Klaipėdos medikai žino receptą, kaip gydyti be vaistų

Evelina Machova
2017-10-05
Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai gali tapti geriausiais patarėjais ne tik, kaip išsaugoti sveiką širdį, kaip būti fiziškai aktyviems, bet ir kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad po metų kitų būtų galima pasigirti, jog uostamiestis – sveikiausias miestas.
Klaipėdos medikai žino receptą, kaip gydyti be vaistų
Praėjusį savaitgalį Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai dvyliktą kartą surengė dviračių žygį už sveiką širdį. Į jį nuo Jūrininkų ligoninės iki Jūrininkų prospekto vyko ne tik medikai, jų šeimų nariai, bet ir pacientai, šių artimieji, studentai, aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys klaipėdiečiai.

Judėjimas ir sveikas gyvenimo būdas – vieni pagrindinių žmogaus sąjungininkų kovojant su ligomis. Tai klaipėdiečiams sekmadienį norėjo priminti Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai, dvyliktą kartą surengę dviračių žygį už sveiką širdį. Į jį nuo Jūrininkų ligoninės iki Jūrininkų prospekto vyko ne tik medikai, jų šeimų nariai, bet ir pacientai, šių artimieji, studentai, aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys klaipėdiečiai.
Nors daroma išties nemažai, kas antra mirtis Lietuvoje yra sukelta kraujotakos sistemos ligų.  Kasmet nuo jų  mūsų šalyje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių.
 


„Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Lietuva yra ketvirta nuo galo po Bulgarijos, Latvijos ir Rumunijos. Atrodo, medicina tobulėja, išrandama vis daugiau vaistų, kuriamos naujos technologijos, tačiau širdies ir kraujagyslių ligų bei mirčių dėl jų nemažėja. Todėl pirmiausia turime savimi pasirūpinti patys. Mityba, judėjimas, sveika gyvensena – tikrieji vaistai nuo daugelio ligų“, – keisti gyvenimo įpročius ragino Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė.




Per metus vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl širdies ligų gydomi per 4 tūkst., o ambulatoriškai konsultuojama per 15 tūkst. pacientų.
„Medikų pareiga nėra tik gydyti. Sėdę ant dviračių norime atkreipti dėmesį į širdies ligas ir savo pavyzdžiu parodyti, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, judėjimas padeda išvengti ligų, kurias įgyjame ne paveldėdami, o tingėdami“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

 
Gydo be vaistų
Elektrofiziologas, gydytojas kardiologas Aušrius Poviliūnas:

- Tarp kolegų yra nemažai tų, kurie į darbą važiuoja dviračiu. Aš dviratį porą kartų per savaitę, jei tik oras leidžia, minu labiau pramogai. Kad palaikyčiau gerą fizinę formą, tris keturis ar net penkis kartus per savaitę sportuoju sporto klube. Viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių - visuomenės sėslumas. Tarkim, širdies ritmo sutrikimai yra vieni sunkiausiai gydomų, o didžiausiose mokslinėse studijose teigiama, jog geriausias gydymas šiais atvejais – sportbačiai.
 
Mokslininkai tik patvirtino seną tiesą. Net yra įrodyta, kad ankstyvoje ligos fazėje būtent fizinis aktyvumas yra pagrindinis vaistas. Kraujospūdžio, antsvorio ar širdies apkrovos lemiami ritmo sutrikimai pradinėse stadijose daugelyje šalių visų pirma koreguojami fiziniu aktyvumu. Žinoma, vien fiziniu aktyvumu ligos neišgydysime, bet bent jau atitolinsime jos progresą. Turime pakankamai daug žmonių, kurie turi stimuliatorius, bet tai netrukdo jiems nei žaisti teniso, nei šokti ir aktyviai gyventi.
 
Tarkim, šiaurietiškasis vaikščiojimas yra tiesiog fantastiškas dalykas - jis taip pat padeda ir tinka plačiai žmonių grupei. Daugelis fizinį aktyvumą sieja su sportu, bet fizinis aktyvumas yra tiek dviračio pedalų minimas, tiek ir pasivaikščiojimas pajūriu ar net augintinio išvedimas į lauką. Tikslas - kad žmogus kuo daugiau judėtų. Nesvarbu, ar jis plaukios, ar mins dviratį, ar šoks, ar tiesiog eis pasivaikščioti.

Tai, kad privalome skatinti fizinį aktyvumą rodo negailestinga statistika ir ji tokia ne tik Lietuvoje. Šiandien dvidešimtmečiai trisdešimtmečiai skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, o viena pagrindinių to priežasčių - antsvoris ir fizinio krūvio stoka.
 
Antsvorio problema aktuali ir tarp vaikų – pirmokų antrokų, kurie būdami dvidešimtmečiai jau turės širdies ritmo sutrikimų. Situaciją galime pakeisti, tereikia būti labiau fiziškai aktyviems, reguliuoti mitybą ir net kai kurias ankstyvų stadijų širdies ir kraujagyslių ligas galima išgydyti be vaistų. Tikiuosi, kad šią žinutę išgirdo nemažai žmonių sekmadienį, kai medikai mynė dviračio pedalus už sveiką širdį.

 
Savo pavyzdžiu
Vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė:


- Pakeitus gyvenimo būdą, pradėjus reguliariai maitintis po nedaug kas tris valandas, ko mus išmokė ir motulė gamta, galiu drąsiai pasakyti, jog man tai padeda geriau susikoncentruoti, savijauta pagerėjo, nebejaučiu alkio, suaktyvėjo medžiagų apykaita. Sportavau, ar fiziškai aktyvi buvau visada - tai šokau, tai sportavau. Kai ėmiau reguliariai lankytis sporto salėje grupinėse treniruotėse ar sportuojant individualiai su treneriu, sumažėjo kūno masė, atsirado daugiau jėgų, raumenų ištvermės.
 
Nors mano pavardė įpareigoja visada būti smagiai, pradėjus reguliariai sportuoti nuotaika pasitaisė ir pabėgo iš manęs depresija. Tai tik dar kartą įrodo, kad judesys yra vienas pagrindinių vaistų nuo visų ligų. Savo pavyzdžiu rūpintis labiau savimi bandau užkrėsti ir koleges. Būna, kad sutinku kolegę darbe prie lifto ir sakau, o gal lipam laiptais. Toks kasdienis judėjimas taip pat turi be galo daug naudos. Požiūriu į sveiką gyvenseną stengiamės užkrėsti ir pacientus, o daugelį patarimų duodame iš savo patirties.


Paįvairina rutiną
Gydytojas anesteziologas reanimatologas, vyr. ordinatorius
 Marius Genys:

- Esu iš tų, kuris į darbą važiuoju dviračiu. Žiemos sezonui tik pasikeičiu padangas. Tai puikus būdas kovoti su nejudrumu, be to, dar ir patogi susisiekimo priemonė. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra nemažai entuziastų, kurie dviratį mina kasdien. Mane asmeniškai sėsti ant dviračio ir važiuoti, tarkim, kad ir į darbą skatina noras griauti rutiną. Be to, tai - puiki priemonė, kuri padeda jaustis gerai fiziškai ir pakelia nuotaiką.
 
Tarkim, važiuodamas į darbą mašina, praktiškai kas kartą važiuoji tuo pačiu maršrutu. O dviratis leidžia kur kas laisviau rinktis. Kai kurie Jūrininkų ligoninės medikai ir atostogas leidžia mindami pedalus, tarkim, Suomijoje. Vienas kolega, daktaras Mindaugas Jurgutis, kartu su žmona dviračiu apvažiavo Islandiją.
 
Savo pavyzdžiu, kad ir kasdien mindami dviračius į darbą, stengiamės parodyti visuomenei, jog judėjimas neatsiejamas nuo mūsų gyvenimų. Nesu sveikuolių sveikuolis, tačiau senos taisyklės, kurioms net nereikia įrodymų, sako, jog žmogui fizinis aktyvumas būtinas, taip jau jį gamta sukūrė – judėti. Kai tai pamirštame, prasideda visos bėdos. Šiuo atveju kalbu ne tik apie sveikatą. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica