Pasiutligė pasaulyje paplitusi plačiai. Skaičiuojama, kad kasmet bendrai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, nuo šios ligos nustatoma daugiau nei 55 tūkst. žmonių mirčių. Specialistų teigimu, pasiutligė pasireiškia progresuojančiu kamieniniu encefalitu, kurį sukelia neurotropinis virusas, priklausantis Lyssavirus genties Rhabdoviridae šeimai. Virusas dažniausiai aptinkamas sergančių žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų galvos smegenyse, nemažai atvejų - stuburo smegenyse, seilių liaukose, seilėse. Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas įkanda žmogui ar kitam gyvūnui arba apseilėja sužalotą odą.  

Pasiutligės inkubacinio periodo trukmė įvairi. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos dydžio ir gylio, nuo užkrato kiekio bei apkandžiotojo imuninės sistemos. Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas keliauja periferiniais nervais į centrinę nervų sistemą. Gyvūnui apkandžiojus žmogaus ar kito gyvūno galvą ar kaklą, inkubacinis periodas trunka mažiau nei 2-3 savaites. Kai įkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities, kur nervų pasiskirstymas ne toks gausus, inkubacinis periodas gali trukti iki 1-3 mėnesių, o labai retais atvejais - iki 3 metų.

Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi jos požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai, todėl vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę diagnozę, yra pasiutligės virusų ar specifinių jos komponentų nustatymas atlikus laboratorinius diagnostinius tyrimus.

---

Interviu
Kokie gyvūnai dažniausia serga pasiutlige, kaip liga pasireiškia žmogui, L.S. kalbina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėją dr. Ingridą Jacevičienę.

- Ar pasiutligės grėsmė visiems gyvūnams – ir laukiniams, ir naminiams – yra vienoda? O gal yra rūšių, kurios šiai ligai atsparesnės?
- Skirtinguose pasaulio žemynuose ir šalyse pasiutligės virusą gali platinti ir infekuoti įvairios gyvūnų rūšys. Pagrindinis klasikinės pasiutligės Europos Sąjungoje vektorius ir rezervuaras – rudosios lapės. Tačiau Rytų ir Šiaurės Europoje pasiutligės perdavimo veiksniai keičiasi: šiuose regionuose infekcijos grandinėje ima vyrauti usūriniai šunys ir arktinės lapės. Virusą pernešti gali ir šikšnosparniai. Rečiausiai pasiutligė nustatoma graužikams ir kiškinių šeimų atstovams. Tiesa, daugiau nei 98 procentai žmonių mirčių atvejų nustatyti dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų.

- Statistiškai lietuviai iš kitų Europos Sąjungos šalių išsiskiria didesne meile šunims nei kitiems augintiniams, pavyzdžiui, katėms. Ar gali augintinio šeimininkas pastebėti pirmuosius ligos simptomus?
- Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai praradę savisaugą atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Užsikrėtę augintiniai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, lojant užkimsta balsas, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, antrą trečią dieną atsiranda paralyžius, seilėtekis, jie sunkiai keliasi ir gaišta. Visų rūšių gyvūnams taip pat ir žmogui būdingas požymis - pakitęs elgesys.

Pasiutligė gali pasireikšti dviem formomis: klinikine ir slaptąja. Klinikinė pasiutligė pasireiškia tam tikromis stadijomis. Prodrominė stadija trunka iki trijų dienų, kol virusas patenka į centrinę nervų sistemą. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: karščiavimas, temperatūra gali siekti iki keturiasdešimties laipsnių karščio, galvos skausmas, ryklės uždegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas. Klinikinis ligos vaizdas primena ūmią kvėpavimo takų, virškinimo trakto ar psichikos ligą. Spazmų ir traukulių priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa bei triukšmas.

Neurologinė stadija trunka kitas dvi tris dienas. Jų metu atsiranda centrinės nervų sistemos disfunkcijos požymiai. Pagrindinis šios ligos simptomas - progresuojantis encefalitas. Iš pradžių vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, vandens baimė. Ji, beje, pasireškia penkiasdešimčiai procentų sergančiųjų pasiutlige. Svarbu žinoti, kad atsiradus pirmiesiems pasiutligės požymiams padėti nebeįmanoma.

- Kokias būdais žmogus gali apsaugoti save ir augintinius nuo pasiutligės?
- Žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukiniais ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus būtina izoliuoti. Gyvūnui įkandus svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie penkias minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu.
 
Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės - laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Žmonėms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas. Visi naminių gyvūnėlių savininkai privalo profilaktiškai paskiepyti augintinius. Lietuvoje naudojamos naujos kartos, saugios, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančios pasiutligės vakcinos.
 

---

 
Tarp kitko
Lietuvoje vienuoliktus metus iš eilės laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės vykdoma du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Sėkmingai vykdomos laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės dėka paskutinis pasiutligės atvejis buvo užregistruotas beveik prieš dvejus metus, 2015 m. prie pat Baltarusijos pasienio – usūriniam šuniui ir lapei. Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. pasiutligės atvejų nebuvo. Tačiau kaimyninėse šalyse - Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje vis dar pasitaiko šios ligos atvejų. Siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos mėtomos šiose zonose dvigubai tankiau, nes tai, jog mūsų šalyje nėra užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus.

---

Vakcinacijos efektyvumo vertinimas
NMVRVI atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios. Remiantis 2017 m. sausio - rugsėjo mėn. tyrimų duomenų analize, tetraciklino atsidėjimo apatinio žandikaulio danties kauliniame audinyje nustatyti 72,03 procentai jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų, iš jų 65,58 proc. jaunų lapių ir 86,15 proc. suaugusių lapių bei 62,67 proc. jaunų usūrinių šunų ir 85,71 proc. suaugusių usūrinių šunų. Remiantis kraujo tyrimų duomenų analize, buvo nustatyti 43 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų, iš jų 41,67 proc. jaunų lapių ir 43,90 proc., suaugusių lapių bei 36,76 proc. suaugusių usūrinių šunų.

NMVRVI nuo 2005 m. yra patvirtinta laboratorija pasiutligės serologijai bei įtraukta į Europos Sąjungos laboratorijų sąrašą, kuris įgalioja atlikti pasiutligės vakcinacijos efektyvumo tyrimus gyvūnams augintiniams (šunims, katėms ir šeškams). Augintiniams vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas 2006 – 2017 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje sudarė daugiau kaip 90 proc. NMVRVI tiriami gyvūnų augintinių kraujo mėginiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Izraelio, Norvegijos, Latvijos, Malaizijos, Tailando, Brazilijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių.   


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!