 
Korupcijos rizika
 
„Pagrindinis tikslas – užtikrinti vadovų darbo tęstinumą, kai jų veikla vertinama kaip efektyvi, ir kartu mažinti administracinę naštą, kai konkursai taptų tik formalumu“, – ko siekia šiais pokyčiais „Lietuvos sveikatai“ aiškino J.Šukevičienė.
 
O savų protegavimas, didesnė korupcijos rizika? Įstatymo iniciatorė tokių grėsmių projekte neįžvelgia. Priešingai. „Manytina, kad šios pataisos kaip tik tokias rizikas mažina“, – aiškino ji ir teigė, kad šiuo metu rekomendacijų dėl korupcijos ir šališkumo dar neturi, jos bus įvertintos rengiant galutinę projekto redakciją.
 
J.Sejonienė nuogąstavo, kad jei geri rezultatai bus apibrėžiami pagal oficialias ataskaitas, tai liks neįvertini tokie dalykai kaip psichologinis klimatas, mobingo apraiškos ir pan.
 
Tačiau dėl to J.Šukevičienė nesijaudina. „Nė vienas meras nepratęs kadencijos be konkurso, jie vadovas dirba blogai, – mano ji. – Merai pirmiausiai reaguoja į šiuos klausimus ir tikrai nebus uždegta žalia šviesa tokiam vadovui eiti pareigas.
 
Ieškos gero vadovo formulės
 
Kadangi siūlomos pataisos liestų įvairių kategorijų įstaigų vadovus, reikia rasti universalų būdą apibrėžti gerus darbo rodiklius, kuris tiktų visiems.
 
Nors projekto rengėjai mano, kad tam galėtų tikti veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, kurių reikšmes kasmet tvirtina sveikatos apsaugos ministras, Sveikatos reikalų komiteto patarėja Vesta Valainytė atkreipė dėmesį, kad vien jų neužteks, nes įstatymas apima platų spektrą įstaigų, o minėti orientuoti tik į asmens sveikatos priežiūros. „Todėl svarbu, kad būtų išskirti tinkami rodikliai vertinti atitinkamų įstaigų vadovų veiklą“, – sakė V.Valainytė.
 
Rašys „lūkesčių laišką“?
 
Strateginio valdymo departamento direktorė R.Janonienė siūlo gerą darbą apibrėžti pagal tai, kiek vadovui pavyko pasiekti jam iškeltus lūkesčius. „Viešųjų įstaigų įstatymas numato galimybę, kad dalininkai gali parengti vadovui lūkesčio laišką ne trumpesniam nei trejų metų laikotarpiui, gali būti visai kadencijai“, – kalbėjo R.Janonienė ir paminėjo, kad tokiuose laiškuose būtų galima formuluoti tikslus ir uždavinius, kurie būtų išmatuojami ne tik konkrečiais rodikliais per paslaugų kokybę, apimtis ir panašiai, bet iškelti tikslą pertvarkyti įstaigą, optimizuoti jos valdymo struktūrą ir t.t.
 
Tačiau parlamentaras Andrius Busila mato dar paprastesnį variantą – kaip pateisinti iškelti lūkesčiai turi atsispindėti kasmetiniame veiklos vertinime. „Jei įstaigos veikla juos pateisino ar viršijo, galbūt galėtų vadovas būti skiriama antrai kadencijai? Bet nereikėtų tų žmonių spausti į rėmus, kad jei pasiekiau lūkesčius, automatu perkelia mane. Svarbu, kad „gali būti“ skiriamas. Tai būtų optimaliausias variantas“, – mano A.Busila.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!