Picas, dešreles, bandeles – palikti ar braukti iš mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų valgiaraščio? Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir sveikatos specialistų tikslas - naujo vaikų maitinimo modelio Lietuvoje suformavimas, kad šie noriai eitų pietauti į mokyklos valgyklą, o pertraukų metu nebėgtų nesveiko maisto į šalia esantį kioskelį ar parduotuvę.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siūlo, kad vaikų maitinimo tvarkos apraše būtų ne rekomenduojami vaisiai ir daržovės, o pateikiamas maisto produktų ir gėrimų sąrašas, iš kurių būtų gaminami patiekalai vaikams.
Valgiaraščio derinimas mokyklose – neefektyvus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikdami patikrinimus vaikų ugdymo įstaigose, kiekvienais metais randa higienos, maisto saugos ar kokybės pažeidimų: maistas gaminamas netinkamose patalpose, naudojami vaikų maitinimui draudžiami maisto priedai ar gaminiai.
„Nuo praėjusių metų liepos 1 d. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai perduotos valgiaraščio derinimo funkcijos, todėl atidžiai išanalizavome vaikų maitinimo organizavimo ir kontrolės duomenis. Pamatėme, kad yra daug koreguotinų dalykų. Pavyzdžiui, mūsų tarnybos valgiaraštyje, kuris suderintas su dietologais, pateikiama, kad vaikams galima tiekti ne tik kompotą ir arbatą, bet ir geriamąjį vandenį, nors mokyklose ir darželiuose yra laikomasi nuostatos, kad vaikai pripratę prie saldaus gėrimo. Tarnyba mato, kad valgiaraščio suderinimas, reikalavimai turi būti lankstūs“, - sako
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto l.e.p. vyriausioji patarėja Aušra Išarienė.
Perėmusi funkcijas VMVT pirmiausia išnagrinėjo kitų Europos Sąjungos šalių rekomendacijas, privalomuosius reikalavimus, ypač domėjosi skandinavų praktika. „Netgi organizavome tarptautinę konferenciją „Vaikų sveikata ir mityba“ ir, remiantis kitų šalių patirtimi, aiškiai matyti, kad nėra privalomo valgiaraščių derinimo . Tiesa, daugelis šalių turi reikalavimus, iš kokių produktų gaminama, kokie turi būti porcijų dydžiai, koks yra produktų, patiekalų vartojimo dažnumas, ir verslui yra parengusios daug rekomendacijų.
Mūsų tarnyba pasiūlė, kad vaikų maitinimo tvarkos apraše būtų ne rekomenduojami vaisiai ir daržovės, o pateikiamas maisto produktų ir gėrimų sąrašas, iš kurių būtų gaminami patiekalai vaikams. Pavyzdžiui, pirmenybė turi būti teikiama šviežioms daržovėms, vaisiams ir uogoms, kurie užauginami Lietuvoje, ūkininkų išaugintos produkcijos rudeniniam derliui“, - sako A.Išarienė.
Daugiametė valstybinės kontrolės patirtis vaikų ugdymo įstaigose parodė trūkumus, kad nebuvo aiškios pozicijos, kaip organizuoti vaikų maitinimą bendru valstybės lygmeniu, valgiaraščių derinimas mokyklose neefektyvus, nes tik 23 procentai socialiai maitinamų vaikų maitinasi pagal suderintą valgiaraštį, o kiti perka patiekalus pagal poreikį, nėra vieningos sistemos organizuojant viešuosius pirkimus ir, kas blogiausia, vaikų maitinimas vyksta už mokyklos ribų.
Picai nesako griežto „ne“
VMVT atkreipia dėmesį, kad savivaldybės taip pat turėtų įsitraukti formuojant vaikų sveikos mitybos principus. Būtina keisti savivaldybių požiūrį į išduodamas licencijas prekybai, ypač kioskams ir kebabinėms,kurie dažnai įsikuria šalia mokyklų ir pertraukų metu tampa vaikų traumos centru.
„Iš tikrųjų matome, kad vaikai mėgsta picas. Jeigu darželiuose-lopšeliuose nerekomenduojama, kodėl socialinės globos įstaigose pietums vaikai negali gauti picos? Taigi reikia nustatyti, kokiu dažnumu – pavyzdžiui ne daugiau kaip vieną kartą per dešimt dienų, jas galima patikti vaikams. Būtų daug geriau, kad moksleiviai ateitų valgyti picos į mokyklą, nei bėgtų per gatvę į prekybos centrus. Tad turime realiai vertinti situaciją ir problemas“, - sako A.Išarienė.
VMVT ir sveikatos specialistai nuolat svarsto, kuo vaikus sudominti, kad jie eitų pietauti į mokyklos valgyklą? „Be abejonės, vaikai nori desertų. Šiuo metu kiekviena mokykla prekiauja bandelėmis su įvairiais įdarais, cinamonu, razinomis, taip pat trapiais sausainiais, kurie yra leidžiami pagal tvarkos aprašą. Pritariame Sveikatos apsaugos ministerijai, kad reikia nustatyti maisto produktų didžiausią leistiną cukraus kiekį. Tarnyba rekomenduoja, kad valgiaraštis būtų papildomas desertais, kurių sudėtyje daugiau nei penkiasdešimt procentų sudarytų vaisiai. Tarnyba kviečia maisto technologus pasiūlyti naujų desertų vaikams“, - sako A.Išarienė.
Svarbi tėvų nuomonė
VMVT sudarė sąlygas tėvams ar jų atstovams dalyvauti darželių bei mokyklų patikrinimuose, kuomet vykdoma valstybinė kontrolė. Neplaniniuose maisto tvarkos patikrinimuose norintys dalyvauti tėveliai turės kreiptis į teritorinę VMVT, užpildyti deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus, patikrinimų metu privalės vilkėti specialius drabužius.
„Visos mokyklos ir darželiai jau turi teisę pateikti suderintus valgiaraščius interneto svetainėse. Tėvai, kurių nuomonė itin svarbi mūsų tarnybai, gali su jais susipažinti.
Po ilgų diskusijų Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, gydytojai, sveikatos specialistai sutarė, kad, atsižvelgus į tėvų pageidavimus, vaikams būtų teikiamas vegetarinis maitinimas.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija rengia jo rekomendacijas, tačiau tėveliams bus priminta, kad vaikai turi gauti visavertį maitinimą. Žodžiu, atsakomybė paliekama tėvams. Tiek VMVT, tiek Sveikatos apsaugos ministerija yra atvira tėvų siūlymams. Visų mūsų tikslas - kad vaikai eitų maitintis į mokyklų valgyklas. Visi turime suvokti, kad tinkama mityba ir vaikų švietimas yra investicija į ateitį“, - sako A.Išarienė
VMVT rekomendacijos
Reglamentuoti patiekalo vienos porcijos dydį pagal vaikų amžiaus grupes (pavyzdžiui, 4–6 metų amžiaus vaiko pusryčiai: karštas gėrimas 200 ml, grūdų košė 200 g ar kt., 60 g vaisius ir pan.).
Patiekalo porcijos paskirstymas lėkštėje, pavyzdžiui, ½ lėkštės sudarytų daržovės ir (ar) vaisiai, ¼ lėkštės – mėsa ar kitas daug baltymų turintis patiekalas ir ¼ lėkštės – grūdiniai produktai.
Reglamentuoti pagrindines vartojamų maisto produktų (patiekalų) grupes ir jų vartojimo dažnumą, pavyzdžiui, raudona mėsa du kartus per savaitę, mėsos gaminiai (virtos dešrelės) 1 kartą per savaitę, tepamas sviestas, margarinas ir kt.
Parengti rekomendacijas verslo atstovams valgiaraščių sudarymui, pavyzdinius valgiaraščius atskiroms amžiaus grupėms atsižvelgiant į atskirus mitybinius poreikius.
Parengti patiekalų faktinio kaloringumo ir maistingumo gairės, kuriose būtų nustatyti patiekalų tyrimų vertės nuokrypiai, nustatyti vienodą patiekalų energinę ir maistinę vertę.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: