Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.




Padės elementari higiena  

Vasarą pasikeičia mūsų įpročiai, daugiau laiko praleidžiame lauke, iškylaujame, bet tinkamas sąlygas laikyti pasiimtus maisto produktus turime ne visada. Todėl bene dažniausiai vaikai, ypač mažesni, nukenčia nuo bakterinių žarnyno infekcijų.  
 
„Pavyzdžiui, jei yra plaukiama baidarėmis, o pusę dienos saulėje laikytos dešrelės suvalgomos termiškai neapdorotos, tikimybė gauti kokį užkratą – didelė. Sukėlėjų gali būti mažai, tačiau palankiomis sąlygomis jie greitai dauginasi“, – priminė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Inga Ivaškevičienė.
 
Kitas užkrato šaltinis – neplauti vaisiai ir uogos. „Ne kartą teko matyti, kaip tėvai leidžia uogas vaikams valgyti tiesiog iš lysvės. Taip irgi stipriai didinama rizika užsikrėsti“, – sakė gydytoja.
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai į organizmą gali patekti ir atsigėrus užteršto ežero, upės ar kito tvenkinio vandens. „Pliuškentis vaikui vandenyje neuždrausi, tačiau reikėtų stengtis laikytis elementarių higienos principų. Karštą dieną net ir švarioje maudyklėje, ypač jei ežeras negilus, infekcijų sukėlėjai dauginasi žymiai greičiau. Be to, ir žmonės brenda į vandenį ne visai švarūs“, – kalbėjo specialistė.
 
Suaktyvėjo enterovirusai 
Žarnyno infekciją gali sukelti įvairios bakterijos, dažniausios – salmonelės, kampilobakterijos.
„Bakterinėms žarnyno infekcijoms būdingi panašūs simptomai – karščiavimas, vėmimas, viduriavimas. Tai natūrali ir būtina organizmo reakcija, būdas išsivalyti nuo toksinų“, – aiškino I.Ivaškevičienė.
 
Taip pat vasarą dažni enterovirusų sukeliami susirgimai. Šiuo metu Vaikų ligoninės skyriuje kaip tik dabar pagausėjo jais užsikrėtusių vaikų.
„Pasigavus enterovirusą pasirodo bėrimai ant kojų bei rankų, ypač padų ir delnų. Išberti gali ir aplink burną, jos gleivinę. Specifinių vaistų gydyti nėra. Aišku, kai pasitaiko enterovirusiniai meningitai, situacija būna sudėtingesnė. Šį susirgimą be vėmimo lydi ir stiprus galvos skausmas, gali atsirasti šviesos baimė“, – kalbėjo gydytoja.
 
Reikia gerti skysčių 
Vaikui sunegalavus dažnai apsieinama ir be medikų pagalbos. Svarbiausia, kad tėveliai pasirūpintų ligoniukui duoti pakankamai skysčių. Pirmosios pagalbos vaistinėlėje turėtų būti ir druskos tirpalas su gliukoze, kuris padės atstatyti elektrolitų kiekį. Dėl galimų komplikacijų labiau sunerimti reikėtų, jei gerti atžala atsisako.
 
„Tuomet vaikas pradeda darytis vangus, apatiškas, išsausėja lūpos, nebūna seilių, verkiama be ašarų. Taip pat padažnėja pulsas, kvėpavimas, gali sutrikti šlapinimasis. Tai – bene svarbiausias požymis, kad vaikui reikalinga kuo skubesnė pagalba“, – pabrėžė Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
 
Pasak jos, ne visada reikia lėkti į ligoninę – galima pasirodyti ar paskambinti šeimos gydytojui. Tačiau bet kuriuo atveju susirgus žarnyno infekcija specialistė pataria grįžti namo, kad prireikus gydytojo pagalba būtų arti. Juo labiau su vemiančiu bei viduriuojančiu vaiku ir iškylauti nėra smagu.
 
Tarp kitko
Vasaros sezoną lydi ir erkių sukeliamos infekcinės ligos. Todėl patariama skiepytis nuo erkinio encefalito. Tai padės išvengti nereikalingos panikos įsisiurbus erkei.
 
Pagrindinė Laimo ligos profilaktika – stengtis kuo skubiau ištraukti įsisegusią erkę. Tad vaistinėlėje visada pravartu turėti priemones, su kuriomis būtų galima dezinfekuoti įkandimo vietą. 
 
Dažniausiai bakterinėmis žarnyno infekcijomis serga vaikai iki 5 metų. Jiems, kaip ir vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, turintiems silpnesnę imuninę sistemą, sumažėjusį skrandžio rūgštingumą, klinikiniai požymiai gali būti labiau išreikšti.