Po nusisekusių atostogų, pasirodo, yra kraštų, kur žmonės šypsosi, taškosi žydroje jūroje ir nešneka apie politiką, bent kelias dienas neverta jungti televizoriaus ar lįsti prie kompiuterio. Prisipažinsiu, vaizdelis nenudžiugino. Vietoj tokiam metui įprastų rinkiminės kovos agitacinių plakatų su nuretušuotais politikų veidais - niūrūs ir pasimetę Eligijus Masiulis su Juozu Oleku. Antraštėse kartojasi du pavadinimai - STT ir Prokuratūra. Negi šios dvi institucijos ėmė konkuruoti, kurios vardas skamba garsiau?
Prezidentė gėdina krašto apsaugos ministrą apsimelavus ir liepia atsistatydinti. Šis giliai įsižeidęs - tiek nuveikė valstybei ir še tau, boba, Devintinės - kratosi samčių skandalo. Namų šeimininkės skaičiuoja, kiek sidabrinių šaukštų būtų nupirkusios, jeigu turėtų tiek pinigų.
Tačiau nė vienas - nei Dalia Grybauskaitė, nei premjeras Algirdas Butkevičius, nei pagaliau istorinis seimūnas Juozas Olekas - neužsimena, kad darbštuolis krašto apsaugos ministras dar paskirtas laikinai vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Devynios pareigos plius Prokuratūra - dešimtas badas sveikatos sistemai. Tarsi ji kokia nereikšminga prielipa. Nors rinkiminiuose šūkiuose žodis „sveikata“ kartojamas kaip prieskonis prie „sieksime“, „pasieksime“. Rinkimai baigiasi, o prieskonis, žinia, maistu netampa. Kam reikalinga sveikatos apsauga, kuri nuolat kiauromis kelnėmis ir nudėvėtomis klumpėmis vaikšto, be to, nuolat kaulija biudžeto pinigų.
Taip jau atsitiko, kad šioje kadencijoje už išklibusio vairo, su besikeičiančiais viceministrais dabar jau laikosi ketvirtasis laikinasis Juozas Olekas. Ironiška, kad pirmasis - Vytenis Povilas Andriukaitis - pradėjo nusprendęs iš esmės sunaikinti korupciją gydytojų kabinetuose. Bobulytė su kiaušiniais ar seniokas, garsiai svarstantis, kad penkių litų daktarėliui turėtų užtekti, buvo didelio pavojaus valstybei apraiškos. Paskutinysis - pats atsidūrė viešųjų pirkimų skandale...
Tuo pačiu metu ramiai sau vadovauja dviem ministerijom. Štai pirmadienį kaip sveikatos apsaugos ministras net sakė kalbą Seime vykusioje tarptautinėje „Sveikatos forumo“ diskusijoje. Skamba išdidžiai, bet pati diskusija organizatorių gėdai - neparuoštas namų darbas. Nei daugelio žadėtų svečių, nei susidomėjusių dalyvių. Sužinojau, kad sveikata - valstybės reikalas, būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas...
Žodžiu, „Šlovė tarybų valdžiai“ arba amen. Su anuomet visur kabančiu šūkiu vešėjo nomenklatūra, žmonės nešė kas ką darbe nugvelbdavo ir gėrė taip pat kaip dabar. Skirtumas tas, kad anuomet alkoholikus gydydavo priverstinai ir žiauriai, o šiandien tokius pačius Valstybinė ligonių kasa vadina sergančiais priklausomybės ligomis ir platina naujienlaiškius, kuriuose apgailestauja, kad šie vangiai naudojasi kompensacijomis. Demokratija.
Jeigu rimtai, jokia valdžia negali priversti žmonių, kad ją mylėtų. Todėl, kad rinkimuose nelaimi talento. Gali perkirpti milijoną juostelių, tačiau nenusipirksi jausmo, kai po pavykusios unikalios operacijos, dar kurį laiką stovi sėkmės sujaudintas ir laimingas, o kolegos akimis sako tai, ką pats sau šnabždi.
Seimo narys sako prakalbas ir jam, aišku, atseikėjama papliaukšėjimų, tačiau jokiais antpečiais besismagindamas negausi atlygio, kuomet nuo tavo dainavimo, šokio, muzikos įsivyrauja mirtina tyla, o po kelių sekundžių salės sienos skilinėja nuo sužavėtos publikos ovacijų. Tu pats dar tik imi suvokti, kad sugebėjai, išmušė žvaigždžių valanda. Tu tai padarei! Turtingieji tampa įtarūs, kai supranta, kad ne juos myli, o jų pinigus. Ne politikus, o jų įtaką. Protingus tokia padėtis žemina, linkusius į pasipūtimą - žiauriai nervina.
Menininko, gydytojo, valstybininko talento parduotuvėje nenusipirksi. Raimondo Kurlianskio dėžutės nepadės. Todėl yra paprasta išeitis. Juozui sąžiningai prisipažinti, kad, tokiuose politiniuose barščiuose virdamas, sistemai nedaug tegalės pagelbėti, būtų garbinga.
Vakar reikėjo priimti visus reikiamus dokumentus, kad Valstybinė ligonių kasa, atsikračiusi nuteisto vadovo, pagaliau galėtų po greitai ir skaidriai surengto konkurso turėti naują strategą.
Vakar, nemalus liežuviais apie globalius įsipareigojimus, turėjo būti konkursas vadovauti jau sukurtam Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Palangos reabilitacijos ligoninė - be vadovo. Direktorių krizė respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse. Gydymo įstaigos laukia atsakymų dėl investicinių programų, pacientų organizacijos nepatenkintos tik ką priimtu Kompensuojamųjų vaistų kainynu ir priemokomis.
Tai tik keli lašai jūroje, kurioje skęsta sistema, pavargusi reikalauti dėmesio ir elementaraus ministrui su parašo teise kabinetinio darbo. Kai rinkimų traukinys važiuoja, o pro langelį vietoj mašinisto žiūri prokuroras, Juozui susikaupti sunku.
Kuo mes eiliniai sveikatos apkasų senbuviai ir prijaučiantieji galime padėti? Nebent kasininkei parodę pasą nusipirkti butelį vyno ir pakelti taurę už valdžią. Negi gaila.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: