Trys priežastys, kodėl nereikia ligonių-apsimetėlių

Dovilė Sujetaitė
2015-06-15
Daugiau nei prieš metus Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad reikia pradėti slaptai tikrinti vaistines. Inspektorius apsimestų pirkėju, paprovokuotų vaistininką, pvz., paprašytų parduoti antibiotikų be recepto, ir tada jau pultų bausti, jei vaistininkas nusižengtų. Kol kas Seimo Sveikatos reikalų komitetas sulaikė ministerijos siūlymus, nes jie nei nepagrįsti, nei įrodytas jų būtinumas. Taigi, ar tikrai reikia tokių tikrinimų? Yra mažiausiai trys priežastys, kodėl nereikia ligoniais apsimetusių tikrintojų.
Trys priežastys, kodėl nereikia ligonių-apsimetėlių

Priežastis Nr. 1. 
Dabartinių tikrinimo būdų pakanka nustatyti pažeidimams vaistinėse 

Šiuo metu inspektoriai gali atlikti tiek planinius, tiek neplaninius tikrinimus. Inspektorius gali tikrinti vaistų kainodarą, taikomus antkainius, vaistinių prekių asortimentą ir kt. Juk nei kainodaros, nei asortimento pažeidimai nėra greitai ištaisomi ar lengvai paslepiami. Pavyzdžiui, vykdant neplaninį patikrinimą, pranešimas apie numatomą vykdyti patikrinimą gali būti nesiunčiamas. Tai reiškia, kad vaistinės apie tikrinimą sužino tik prisistačius inspektoriui. O kaip su vaistų pardavimu be recepto? Ar receptiniai vaistai išduodami be recepto galima nustatyti pagal vaistinėje paliekamus ir saugomus receptus.
Jei norima tikrinti, ar vaistinė turi pigiausią vaistą, ar jį pasiūlo, tai vėlgi tam nereikia slapto tikrinimo. Monitoriuje esančios informacijos negalima akimirksniu pakeisti pasirodžius inspektoriui. Įprastai atėjęs inspektorius gali matyti, ar monitoriaus ekrane žmogui rodoma vaistų pasiūla nuo pigiausio iki brangiausio vaisto. Apskritai pigiausiam vaistui Lietuvoje suteikiama nepagrįstai daug reikšmės. Daugumoje ES šalių vaistinėse pasiūlyti rinktis pigiausią vaistą neprivaloma arba tik rekomenduojama (pvz., Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje ir kt.).
LLRI tyrimas rodo, kad pigiausius vaistus renkasi tik apie penktadalis pirkėjų. Natūralu, kad sveikatos klausimais žmonėms kaina nėra svarbiausias veiksnys. Žmonės tiesiog renkasi įprastai naudojamus, jiems tinkamus ir efektyvius vaistus. Taigi, ar reikia slaptai tikrinti vaistines, jei patys žmonės nelinkę rinktis pigiausio vaisto?
 
Priežastis Nr. 2. 
Nėra pagrįstas ir įrodytas slaptų tikrinimų poreikis

 Pirma, priežiūros institucijos gauna labai mažai gyventojų skundų (apie 100 per metus) dėl vaistų kainų, netinkamo aptarnavimo ir kt., palyginus su aptarnautų pirkėjų skaičiumi vaistinėse. Todėl smarkiai sugriežtinti priežiūrą motyvuojant skundų skaičiumi yra nepagrįsta. Pavyzdžiui, jei kiekviena iš Lietuvoje 1380 veikiančių vaistinių per dieną aptarnautų tik po vieną klientą, turėtume apie 503 700 apsilankymų per metus. Tokiu atveju skundai sudarytų 0,02 proc. visų apsilankymų. Savaime suprantama, kad per dieną vaistinės sulaukia daugiau nei vieno kliento. Todėl realus skundų procentas nuo apsilankymų būtų kur kas mažesnis.
Antra, receptinių vaistų išdavimas be recepto Lietuvoje nėra didelė problema. Naujausias Eurobarometro tyrimas rodo, kad Lietuvoje 2013 metais tik 2 proc. gyventojų antibiotikų įsigijo be recepto ir nuo 2009 metų tokių vaistų išdavimas be recepto sumažėjo 5 proc. Kitose šalyse šis procentas kur kas didesnis. Pavyzdžiui, Rumunijoje antibiotikų be recepto įsigijo 17 proc. gyventojų, Airijoje 15 proc., Kipre 10 proc. Galiausiai, vaistų išdavimo be recepto tikrinimai visiškai neteks prasmės Lietuvoje įvedus elektroninį receptą, nes viską bus galima patikrinti per elektroninę sistemą.
 
Priežastis Nr. 3. 
Įvedus slaptus tikrinimus būtų žengiamas didelis žingsnis atgal nuo dar 2009 metais pradėtos vykdyti geresnės verslo priežiūros reformos 
Pamenate? Priežiūros institucijos turėjo tapti verslo pagalbininkėmis, o ne baudėjomis. Pradėtą reformą tęsia ir dabartinė Vyriausybė. Jos programoje numatyta, kad „priežiūros institucijos turėtų tapti pirmiausia verslo konsultantais ir tik tyčinio piktnaudžiavimo atvejais – baudėjais”. Sveikatos apsaugos ministerija nori apsukti reformą atgal.
Gerai, kad situaciją sukontroliavo Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Dauguma Komiteto narių nepritarė slaptiems tikrinimams vaistinėse ir grąžino juos reglamentuojančius įstatymų projektus ministerijai tobulinti. Tik klausimas, kaip ministerijai pavyks juos patobulinti, jei to nesugebėjo padaryti per pusmetį? Dar svarstant įstatymo projektus Vyriausybėje, pasitarime ministerijoje su suinteresuotomis institucijomis, buvo keliami panašūs klausimai kaip ir Komitete, į kuriuos ministerija nesugebėjo atsakyti nei anksčiau, nei dabar. Belieka tik tikėtis, kad ministerija visa tai įvertinusi iš vis atsisakys savo užmojų ir kad ligoniais apsimetusių tikrintojų vaistinėse nepamatysime.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Dovilė Sujetaitė

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

    Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris