Užrakinti tualetai
 
„Nors pastaraisiais metais Lietuvoje matyti teigiamų pokyčių žmonių su negalia teisių apsaugos srityje, diskriminacijos apraiškų vis dar pasitaiko gana dažnai, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė. – Tai ypač akivaizdu prekių ir paslaugų prieinamumo srityje – žmonės su negalia vis dar susiduria su fiziniais barjerais viešosiose erdvėse, nepritaikytu visuomeniniu transportu. O asmenys su intelekto ar psichosocialine negalia neretai patiria visuomenės atstūmimą, nepagrįstas neigiamas nuostatas.
 
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje dažniausiai susiduriame su skundais dėl fizinės aplinkos ar tam tikrų įrankių neprieinamumo, pavyzdžiui, dėl neprieinamų pastatų, dėl rakinamų žmonėms su negalia pritaikytų viešųjų tualetų, dėl regos negalią turintiems asmenims neprieinamų paštomatų, dėl netinkamo elgesio su žmonėmis, kuriuos lydi šuo-asistentas.“
 

„Tipinis žmogus sugalvoja – nubėgsiu išgerti kavos, vėliau užsuksiu į kirpyklą. Mes taip negalime, – pasakoja judėjimo negalią turinti Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Vilniaus neįgaliųjų dienos centro atstovė Ginta Žemaitaitytė. – Mes gi prieš kur nors eidami, turime atlikti namų darbus: susipažinti su aplinka, išsiaiškinti, ar tikrai galėsiu patekti ten, kur man reikia.“

 
„Dažnai skelbiama, kad viena ar kita vieta pritaikyta negalią turinčiam žmogui, o paaiškėja, kad tai neturi nieko bendra su realybe: sudėtinga rasti parkavimo vietą, neįmanoma rasti tualeto. Arba pamėginkite baltame fone įskaityti baltas raides. Čia net negalios nereikia turėti, – stebisi ji. – Organizuodami fizinio prieinamumo mokymus architektams, turizmo srities atstovams ir kitiems, klausiame: kaip jūs suprantate prieinamumą? Daugeliui tai vis dar tėra patogus užvažiavimas į pastatą. Mąstydami taip fragmentiškai, apie kokį universalų dizainą galime kalbėti?“
 
Pavyzdingoji Viena
 
Kol Lietuvoje negalią turintys asmenys dažnai negali patekti net į jiems skirtus tualetus, Austrijos sostinė jau kelerius metus laikoma prieinamumo pavyzdžiu Europoje.
 
„Gerų iniciatyvų galima pamatyti peržvelgus „Access City“ apdovanojimų sąrašus. „Access City“ apdovanojimas yra kasmetinė Europos Komisijos iniciatyva, skirta išrinkti Europos miestus, kurie ypač stengiasi gerinti prieinamumą žmonėms su negalia“, – pasakoja M.Kolinytė.
 
„Pernai pagrindinį apdovanojimą pelnė Austrijos sostinė Viena. Miestas giriamas už tai, kad jame visos metro stotys bei 95 proc. autobusų stotelių yra prieinamos žmonėms su negalia – dėl įrengtų taktilinių takų, žemagrindžių transporto priemonių ir kitų sistemų.“
 
Švedijos miestas įdiegė sisteminį požiūrį į darbuotojų švietimą. 2023 metais apdovanojimą pelnė Šelefteo miestas Švedijoje. Viena jo gerųjų praktikų laikomas interaktyvus mokomasis kursas apie žmonių su negalia teises, kurį privalo išklausyti kiekvienas savivaldybės darbuotojas.
 
M.Kolinytė atkreipia dėmesį, kad daugelį gerųjų praktikų autorių sieja svarbus aspektas – nuolatinės konsultacijos su žmonėmis su negalia.
 
Popierinės teisės
 

Paklausta apie teisinę bazę asmenų su negalia teisių apsaugos srityje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė konstatuoja. „Teisinė bazė Lietuvoje yra iš esmės suderinta su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, įskaitant Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją. Tačiau pagrindinis iššūkis – šių teisės aktų įgyvendinimas praktikoje. Neretas atvejis, kai teisės yra deklaruojamos, bet joms įgyvendinti trūksta realių priemonių: finansavimo, koordinavimo tarp institucijų, specialistų kompetencijų. Kai pažeidžiamų grupių poreikiai vertinami formaliai arba nepakankamai individualizuotai, jos gali likti be realios pagalbos“, – pažymi specialistė.

 
„Įvairūs tarptautiniai reglamentai itin gerina mūsų gyvenimą. Dabar mes, organizacijų atstovai, turime daugiau galimybių būti išgirsti, – sako G.Žemaitaitytė. – Bet Lietuvoje dar turi būti „užkurta“ tokia sistema, jog vaikai su negalia nuo mažumės į mokyklą su visais kartu, į darbą kartu… Tada natūraliai gims suvokimas, jog gal ne visi tilps pro duris, gal kam nors reikės žemesnio stalo. Vienam reikės sėdėti arčiau, nes nelabai mato, kitas – gal nelabai girdi.“
 
„Tik ne mano kieme“
 
Statistika atskleidžia ir sudėtingą visuomenės vidinį konfliktą – žmonės teigia palaikantys negalią turinčius asmenis, tačiau netrunka jų atstumti, vos prireikus įsileisti į savo aplinką.
 
„Viena labiausiai pažeidžiamų grupių yra žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia. Su tuo sutinka didelė dalis visuomenės. Tarnybos užsakytos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 39 proc. respondentų (-čių) mano, kad žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia yra daugiausiai diskriminacijos sulaukianti grupė šalyje, – pasakoja M.Kolinytė. – Paradoksalu, kad dauguma gyventojų taip pat teigia, jog nenorėtų su tokiais žmonėmis būti kaimynais (65 proc.) ar dirbti vienoje darbovietėje (61 proc.).“
 
M.Kolinytės teigimu, pažeidžiamumą didina ne tik negalios tipas, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, lytis. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad moterys su negalia patiria net kelis kartus didesnę smurto artimoje aplinkoje riziką. „Visuomenės apklausos šia tema taip pat šokiruoja: pavyzdžiui, net 41 proc. gyventojų mano, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja partnerio smurtą. 42 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog gydytojas turi teisę nutraukti moters su intelekto negalia nėštumą jos neatsiklausus“, – apklausą komentuoja Tarnybos specialistė.
 
Viena didžiausių kliūčių, anot M.Kolinytės, yra nuostatos ir stereotipai. „Kad tai keistųsi, svarbu nuo ankstyvo amžiaus matyti kuo daugiau įtraukties pavyzdžių kasdienybėje, mokykloje, reklamoje, filmuose. Svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaida, kuri turi galią formuoti naratyvą apie įvairovę ir žmonių gebėjimus.“
 
Integracijos požymiai kai kuriuose sektoriuose jau pastebimi: „Atsiranda iniciatyvų, kurios skatina savarankišką gyvenimą, pavyzdžiui, asmeninio asistento paslaugos. Taip pat džiugu, kad viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie žmones su negalia ne kaip apie išimtį, o kaip apie lygiaverčius bendruomenės narius. Atsiranda daugiau įtraukių projektų švietime, kultūroje, versle, dažniau galime išvysti negalią turinčius modelius mados pasaulyje“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų




Partneriai: