Skausmas nesirinks

Paprastai skausmas apibūdinamas kaip gyvybiškai svarbus, natūralus biologinis veiksnys ir kaip pats svarbiausias kaulų ir raumenų sistemos ligų simptomas. Didesnių problemų nekyla tuo atveju, jei skausmas yra trumpalaikis, epizodinis, tačiau ilgainiui jam kartojantis blogėja asmens gyvenimo kokybė bei sumažėja darbingumas. Skirtinguose literatūros šaltiniuose pateikiama ganėtinai įvairi statistika, tačiau faktas vienas, kad skausmas nesirenka.

Pavyzdžiui, yra duomenų, kad stuburo skausmus paauglystės laikotarpiu patiria net 74,4 proc. asmenų, o per metus aštrius juosmeninės stuburo srities skausmus patiria iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Dažniausiai tokiais skausmais skundžiasi darbingo amžiaus, tam tikrų profesijų asmenys, pavyzdžiui, statybininkai, žemės ūkio darbininkai, vairuotojai, siuvėjos ir pan.

Nugaros skausmą gali lemti daugelis priežasčių

Stuburas – tai atraminė ašis, vertikalioje padėtyje išlaikanti žmogaus kūną ir sudaryta iš 32 slankstelių, kuriuos vieną su kitu jungia tvirti ir elastingi tarpslanksteliniai diskai, sudėtinga raiščių sistema ir smulkūs slankstelių sąnariai. Tai – sudėtinga struktūra, kurios esminės funkcijos yra ne tik išlaikyti vertikalią kūno padėtį, bet kartu ir apsaugoti nugaros smegenis.
Pasak UAB „Affidea Lietuva“ dirbančios gydytojos radiologės Silvijos Jakštienės, stuburo skausmą gali lemti daugelis priežasčių. „Dažniausios priežastys, kurios sukelia stuburo skausmą, gali būti tiek pačių stuburo struktūrų, tiek ir greta esančių audinių ar struktūrų pažeidimai. Iš esmės stuburo sutrikimus būtų galima suskirstyti į keletą stambesnių grupių – degeneraciniai, trauminiai, uždegiminiai pakitimai, navikinės ir panašios ligos bei, retesniais atvejais, tam tikros infekcijos, kurios taip pat gali sukelti stuburo skausmus“.

Gydytojos teigimu, įvairių lokalizacijų stuburo skausmai yra sudėtingi, su daugeliu skirtingų priežasčių susiję sveikatos sutrikimai, tačiau visas priežastis galima tiksliai identifikuoti atliekant nuodugnius diagnostinius tyrimus.

Pagrindinis tikslas – tinkamo diagnostinio metodo parinkimas

Tiksliausiais diagnostiniais metodais stuburo ligų diagnostikoje šiuo metu laikomi kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai. Būtent pastarasis tyrimas, atliekant jį 1,5 T galingumo MRT tomografu, dažnu atveju apibūdinamas kaip „aukso standartas“. Atliekant MRT tyrimą yra galimybė tirti tiek atskiras stuburo dalis: kaklinę, krūtininę ir juosmeninę, tiek ir visą stuburą iš karto.

„Dažnu atveju, tiek siunčiantiesiems gydytojams, tiek ir patiems pacientams kyla nepagrįstų abejonių dėl šio tyrimo saugumo. Tačiau tenka pabrėžti, kad tai – saugus neinvazinis tyrimas, kurio metu nėra naudojama jonizuojanti spinduliuotė“ – teigia gyd. S.Jakštienė.

„Gydytojams specialistams dažnai gali kilti klausimų, kuris tyrimas – KT ar MRT – tikslingesnis. Be jokios abejonės, egzistuoja tam tikros patologijos, kuomet vienas tyrimas pranašesnis už kitą. Pvz., ūmios traumos atveju, skubiai lūžių diagnostikai ir gydymo taktikos apsprendimui atliekama KT. Kita vertus, KT metodas vertingas diagnozuojant tam tikros struktūros kaulinį matriksą produkuojančius stuburo navikinius darinius, taip pat kaulinės destrukcijos apimčiai bei pobūdžiui įvertinti. MRT pranašesnis įtariant tarpslankstelinių diskų, kaulų čiulpų, stuburo kanalo struktūrų, nugaros smegenų ir dangalų, stuburą supančių minkštųjų audinių patologinius pakitimus. Viso stuburo MRT – tai neinvazinė patikra, kurios metu, naudojant greitas magnetinio rezonanso impulso sekas, matomi viso stuburo vaizdai. Priešingai nei tiriant atskirus stuburo segmentus, šis tyrimas naudojamas iš karto visoms žmogaus stuburo dalims, segmentams vizualizuoti –
tiek stuburo slanksteliams, tiek nugaros smegenims bei supantiems minkštiesiems audiniams. Taip per 45 tyrimo minutes galima gauti išsamią informaciją apie visą stuburą“ – pasakoja gydytoja S.Jakštienė.

Gydytojos teigimu, viso stuburo MRT tyrimas gali būti naudotinas skoliozei, sklaidos defektams, degeneraciniams pakitimams, disko išvaržoms, trauminiams stuburo ar nugaros smegenų pažeidimams, metastazėms į stuburą ar nugaros smegenis, mielopatijai, spinalinės formos išsėtinei sklerozei ir kitoms stuburo ligoms diagnozuoti.

„Dažnu atveju, tiek siunčiantiesiems gydytojams, tiek ir patiems pacientams kyla nepagrįstų abejonių dėl šio tyrimo saugumo. Tačiau tenka pabrėžti, kad tai – saugus neinvazinis tyrimas, kurio metu nėra naudojama jonizuojanti spinduliuotė“ – teigia gyd. S.Jakštienė.