Nepavojingų dietų nebūna

Aigustė Tavoraitė
2016-05-06
Pasaulyje daugybė ne tik jaunų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių, ypač dailiosios lyties atstovių, kenčia dėl įvairaus pobūdžio valgymo sutrikimų. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šios problemos žalą ir mastą rytoj, gegužės 6-ąją, yra minima Tarptautinė diena be dietų.
Nepavojingų dietų nebūna
Laikantis dietos medžiagų apykaita gali sulėtėti iki 40 proc., labai išsiderina apetitas – padaugėja alkio hormonų ir sumažėja sotumo hormonų. Dėl to sunku pasisotinti, gali atsirasti stipresnis saldumynų poreikis arba dažniau persivalgoma.

Problemos neįtaria net artimieji 

„Nekaltų ir nepavojingų dietų nebūna, – įspėjo nemažą darbo patirtį su valgymo sutrikimais sergančiais žmonėmis turinti gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. – Jų laikymasis riziką susirgti daug rimtesniais valgymo sutrikimais padidina net iki 12 kartų.“
 
Pasak specialistės, visuomenėje gajus stereotipas, kad tik akivaizdžiai per liesas, išsekęs asmuo, dažniausiai – mergina ar moteris, turi valgymo sutrikimų ir jam pirmiausia reikalinga psichologinė pagalba.
„Tačiau kankinanti ir sunkiai gydoma liga yra ne tik nervinė anoreksija bei bulimija, bet ir kiti sutrikimai – persivalgymai, nekontroliuojamas naktinis valgymas ir pan. Tai, kad žmogus turi tokių problemų, gali būti sunku įtarti ir artimiausiems žmonėms“, – pastebėjo gydytoja.

 
Apskritai įvairūs valgymo sutrikimai vargina apie 5–7 procentus žmonių. Tačiau jų gali būti ir gerokai daugiau, nes iki 30 procentų tokių sutrikimų turinčių asmenų pagalbos nesikreipia.
„Be to, yra ir tarpinių būklių, kai dar nesama valgymo sutrikimo. Tai įvardijama kaip sutrikęs valgymas – mityba nėra normali, kalorijų ir maistinių medžiagų gaunama daugiau arba mažiau negu reikia organizmui. Į šitą kategoriją įeina ir dietų laikymasis“, – aiškino A.Jauniškytė-Ingelevičienė.
 
Euforiją išsklaido sugrįžę kilogramai 
Specialistė pabrėžė, kad dietos ne mažiau kamuoja žmogų nei, tarkim, nervinė anoreksija.
„Visų pirma gyvename visuomenėje, kur kiekvieną dieną susiduriame su brukamu liekno kūno kultu. Ypač itin apkūnūs ar nutukę žmonės patiria stiprų spaudimą. Dietos pateikiamos kaip visagalis problemų sprendimo būdas. Bet tai yra visiškai klaidinga“, – sakė gydytoja dietologė.
 
Ji pridūrė, kad dietos besilaikantį žmogų lydi labai nemaloni būsena: kankina nuolatinės mintys apie maistą, jo porcijų, kalorijų skaičiavimas, lydi alkio jausmas, nuotaikos sutrikimai, pykčio protrūkiai.
„Pirmą kartą laikantis dietos gali apimti euforija, kad viskas vyksta gerai, svoris lengvai krenta. Tačiau kilogramai netrunka sugrįžti. O vėliau dietų efektas gali būti žymiai mažesnis – svoris taip gerai nebekrenta arba išvis lieka toks pat“, – pastebėjo A.Jauniškytė-Ingelevičienė.
 
Nutunkama ir nuo dietų

Sutrikdyta mityba sukelia ne tik emocinį nestabilumą, bet ir fiziologinius organizmo pokyčius.
„Laikantis dietos medžiagų apykaita gali sulėtėti iki 40 proc., labai išsiderina apetitas – padaugėja alkio hormonų ir sumažėja sotumo hormonų. Dėl to sunku pasisotinti, gali atsirasti stipresnis saldumynų poreikis arba dažniau persivalgoma. Net vieną kartą išbandžius dietą apetitą reguliuojančių hormonų pokyčiai išlieka net metus“, – pasakojo gydytoja dietologė.
 
Be to, sutrikus mitybai pradeda mažėti lytinių hormonų, dvigubai padaugėja fermentų, skatinančių ląsteles labiau kaupti riebalus. Taigi dalis nutukimų atsiranda būtent dėl to, kad žmonės laikosi dietų.
 
Kenkia bet koks kraštutinumas

Pasak A.Jauniškytės-Ingelevičienės, dabar atsiranda įvairių teorijų, pagal kurias tos pačios dietos įvardijamos kaip sveika mityba. Tai sukelia daug sumaišties.
„Sutinku daug žmonių, kurie jau turi rimtų valgymo sutrikimų, tačiau jie būna įsitikinę, kad sveikai maitinasi ir nieko blogo nedaro. Reikia suprasti, kad normalus valgymas yra tuomet, kai nepuolama į jokius kraštutinumus: pajutus alkį valgomas mėgstamas maistas, o pasisotinus sustojama,“ – kalbėjo specialistė.
 
Ji priminė, kad mitybos kraštutinumas – tai ne tik griežtų apribojimų laikymasis. Organizmui irgi galima pakenkti, kai valgoma bet kada, skubant bei nesirenkant sau tinkamo maisto.      

 
Verta žinoti
Organizmui nėra tokio laiko, kad išsijungtų medžiagų apykaita – mes visą laiką naudojame maistines medžiagas, ląstelėms reikia energijos.
 
Eiti miegoti su pilnu skrandžiu nėra gerai: ir virškinimas sutrinka, ir miegas būna prastesnės kokybės. Tačiau dažniausia žmogus pavalgo 2–3 valandos prieš miegą.
Jei kartais vėlai grįžus namo esate alkani, matyt, reikėtų pavalgyti – miegas bus ramesnis, o ryte nepersivalgysite.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Lauktuvės“ iš Nepalo

    Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica