Kiekvienais metais yra parengiami upių, ežerų stebėsenos planai, kurie yra paskelbti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Kai kurie vandens kokybės rodikliai yra išmatuojami vietoje, pavyzdžiui, vandens temperatūra. Kiti – analizuojami laboratorijose.
Plika akim nepamatysi

Ar mūsų vandens telkiniai (upės ir ežerai) yra pakankamai švarūs?
„Lyginant europiniu mastu, Lietuvos vandens telkiniai yra pakankamai neblogos kokybės. Aišku, reikia siekti dar geresnės.
Ne visada plika akimi pamatysi, kad vandens telkinys yra užterštas įvairiomis pavojingomis medžiagomis, ypač kai teršalai yra susikaupę vandens telkinių dumble. Ką žmonės mato aiškiai – tai „žydinčius“ vandens telkinius. Žinoma, vandens žydėjimas dažniausiai pasitaiko tuomet, kai yra didesnė tarša biogeninėmis medžiagomis. Dažniausiai taip nutinka negiliuose vandens telkiniuose“, - pasakoja
Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Ingrida Klišauskienė.
Vandens telkiniuose yra tiriami biologiniai kokybės elementai (dugno bestuburiai, žuvys, fitoplanktonas, vandens augmenija – makrofitai ir fitobentosas), kurie yra pagrindiniai ekologinės būklės indikatoriai.
Be to, yra tiriami fizikiniai-cheminiai kokybės elementai: maistingosios medžiagos (azoto ir fosforo junginiai), organinės medžiagos, prisotinimas deguonimi, vandens skaidrumas ir kiti rodikliai. Cheminei vandens telkinių būklės nustatyti mėginiai imami penkiolikoje upių vietų, taip pat Kauno mariose ir atliekami pavojingų medžiagų tyrimai.
Tiriami laboratorijose
Kai kurie vandens kokybės rodikliai yra išmatuojami vietoje, pavyzdžiui, vandens temperatūra. Kiti – analizuojami laboratorijose. „Siekiant paimti mėginius valtimi nuplaukiama į tam tiktą telkinio vietą, tyrimui paimami mėginiai ir pristatomi į laboratoriją.
Regioniniai departamentai irgi turi laboratorijas, kuriose vykdo paprastesnius tyrimus. O pavojingų medžiagų mėginiai sudėtingesniems tyrimams vežami į centrinę Aplinkos apsaugos agentūros laboratoriją Vilniuje“, - pasakoja I.Klišauskienė.
Tyrimų dažnumas per šešerių metų periodą gali svyruoti nuo kelių kartų per metus iki karto per šešerius metus, priklausomai nuo stebėsenos vietos ir nuo tiriamo vandens kokybės elemento.
„Kiekvienais metais yra parengiami upių, ežerų stebėsenos planai, kurie yra paskelbti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Ten yra įvardinamas konkretus vandens telkinys (būtent stebėsenos vieta) ir parametras, kuris turi būti ištirtas ir kiek kartų per metus. Parengiamas preliminarius planas, o tada jau kiekvienas regionas susidėlioja kur, kada ir į kurią vietą siunčia specialistą, kad būtų patogu nuvažiuoti ir tuo pačiu metu galėtų patikrinti kelias vietas“, - pasakoja I.Klišauskienė.
Surinkus per šešerių metų laikotarpį atliktų tyrimų rezultatus yra atliekamas kompleksinis duomenų įvertinimas ir nustatoma vandens telkinio ekologinė būklė, kuri klasifikuojama į penkias klases – nuo labai geros iki labai blogos.
INTERVIU
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas
- Kaip vertinate Lietuvos vandens telkinių būklę – ji patenkinama ar nelabai?
- Aš sakyčiau, kad tai yra vienas aplinkosaugininkų širdies skausmų, nes maždaug pusės mūsų vandens telkinių būklė yra nepatenkinama ir ją reikia gerinti. Tačiau galimybių investuoti į šią sritį turime labai nedaug. Šiam periodui yra skirta bene dvidešimt du milijonai eurų, ir dėl jų panaudojimo dar nesame galutinai sutarę. Buvo kalbama netgi apie cheminį ežerų valymą, dėl kurio iš karto susiginčijome ir atmetėme šį variantą.
Dabar aiškinamės, ar biologiniu būdu valysime, ar mechaniniu kaip iki šiol. Mechaninis - brangus, bet patikimas ir išbandytas. O biologinis yra daugiau mokslo idėjų lygmens, įleidžiant tam tikras žuvis, kurios minta planktonu. Toks miglotas variantas.
