Ar vėjo jėgainių turime užtektinai?

Deimantė Zailskaitė
2017-01-13
„Dabar vėjo energetika plėtojama tik Vakarų Lietuvoje, o Vidurio ar Rytų regione šis sektorius mažai išvystytas“, - skundžiasi vėjo energetikos gamintojai, kurie iš valstybės atstovų pasigenda tolesnės vėjo jėgainių plėtros bei finansavimo strategijos.
Ar vėjo jėgainių turime užtektinai?
Kaip tvirtina Energetikos ministerijos specialistai, paprastai Lietuvoje vėjo elektrines ir vėjo elektrinių parkų statyba domisi įmonės. Nors yra elektrinių statomų privačiomis lėšomis, visgi didžioji dauguma vėjo elektrinių pastatyta ir dabar statoma pasinaudojus ES paramos lėšomis arba laimėjus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuotus skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus.

Švariausias gamybos būdas
„Vėjo jėgainėms yra palankus laikas ir plėtoti šį energetikos sektorių iš tikrųjų apsimoka. Lietuva neseniai pasirašė Paryžiaus susitarimą, pagal kurį šimtas devyniasdešimt trys pasaulio valstybės susitarė mažinti klimato atšilimą ir imtis įvairiausių priemonių. Viena jų – platesnis atsinaujinančių išteklių naudojimas. Ši energetikos sritis yra labai svarbi ir aplinkosauginiu požiūriu.
 
Vėjo ir saulės energetika yra švariausi elektros gamybos būdai. Laikas iš tikrųjų dabar labai tinkamas, nes gamybos kainos yra ženkliai kritusios. Per penkerius metus vėjo elektrinėse gaminamos elektros kaina sumažėjo apie keturiasdešimt procentų. Jėgainės statomos vis didesnės, galingesnės ir našesnės. Jos gali pagaminti daugiau elektros energijos ir esant mažesniam vėjo greičiui. Šiuo metu tarp naujai statomų elektrinių pigiau už vėją iš tikrųjų nelabai galima ką pasiūlyti“, - sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.
 
Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 155 vėjo elektrinės ar jų parkai, kurių bendra galia siekia 500 MW.
„Valstybė įsipareigojo remti tokį skaičių ir įsipareigojimą įvykdė, tačiau tolesnės plėtros nenumatė. Padėti neblogi pamatai, sukurta infrastruktūra, yra didelis finansuotojų susidomėjimas. Lietuvoje bankai noriai finansuoja tokius projektus. Ir iš kitų šalių jaučiamas susidomėjimas. Europoje jau gaminama iš vėjo apie penkiolika procentų elektros ir planuojama, kad iki trisdešimtųjų metų bus gaminama apie dvidešimt penkis procentus. Tai tampa labai stipri energetikos rūšis, tad Lietuvoje galėtume pagaminti tikrai daugiau negu 500 MW“, - įsitikinęs V.Radavičius.
 
Trūksta aiškumo ir tęstinumo

Vėjo energijos gamintojai susiduria su įvairiomis kliūtimis. Kaip teigia UAB „Dalis gero“ atstovas Aidmantas Bernatonis, šiuo metu trūksta aiškumo norint investuoti ir plėtoti vėjo energetiką šalyje. „Anksčiau buvo aiški supirkimo kaina. Investuotojas, statydamas vėjo jėgainę, žinodavo, kiek metų gaus fiksuotą tarifą ir galėdavo pasiskaičiuoti, per kiek laiko atsipirks. Buvo paprasčiau gauti finansavimą iš banko. Dabar sudėtingiau, nes ir bankas žymiai labiau apsidraudžia“, - sako A.Bernatonis.
 
„Vėjo energetikams iššūkių yra nuo projekto derinimo iki statybos darbų užbaigimo. Trūksta tęstinumo, kad ir toliau būtų vystoma vėjo energetika panašiu tempu. Lietuva ir taip yra pasiekusi neblogų rodiklių atsinaujinančių išteklių srityje“, - sako UAB „Energopliusas“ atstovas Justinas Vilpišauskas.
Vėjo energijos gamintojai iš naujosios valdžios tikisi palankesnių sąlygų pavienių vėjo elektrinių statybai, kad jos būtų prieinamos ir ūkininkams, ir bendruomenėms, ir socialiniam verslui. Kad didesnis dėmesys būtų skiriamas vėjo jėgainių jungimui prie skirstomųjų tinklų ir daugiau erdvės pavienių jėgainių statybai visoje Lietuvoje.
 
„Praktiškai dabar vėjo energetika plėtojama tik Vakarų Lietuvoje, o Vidurio ar Rytų regione šis sektorius mažai išvystytas“, - sako UAB „Dalis gero“ atstovas A.Bernatonis.
Savo ruožtu Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius A.Radavičius teigia, kad paskutinis trijų elektrinių parkas, pastatytas prie Anykščių, įrodo, jog vėjo elektrines galima statyti ne tik prie jūros. „Anksčiau buvo manoma, kad tik prie jūros yra pakankamos sąlygos ir vėjuotumas. Galimybių plėstis tikrai yra. Pavyzdžiui, Danija plotu yra panaši į Lietuvą, tačiau jie vėjo elektrinių turi nesuskaičiuojamai daugiau“, - sako A.Radavičius.
 


Kelias ne rožėmis klotas
Jeigu vėjo energetikos sektorius toks draugiškas aplinkai bei vartotojų kišenei, kas trukdo jį išplėtoti dar labiau?
„Visų pirma Lietuvoje vėjo energetika vis dar nėra prioritetinė sritis. Atrodo, kad pateikiame stiprius argumentus – ir švaru, ir pigu, tačiau delsiama. Kalbamės su valdžios institucijomis. Su Krašto apsaugos ministerija vedame dialogą dėl jų radarų.
 
Jie tvirtina, kad vėjo elektrinės trukdo stebėti oro erdvę, bet po to aiškėja, kad jų radarai vis dar stovi seni, sovietiniai. Su Sveikatos apsaugos ministerija irgi diskutuojame dėl triukšmo normų. Tuo metu buvo gaminamos šiek tiek garsesnės elektrinės. Dabar jos dirba žymiai tyliau, bet negalime paimti ir vietoj senųjų pastatyti naujas ir tylesnes“, - apie kliūtis pasakoja A.Radavičius.
 
Ministerija peržvelgia strategiją
Kaip tvirtina Energetikos ministerijos specialistai, paprastai Lietuvoje vėjo elektrines ir vėjo elektrinių parkų statyba domisi įmonės. Nors yra elektrinių statomų privačiomis lėšomis, visgi didžioji dauguma vėjo elektrinių pastatyta ir dabar statoma pasinaudojus ES paramos lėšomis arba laimėjus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuotus skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus. Norinčius statyti vėjo elektrines domina galimybė gauti finansinę paramą.

 
Svarbi ES ilgalaikės energetikos strategijos dalis yra atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimas, siekiant mažinti importuojamo iškastinio kuro kiekius bei prisidėti prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. ES paramą skirstė ir skirsto Nacionalinė mokėjimo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra.
 
Tiesa, 2013 metų pabaigoje finansavimas buvo pristabdytas. „Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato galimybę asmenims, siekiantiems įrengti didesnės nei 10 kW elektrinės, tarp jų - ir vėjo elektrines, dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionuose, kuriuose galima laimėti skatinimo kvotą ir skatinamąjį tarifą, kuris būtų taikomas nuo elektrinės veikimo pradžios dvylikos metų laikotarpiu.
 
Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai 2013 metais buvo sustabdyti pasiekus įstatyme numatytą skatinimo kvotą. Skatinimo kvota apskaičiuojama įvertinant veikiančių elektrinių galią ir numatomų statyti teisę į skatinimą turinčių elektrinių, kurioms išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, galią.
 
2015 metais skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai buvo atnaujinti, atsiradus laisvai kvotai, tai yra nepastačius elektrinių per leidimuose plėtrai nurodytą laikotarpį.
Šiuo metu yra peržiūrima Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuri ir nustatys atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus vystymo kryptis po 2020 metų“, - sako Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša.


 
Komentaras
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas:

- Pagal atsinaujinančios energetikos plėtrą Europos Sąjungoje esame vieni iš lyderių. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus. Šį įsipareigojimą jau dabar esame viršiję (2015 metais šis rodiklis siekė beveik 26 procentus).
 
Taigi šioje srityje matome pakankamai didelę pažangą. Suprasdami, kokia svarbi yra atsinaujinančių išteklių energetika mažinant priklausomybę nuo importuoto kuro ir importuojamos elektros, kartu turime kelti klausimą, kiek esame pasirengę mokėti už papildomą energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių generaciją. Galime ambicijas didinti, bet jos neturi didinti naštos vartotojams. Tai esame numatę ir Vyriausybės programoje - siekti protingai, veiksmingai ir aktyviau išnaudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, tarp jų - ir vėjo energetiką, nedidinant elektros tarifo vartotojams.
 
Šiuo metu yra peržiūrima Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuri ir apibrėš atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus vystymo kryptis po 2020 metų. Šiuo metu jau įrengtų vėjo jėgainių bendra galia siekia 500 MW (toks tikslas buvo numatytas 2020 metams), todėl turime įvertinti technines, finansines ir teisines naujų vėjo jėgainių plėtros galimybes.
 
Esame numatę atlikti išsamius nepriklausomus tyrimus, kurie leis apsispręsti dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje galimybių, objektyviai nustatyti šios energetikos plėtros poreikį ir kaštus, priimti optimaliausius sprendimus dėl numatomų vėjo elektrinių vietų ir galių.
Turėsime apsispręsti ir dėl vėjo elektrinių finansavimo sistemos, įvairių paramos schemų, kad jos, viena vertus, skatintų vėjo energetiką, kita vertus, kaip jau buvo minėta, nedidintų naštos vartotojams.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica