Patiems žodynų vartyti neteks: žodis yra kilęs iš prancūzų „egal“ ir reiškia „lygus“. Iš esmės čia – apie idėją, kad visi žmonės, nepaisant religinių, politinių, ekonominių, socialinių ar kultūrinių skirtumų, yra lygūs. Kad suvokti būtų dar paprasčiau, žodynai pateikia ir krikščioniškąjį pavyzdį: girdi, Dievas visas žmonių sielas myli visiškai vienodai. Bet... ne apie demokratiją čia. O apie tai, kad tos žmogiškos mūsų sielos materialiame pasaulyje tikrai nevienodai gyvena: vieni nežino, iš kur duonos plutą gauti ir vakare ją ant stalo vaikams padėti, kiti – tą patį vakarą brangiausius pasaulio automobilius demonstruoja Monako Place du Casino aikštėje. (YouTub‘as rodo tik antrąjį vaizdą ir taip pat demonstruoja lygybės nebuvimą).
 
Nuo čia ir prasideda šiandienos istorija: tie, kurie neturi, ima pavydėti tiems, kurie turi. Į priežastis nesigilina: tik žmonai ar kaimynei vis pasiguodžia, kad pasaulį valdo nelygybė. Bet apie pavydą nekalba. Nes joks pavyduolis nėra prisipažinęs, kad yra pavydus. Beje, jei ir jūs teigiate, kad ne visi yra pavydūs, esate teisūs: pasirodo, kad radosi, kas ir pavyduolius suskaičiavo. Jų pasaulyje – tik 98,8 procento. Tik?..
 
Bet jau pats laikas patrupinti naujienų: egzistuoja ne tik Juodas ar Baltas pavydas. (Pirmu atveju – pyktis dėl kito sėkmės, apmaudas; antruoju atveju – įkvėpimas, motyvacija, noras tobulėti). Pavydas gali būti net Raudonas (dažniausia siejamas su meile, geismu, romantika). Kartais jis esti Geltonas (slaptas, klastingas: kai sveikini draugą, kuris laimėjo konkursą, nugalėjęs... tave). Pavydas gali būti Mėlynas (kuomet pavydim ne piktai, o melancholiškai). Ir t.t.
 
Nustebsite, kiek laiko tyrinėdami pavydo rūšis ir porūšius šiai emocijai yra skyrę mokslininkai. Didžiulės studijos parengtos apie romantinį, socialinį, materialinį, profesinį, kūrybinį ar net egzistencinį pavydą. O mums kas iš to? Ar gebėtute tą savo pavydo jausmą žodžiais paaiškinti? Ar pasisektų jį aprašyti?
 
Pabandykim. Tai – vidinis nerimas, kad kažkas atima tavo vietą, vertę ar meilę. Skausmingas savęs lyginimas su kitu („Aš nesu pakankamas“). Ne tik troškimas įgyti, bet ir baimė prarasti. O rezultatai ir pasekmės – santykių žlugimas, savęs nuvertinimas, pyktis, vidinis stresas ir nerimas. Ir, žinoma, socialinis atsiribojimas.
 
Po tokio pavardijimo visuomet primename – nes savaitraščio tematika taip liepia – apie sveikatą. Bet ir patys jaučiate, kaip VISA TAI ją gadina! Ką daryti? Patarimų nebus. Juos atstos SIGNALAI, kad privalote gyvenime ką nors keisti. Kad turite rūpintis ne kitais, o savimi: savo, o ne kitų poreikius tenkinkite.
 
O dabar prie pavydo temos prieisime iš tos pusės, iš kurios nesitikėjote prieiti. Gali būti, kad nuo negerų emocijų jus išvaduos ir nuo neteisingų išvadų pagelbės teorija, apie kurios egzistavimą net nenutuokėte. (Teiginys netaikomas azartinių žaidimų mėgėjams, rimtiems ekonomistams ir Tikriems Politikams). Jie ir be mūsų žino, ką reiškia nulinės sumos principas („Zero sum principle“). Mąstant apie pavydo fenomeną jis tinka neišpasakytai. Ir ta stebuklinė formulė pavyduoliams padeda akimirksniu išgyti. Formulė tokia: vieno dalyvio laimėjimas tiesiogiai reiškia kito dalyvio nuostolį (jei du draugai lošia pokerį ir vienas išlošia 100 eurų, pinigai ne dingsta, o tik persiskirsto). O bendro nuostolio suma visuomet sudaro... nulį.
 
Perskaitykite dar kartą. Gal net du kartus! Taip! Supratote teisingai: nulinės sumos principas pavydo (ar kitos moralinės nuostatos) atžvilgiu NEGALIOJA! 
 
Tai kodėl apie tai rašome? Todėl, kad žinojimas apie negaliojimą padeda pavydo atsikratyti! Deja, žmogiškoji moralė dažniausiai rodo kiek iškreiptą vaizdą, o pasąmonė šnabžda: „Jei nepasisekė „sumušti“ rekordo, gali sumušti tą, kuris rekordą pasiekė!“. Ir nereikia kaltinti aplinkos, šešiagubai išaugusios skubos ar visuotinio politikų nuprotėjimo – pavydo ir neapykantos temos buvo aktualios visais laikais ir nepakito iki šių dienų. Ar tai reiškia, kad situacija nevaldoma ir jokios modernios filosofijos arba dvasinės praktikos yra bejėgės? Paieškokim pavydo teigiamybių.
 
Sveikas ir korektiškas (?) pavydas įkvepia tapti geresniu ir ką nors (šį bei tą) asmeniniame gyvenime keisti. Tik vietoje abstrakčių fantazijų reikia įsipareigojimo siekti konkrečių pakopinių užduočių. Būtina atsikratyti pykčio: kitų pasiekimai jums – ne tolstanti kalnų viršūnė, o švyturys, į kurį sukate savo valtį. Pradėkite koncentruotis ne į svetimus, o į savo pasiekimus (nustebsite, atradę jų ne vieną). Pavydą keiskite į veiksmą („Ką šiandien padariau, kad pagerinčiau sumautą savo egzistenciją?“).
 
Ir liko svarbiausioji sąlyga: vietoj to, kad lygintumėte save su kitais – lyginkite su... savimi. Įvertinkit savo progresą. „Paspauskit“ save, kad tas progresas atsirastų.
Bet visi pamokymai ir moralai, jei jų yra per daug, atsibosta. Todėl atėjo laikas keliems sakiniams apie sritį, be kurios pavydo terminas yra prėskas. Žinoma, tai meilė.
 
Bet romano šiandien nebus, apsiribosiu penkiais sakiniais:

• Pavydūs santykiuose parodo savo paties savivertę. Ji paprastai yra itin žema.
• Įtarinėjantys neištikimybe dažniausiai patys nori pasukti „kiek kairiau“...
• Kuo daugiau apribojate partnerio laisvę, tuo labiau jis nori iš nelaisvės ištrūkti.
• Nedidelis pavydas šildo santykius. Bet jis turi ne erzinti, o... kutenti.
• Išsiaiškinkit dviejų terminų – „pavydas“ ir „pavyduliavimas“ – skirtumus. 

Dar viena iki šiol čia nepaliesta, bet aktuali, o kartais ir opi tema – vaikiškas pavydas. Ir apie rūbus kalba ir, žinoma, apie telefonus bei kompiuterius. Nevienodos finansinės tėvų galimybės ir čia atveria kelią pavydui. Tuomet pokalbis apie pinigus šeimoje tampa sunkus ir ne visada atžaloms suprantamas. Bet kažkurioje sąlyginai senoje LT spaudoje pavyko rasti gražų, mano manymu, palyginimą: kuomet imta dejuoti dėl pernelyg seno telefono modelio (ir užsiminta apie pavydą tiems, kurie naujausius modelius turi), protingi tėvai patarė paieškoti kitų pavyzdžių. Paklausė, ar yra, ko kiti pavydi jų atžalai. Atsakymas buvo netikėtas: „Brolių jie pavydi. Aš turiu du brolius, o jis – vienui vienas, vargšelis, auga...“  
 
Bet, gali būti, kad visa tai jūsų nepaveikė: pavydas neišblėso. Neliūdėkit dėl to. Vienoje gretoje su jumis rikiuojasi Kainas ir Abelis, fariziejai ir Jėzus, Mocartas ir Saljeris. Ir T.Edisonas su N.Tesla. Ir dar... Ir dar...

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!