Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistų, skirdami antibakterinius vaistus, veterinarijos gydytojai atsižvelgia į jo veikimo spektrą ir parenka tokį preparatą, kuris veiktų labiausiai tikėtinus esamos ligos sukėlėjus. Taip pat turi būti atsižvelgta į mikroorganizmo jautrumą šiam vaistui.

Prieš skiriant antibakterinį vaistą, reikėtų paimti klinikinę medžiagą mikrobiologiniam tyrimui. Ypač svarbu parinkti adekvačią antibakterinio vaisto dozę, kad būtų maksimalus gydymo efektas ir minimalus toksiškumas; parinkti tinkamą šių vaistų vartojimo dažnį, pakankamą gydymo trukmę, tinkamą vartojimo būdą, įvertinti galimą nepageidaujamą vaisto poveikį bei gyvūno fiziologinę, patologinę būklę.
 
Antimikrobinių veterinarinių vaistų skyrimas gyvuliui - atsakingas žingsnis dar ir todėl, kad iš šio gyvulio gautą pieną ar mėsą, kitus produktus vartojame maistui. Todėl gydant gyvulį būtina žinoti ir griežtai laikytis karencijos (išlaukos) laikotarpio. Jo nesilaikant, antimikrobinių veterinarinių vaistų likučių gali atsirasti ir maisto produktuose. Todėl bet kokius antimikrobinius ar kitų veterinarinius vaistus turi paskirti tik veterinarijos gydytojas.

---

 
Interviu
L.S. kalbina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoją Vidmantą Paulauską apie tykančius pavojus dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo.

- Kur slypi pagrindinė problema, kalbant apie antimikrobinį rezistentiškumą?
- Pirmiausia atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir jų augimas yra globali problema ir bene pavojingiausia tiek žmonių, tiek ir gyvūnų sveikatai. Tai susiję su nesaikingu antibiotikų vartojimu. Pastaruoju metu pastebima, kad auga bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms.

Europoje kasmet dėl to miršta 25 tūkstančiai žmonių. Apie keturi milijonai Europos Sąjungos pacientų turi problemų dėl bakterijų atsparumo. Ar įsivaizduojate, kokie tai skaičiai? Pasaulyje dėl šios problemos kasmet miršta 750 tūkstančių žmonių. Maža to, prognozuojama, kad po daugiau nei trijų dešimtmečių dėl bakterijų atsparumo pasaulyje mirs dešimt milijonų žmonių. Tai - globali problema, kurią spręsti turime šiandien.
 
- Jau ne vienerius metus raginama antibiotikus vartoti saikingai. Pastebite, kad keičiasi visuomenės požiūris? 
- Situacija po truputį keičiasi, atsiranda supratingumas. Bet turbūt sutiksite, kad problemos negali išspręsti vos per metus ar kelerius. Antimikrobinio rezistentiškumo problema aktuali ir Lietuvoje. Nemaža dalis antibakterinių vaistų suvartojama veterinarijoje, todėl labai svarbu skatinti racionalią ir tikslingą antiobiotikų vartojimo kultūrą, didinti visuomenės supratimą, ūkininkų sąmoningumą.
 
Bendraujame su paukščių, kiaulių augintojų bei kitomis asociacijomis. Iš jų dėl vykdomų programų sulaukiame teigiamų atsiliepimų. Daug kalbamės ir su veterinarijos gydytojais. Turiu pastebėti, kad lyginant Europos kontekstu situacija Lietuvoje visai nebloga. Tačiau kovojant su antimikrobinių medžiagų atsparumu turi būti vykdoma vieninga politika visose šalyse.
Todėl šiuo metu rengiamos gairės, ką reikėtų daryti, kad Lietuvos ūkinių gyvūnų augintojai galėtų drąsiai teigti, jog jų ūkiuose yra atsakingas antibiotikų vartojimas.

- Bet gi ne patys augintojai nusprendžia susirgusiems paukščiams ar gyvuliams skirti antibiotikus, o veterinarijos gydytojas. Ar klystu?
- Be abejo, receptą išrašo veterinaras, tačiau šiuo metu mums trūksta išsamesnių tyrimų. Kitaip sakant, skiriami plataus spektro antibiotikai, tiksliai neidentifikuojant sukėlėjo ir jo atsparumo antimikrobinėms medžiagoms. Jei būtų atliekami tokie tyrimai, skiriamas gydymas būtų kur kas efektyvesnis.
 
Tačiau dabar vyraujanti praktika skirti plataus spektro antibiotikus dažniau ligą prislopina, taip didinant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Sukėlėjo identifikavimo ir atsparumo nustatymo tyrimai, žinoma, kainuoja, galbūt tai yra viena priežasčių, kodėl jie nėra taip dažnai taikomi. Todėl šiuo metu tarnybos specialistai dirba, stengdamiesi nustatyti, kokia galėtų būti efektyviausia tyrimų skyrimo schema.

---

Faktai ir skaičiai
Siekiant įvertinti antimikrobinio rezistentiškumo paplitimo mastą Europos šalyse, Europos Komisijos pavedimu Europos vaistų agentūra vykdo projektą.

Remiantis Europos vaistų agentūros vykdomo „Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos projekto“ duomenimis, Lietuvos veterinarijos ir žemės ūkio sektoriuose jau daug metų stebimas antimikrobinių medžiagų pardavimų mažėjimas. Pavyzdžiui, 2010 m. parduota 16,4 t, 2011 m. – 14 t, 2012 m. – 13,4 t, 2013 m. – 12,8 t., 2014 m. – 12,7 t antimikrobinių preparatų.

Lyginant su bendru Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkiu, Lietuvoje šių preparatų parduodama ir sunaudojama 22 proc. mažiau. Vadinasi, ir kenksmingų medžiagų likučių maisto produktuose atsiradimo galimybė ar atsparumo šių medžiagų poveikiui pasireiškimo galimybė yra mažesnė.