Neturint pakankamai lėšų vandens telkinių būklę bus sudėtinga pagerinti, ypač kur yra didelis užterštumas. Lieka pagrindinis dalykas – prevencija. Stabdyti taršą, žiūrėti, kad nebūtų išleidžiama jokių nuotekų į vandens telkinius.
Galiu nuraminti poilsiautojus, kad ten, kur maudomasi, vandens būklė akylai stebima ir yra tinkama.
- Ar tikite, jog ateityje pas mus vanduo irgi bus skaidrus kaip krištolas?
- Žinote, tikslas yra labai ambicingas. Atitekantys vandenys iš kaimyninių šalių kelia rūpesčių, ir ne tik dėl biologinio užterštumo. Kaip žinote, yra statoma Astravo atominė elektrinė. Koks nuotėkis joje gali pavirsti katastrofa visam Nemuno baseinui. Šventos ramybės šioje srityje dar nematyti, tačiau reikia konstatuoti faktą, kad lyginant su tuo, ką turėjome anksčiau, vandenų būklė tikrai gerėja. Ir aš tikiuosi, kad atsiras būdų paspartinti vandens telkinių gerėjimo procesus.
- Jūs pats eidamas žvejoti ar maudytis atsižvelgiate į vandens švarumo rodiklį?
- Reikėtų prisiminti, kada aš tai dariau paskutinį kartą, nes žvejybai laiko nelieka, o maudausi jūroje, vieną kitą ežerą esu pamėgęs. Iš viso patariama ne tik dėl užterštumo, bet apskritai dėl daugybės priežasčių nežinomuose vandens telkiniuose maudytis tiktai pažymėtose vietose. O žvejybai, be abejo, reikia žinoti telkinių būklę. Laimei, mes neturime tokių užterštų telkinių, kur nebūtų ką žvejoti arba laimikis būtų pavojingas sveikatai.
- Jūra irgi aplinkosaugininkų galvos skausmas?
- Jau ne vien mūsų. Kadangi jūra pasipildo santykinai mažai ir santykinai ne itin švariu vandeniu, visoms Baltijos jūrą supančioms valstybėms yra ką veikti. Pirmiausia turime sustabdyti taršą. Baltijos jūros kokybė, švelniai tariant, prasta ir iš tikrųjų čia apie kokį nors valymą kalbėti netenka, vienintelė kalba yra apie užterštumo mažinimą. Dabar netgi yra keliami aplinkosauginiai reikalavimai laivų kurui ir jų nuotekoms.
Viskas labai aiškiai nukreipta į tai, kad jūros vanduo būtų švaresnis ir kuo mažiau teršiamas.
SVARBU
Upių ir ežerų kategorijos vandens telkinių būklė:
- Maždaug pusė (apie 49 proc.) Lietuvos upių atitinka gerą arba labai gerą ekologinę būklę, o ežerų – apie 60 proc. atitinka geros arba labai geros ekologinės būklės reikalavimus.
- Geriausia upių ekologinė būklė yra mažiausiai žmogaus veiklos paveiktuose rytų-pietryčių ir vakarų Lietuvos rajonuose, tai yra Šventosios, Minijos, Žeimenos, Jūros, Merkio pabaseiniuose. Šiuose pabaseiniuose labai geros bei geros ekologinės būklės reikalavimus atitinka didžioji dalis vandens telkinių. Švariausiomis upėmis gali būti laikomos tokios upės, kaip Žeimena, Šventoji, Virinta.
- Daugiausia upių vandens kokybės problemų nustatyta šiaurės, vidurio ir pietvakarių Lietuvos intensyvaus žemės ūkio rajonuose, tai yra Lielupės mažųjų intakų, Nevėžio, Mūšos pabaseiniuose, taip pat Lietuvos pajūrio upių baseine.
- Labai geros ir geros ekologinės būklės ežerų bei tvenkinių daugiausia yra Žeimenos, Minijos, Šventosios pabaseiniuose ir Dauguvos baseine.
Kaip vieni švariausių ežerų galėtų būti įvardinti Švento, Alaušo, Ilgio, Asvejos ežerai. Priešingai, Ventos baseine, Nemuno mažųjų intakų, Nevėžio pabaseiniuose didžioji dalis ežerų ir tvenkinių neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų. Labai bloga ekologinė būklė nustatyta tokiuose ežeruose kaip Mastis, Biržulis, Talkša, Alovė.
Komentuoti: