Tiesa apie Didijį Magistrą
Henrikas Vaitiekūnas
2019-07-22
Na, šito dar niekada nėra buvę: viename vieninteliame ir visai neilgame rašiny, jau šiandien, jau visai netrukus sužinosite, kaip visiems laikams atsikratyti pernelyg gausaus prakaitavimo, sužinosite, jog visai nesunku išsigydyti podagrą ir atsikratyti kitų rimtų ligų. Dar papasakosime, kaip lengva pabėgti nuo aterosklerozės, viduriavimo, skrandžio polipų. Ir būtinai jums pranešime, kuo gydyti iki kraujo nutrintą bato nuospaudą: alijošiumi ar valgomąja druska?
Tačiau dėmesio! Visos toliau perskaitytos rekomendacijos gali turėti kontraindikacijų. Ir - beveik garantuoju - turės! Todėl nepulkite pernelyg uoliai jų vykdyti.
O kai viską paskaitysite, nueikite bent iki artimiausio veidrodžio. Pažvelkite į susirūpinusias savo akis. Į kaktą. Į lūpas. Paskui nuoširdžiai paklauskite savęs: ar tikrai teisus yra tas Naujausiųjų Laikų Eskulapas? Tas Visažinis Daktaras, kuris – na, neslėpkit šito – dažnai jums pasirodo daug protingesnis ir išmanesnis (kartais net ir modernesnis) nei šiek tiek jums pabodęs jūsų Šeimos Gydytojas.
Šiandien nenagrinėsim, kiek pabodę šeimos daktarams esame mes. Bet gi jaučiam: gerokai pabodę! Ir todėl dažnokai pabandom apsieiti be jų. Gal dėl tingėjimo. Gal dėl to, kad ir patys kartais beveik daktarais pasijaučiam. Gal dėl blogo (dar vieno!) straipsnio apie Tą Ministeriją. Gal dėl to, kad lyja šiandien. Bet dažniausiai dėl to, kad namuose turime Jo Didenybę Medicinos Profesorių. Didijį Eskulapinio meno Magistrą. Superdaktarą. Jis šalia mūsų, net kai su draugais taurę vyno geriame. Jis su mumis, kai esame (mums tuo metu taip atrodo) vienišiausi žmonės planetoje. Jis niekada neišduos. Visada patars. Jis toks artimas, kad į jį jau kreipiamės be titulų ir apsimestinio mandagumo. Girdi, padėk! Ir kuo greičiau!
Jūs supratote apie ką čia: apie Didijį Magistrą ir Profesorių. Apie poną Internetą.
O toliau rašyti itin lengva. Nes internetas gydo visas – be jokios išimties – ligas.
Nuo tų nuospaudų (kulnai – iki kraujo) ir pradėkim. Nes viena ponia internete kitos ponios klausė, ar gerai bus, jei alijošiumi tas vietas pateps.
Atsakymų buvo devyniasdešimt šeši: pagelbės kopūsto lapas ir permanganatas; padės jodas arba sūdytų lašinių gabaliukas; reikia dėti bičių pikį arba gysločio lapą; siūlyčiau patepti su tarkuota morka; reikėtų užberti cukrumi ir apibintuoti; kokiu cukrumi? – tik druska!; siūlote druską ant žaizdos? - nesiūlau, bet man padėjo. Dar viena patarėja kruviną nuospaudą patarė gydyti kiaulės tulžimi, užpilta spiritu. Tik nenurodė, kaip vartoti. O smagiausias patarimas, turbūt, šis: „Turguje yra toks rusiškas skystis, tiesa, jo pavadinimą pamiršau, bet gal gausit...“
Toliau. Jau aprašytieji skrandžio polipai, pasirodo, (anot internetinės patarėjos) yra gydomi tik Marijos Treben užpilais. (Nurodo vaistinę, kur jų rasti). Bet kitas patarėjas sako, jog neverta pinigų pavejui barstyti: „Paimi žolelių, - rašo jis, bet nenurodo kokių, - ir užpili jas 1,4 litro 38 laipsnių degtine.“
Po to dar 12 „internautų“ ginčija, kad 38 laipsniai nepadės - reikia 40-ties. Apie žoleles visi seniai pamiršo.
Dar viena ponia. Taip prakaituoja, kad net šlapia naktį atsibunda. Patarimai. Vitamino D injekcijos. Pasitikrinti dėl diabeto. Pasitikrinti dėl menopauzės. Išgerti tiroksino. Nusipirkti „Bitterer“ (?). Ir t.t.
- O ką patartumėte nuo viduriavimo?
Internetas atsako nedelsdamas: susiraskite indiškų jūros ryžių. Kitas patarėjas diagnozuoja kur kas giliau: pataria pasitikrinti abu (?) skrandžio... vožtuvus.
O paskui ateina eilė aterosklerozei. Pasirodo, geriausias vaistas toks: 25 g gvazdikėlių reikia užpilti 500 ml degtinės, į kurią supilta 500 g cukraus ir įšspaustos 3-4 citrinos. Visą šį turinį supilti į 3 litrų talpos indą ir dviem savaitėm palikti tamsoje. Po to gerti po 25 gramus triskart per dieną. Jei tai per sudėtinga, kitas patarėjas-žiniuonis siūlo paprastesnį variantą: 12 susmulkintų česnako skiltelių užpilti 3 stiklinėmis raudonojo vyno ir dvi savaites laikyti saulėje. Ne tik liga, girdi, pasitrauks, bet ir raukšlės išnyks. Tik pamiršo patarėjas parašyti, ar po 20 lašų gerti, ar viską iškart...
- Kas turit patarimų dėl Parkinsono ligos? – internete klausia raštingas senelis. – Padėkit, nes jau nebepaeinu visiškai: kojos dreba...
- Ir man drebėjo, - atsako kitas nebejaunas patarėjas. – Bet dabar jau nevaikštau, guliu lovoj, tai ir nebedreba.
Tuo galima būtų kalbą apie poną Parkinsoną ir baigti. Bet gi čia – internetas! Todėl prisijungia trečias „daktaras“, tas, kuris pirmų dviejų ligą nustatė nuotoliniu būdu: „Atsisakykit šlapimą varančių vaistų, - rašo jis. – Jie didina cholesterolio kiekį. Kai atsisakysit – kojos neskaudės...“
...Visai gali būti, kad šiais svaičiojimais išgąsdinau Tikrus Daktarus. Nes jie tokių internetinių puslapių neskaito. O gal reikėtų? Bent sykį? Kad suprastų, kas kartais darosi jų pacientų galvose. Ir šiuo rašiniu tarsi pajuokauti norėta. Bet, jei rimtai pagalvoji, juoko čia nedaug. Kad mintį patvirtinčiau, dar keli „daktarų iš interneto“ sakiniai.
Vienam blogai rytais besijaučiančiam kitas nustato ligą: „Jums sutriko homeostazė“, - rašo jis.
Kitam, kuriam naktimis trūksta oro ir įkvėpti yra sunku trečias pataria: „Jūsų smegenys pažeistos toksinais, kuriuos „pasigavote“ iš kačių...“
- Ką daryt, kad nesikartotų pūlinga angina? – klausia internetinė mamytė. Kita jai atsako gydymo būdą gerai žinanti: „Vartokite influcidą. O jei nepadės, pabandykit organizmą prisodrinti (? – H.V.)... jodu.“ Ir taip be galo. Ir taip - be krašto.
Ir niekam tai nerūpi. Nes Tikriems Daktarams nėra kada niekalus skaityti. Nes niekas nieko nekontroliuoja, ir nedraudžia. Nes yra laisvė. Nes daug paprasčiau yra sugalvoti įstatymą, kuris uždraustų parduotuvės vitrinoje rodyti cigaretes.
...Norėjau parašyti linksmai. Bet nepavyko. O gal dar pavyks?
Nes tuose pačiuose interneto patarimų tyruose užtikau puikų pamokymą, kaip sode... persodinti rododendrus. Taigi.
Į iš anksto iškastą duobę su vandeniu užmerkite kepaliuką juodos duonos. Sumaišykite duoną su žemėmis. Tada pasodinkit rododendrą. Po to dvi dienas laistykit tą persodintą gėlytę kefyru. Bet dar geriau – tikru rūgpieniu.
Visai gali būti, kad rododendrui išgyventi pavyks.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: