KTU psichologė: įvestas žiemos laikas neišsklaidys rudeninio nuovargio

www.lsveikata.lt
2015-10-23
„Laiko pokyčiai sutrikdo normalią žmogaus cirkadinio laikrodžio, reguliuojančio žmogaus elgesį ir miegą, veiklą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Milda Perminienė. Psichologės manymu, labiausiai dėl žiemos laiko įvedimo kenčia žmonės, kurie keliasi vėliau, nes diena jiems dar labiau sutrumpėja.
KTU psichologė: įvestas žiemos laikas neišsklaidys rudeninio nuovargio
Paskutinįjį spalio sekmadienį, spalio 25 d., laikrodį pasuksime atgal – bus įvestas vadinamasis žiemos laikas. Miegaliai džiaugiasi galimybe valandą ilgiau pasivartyti pataluose, tačiau psichologai perspėja, jog rudeninio nuovargio taip neišsklaidysime.


Pasak Mildos Perminienės, nors rudenį miegame daugiau, miego kokybė prastesnė ir dažnai jaučiamas nuovargis. Be to, dėl saulės šviesos trūkumo ir sumažėjusios hormono melotonino gamybos, kai kurie žmonės rudenį gali susidurti su sezoniniu emociniu sutrikimu, kurio simptomai panašūs į depresijos.
„Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, jog sezoniniai pokyčiai veikia žmogų. Viena vertus, tai gali būti susiję su pakitusiu gamtos ritmu, pavyzdžiui, rudenį trumpėja dienos ir ilgėja naktys. Kita vertus, sugrįžus į darbą po atostogų, užgriūna darbai ir atsakomybės, gyvename sėsliau,“ – aiškina M. Perminienė.
 

Pagausėja eismo įvykių
Kiekvienas vairuotojas pastebi kada ateina ruduo – automobilių srautas gatvėse išauga kelis kartus. KTU Filosofijos ir psichologijos katedros psichologės teigimu, dėl šios priežasties bei dėl prasto oro, išauga ir eismo įvykių skaičius.
„Lietuvos statistika rodo, kad kiekvienais metais avarijų, automobilių katastrofose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius yra didžiausias rudenį“, – sako M. Perminienė.
Be to, pasak psichologės, kai kurie tyrimai rodo, kad rudenį pastebimas didesnis mirtingumas. Manoma, kad tai susiję su perėjimu iš atsipalaidavusios būsenos vasarą į didesnę įtampą rudenį, ir su hormoniniais pokyčiais, vykstančiais sezonams keičiantis.
 
Sezoniniams pokyčiams jautresnės moterys
M.Perminienės teigimu, sezoninis emocinis sutrikimas arba sezoninis depresiškumas kyla dėl ir šviesos trūkumo, ir dėl streso – padidėjusio darbo tempo, reikalavimų ir sumažėjusių galimybių suvaldyti prioritetus, užduotis.
„Manoma, kad sezoninį emocinį sutrikimą dažniau jaučia žmonės, gyvenantys toliau nuo pusiaujo, todėl lietuvius jis, tikėtina, paliečia dažniau nei Pietų kraštų gyventojus“, – mano psichologė.
Sezoniniam emociniam sutrikimui būdingas nuovargis, mieguistumas, padidėjęs jautrumas, mažesnis socialumas. M.Perminienės teigimu, šaltuoju metų laiku kai kurie žmonės neretai priauga svorio, nes padidėja apetitas.

Jos teigimu, sutrikimui jautresnės moterys ir jaunesni (25–35 metų) žmonės. Be to, tikimybė patirti rudeninę depresiją didesnė tiems, kurių šeimoje yra stebimas polinkis į depresyvumą.
 
Dienos šviesa – geriausias vaistas nuo depresijos
Nors rudenį savaime norisi sulėtėti, gyvenimo tempas ir jo keliami reikalavimai šiuo sezonu yra nė kiek ne mažesni, todėl reikia adaptuotis prie gamtos pokyčių ir išlaikyti įprastą aktyvumą. Geriausios priemonės tam – sportas ir šviesa.

„Beveik visi mano kolegos iš Norvegijos kabinetuose turi įsirengę dienos šviesos lempas. Vienas profesorius net tvirtino, kad tai – vienintelis būdas išgyventi Norvegijoje dažno lietaus ir retai matomos saulės šviesos periodu“, – teigia M.Perminienė.
Psichologė rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, šviesoje ir reguliariai mankštintis. Be to, norint palaikyti įprastą ritmą ir aktyvumą reikėtų stengtis neišbalansuoti organizmo: „Kitaip tariant, nors ir norisi miegoti ilgiau, kitu laiku (pavyzdžiui, dieną), tačiau geriau stengtis to nedaryti. Valgyti taip pat reikėtų įprastu metu, nevalgyti daugiau nei įprasta ar vėlai vakare.“
 
Kūrybingiausias metų laikas
KTU Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė M.Perminienė primena, jog ruduo – labai gražus metas. Jos teigimu, daugelis kūrėjų – muzikų, rašytojų, dailininkų – sako, jog rudenį užsiimti kūrybine veikla yra geriausia.
Psichologė siūlo išnaudoti rudenišką melancholiją, mėgautis šio metų laiko ramybe.
„Rudenį, žiemą egzistuoja mažiau dirgiklių, todėl galima susikoncentruoti į save, pagalvoti apie savo tikslus, planus ir norus“, – rekomenduoja M.Perminienė.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

    Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris