Reikėtų įvertinti savo jėgas
Pastebėjus skęstantį žmogų patariama nepulti stačia galva į vandenį, o visų pirma įvertinti savo galimybes išgelbėti.
„Nereikėtų skubėti padėti, jei nemokate gerai plaukti. Taip rizikuojate ir pats patekti į bėdą, nes panikos apimto skęstančiojo elgesys dažnai būna neprognozuojamas. Geriau garsiai šaukti, kviestis aplinkinių pagalbos. Jei turite telefoną, nedelsiant skambinti greitajai medicinos pagalbai“, – sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė (nuotr.).

Geriausias variantas nelaimėliui nusviesti kokią gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje plūduriuojantis daiktas – gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys, beveik tuščias butelis ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite ištiesti skęstančiajam lazdą, storesnę medžio šaką arba mesti jam virvę.
„Šalia nesant tokių daiktų pamėginkite skęstantįjį pasiekti ranka. Kraštutiniu atveju galima priplaukti prie žmogaus ir ištraukus už plaukų nutempti į nepavojingą vietą.

Tačiau taip elgtis patariama tik itin patyrusiam plaukikui“, – kalbėjo specialistė.
Gelbėtojui rekomenduojama stengtis išvengi kontakto su skęstančiuoju, nes šiam įsikibus nugrimzti gali abu. Jei skęstantysis gelbėtoją apsikabino iš priekio, reikėtų delnu stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal ir atsilaisvintų jo rankos. Kitas būdas išsilaisvinti iš skęstančiojo gniaužtų – nerti kartu su juo gilyn. Suveikus instinktui išgyventi, nelaimėlis stengsis išsikapanoti į vandens paviršių, tad paleis gelbėtoją.
 
Brangi kiekviena minutė
„Skęstantį žmogų reikia gelbėti laikant tik iš nugaros pusės ir tempti vandens paviršiumi galvą laikant iškeltą virš jo. Jei brendama tvirtai remiantis į vandens telkinio dugną, gerai būtų bandyti bent aštuonis kartus padaryti oro įpūtimus“, – patarė V.Dubinskienė.
Iš vandens ištrauktą nukentėjusįjį reikėtų paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, nevartyti jo – vanduo paprastai patenka į skrandį, o ne į plaučius. Tuomet reikia apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą ir pradėti gaivinti atliekant širdies masažą.
Jeigu medikų neiškvietėte dar prieš pradėdami gelbėti skęstantįjį, ištraukus jį į krantą tą reikėtų padaryti tik po poros minučių nuo žmogaus gaivinimo. Geriausia būtų įsijungus telefono garsiakalbį viską daryti vienu metu.
„Labai svarbu nedelsti, nes klinikinė žmogaus mirtis – labai trumpa ir su kiekviena minute lieka vis mažiau galimybių nelaimėlį išgelbėti“, – pabrėžė specialistė.
 
Galima prigerti ir balutėje
Specialistė priminė, jog ypač saugomi turėtų būti patys mažiausieji. „Jie gali prigerti net kelių centimetrų gylio balutėje, penkių litrų vandens kibire“, – įspėjo sveikatos edukologė.
Norint išvengti nelaimių patariama maudytis tik tam skirtose, patikrintose vietose. Nereikėtų eiti maudytis vienam, ypač jei nemokama plaukti, nebristi giliai.
Daugiau budrumo praverstų ir šokinėjant į vandens telkinius, nardant. Neištyrinėjus dugno galima susitrenkti galvą į išvirtusius supuvusius medžius, į akmenuotą dugną. „Tuomet galima trauma – kaklo slankstelių lūžiai. Tokį žmogų iš vandens traukti ir gaivinti reikėtų ypač atsargiai“, – kalbėjo V.Dubinskienė.

---

Pirmoji pagalba:
 
Gaivinimo schema: du įpūtimai ir 30 ritmiškų krūtinės ląstos paspaudimų. Spausti reikėtų 6 cm gilumu apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), ištiestomis per alkūnę rankomis, statmenai krūtinkaulio.
 
Per minutę turėtų susidaryti 100, bet ne daugiau 120 krūtinės ląstos paspaudimų. Du įpūtimai turėtų trukti ne ilgiau 5 sekundžių. Žmogų reikėtų gaivinti tol, kol jis atsigaus, arba atvyks greitosios pagalbos medikai.