Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas

Henrikas Vaitiekūnas
2024-04-22
Sudėtingus dalykus paversti paprastais nėra sudėtinga. Bandysiu įrodyti. Vietoj šnekų apie agorafobiją, neurocirkuliacinę distoniją, peroksizminį nerimą ar jūsų tikrai girdėtą obsesinį kompulsinį sutrikimą (juo žiniasklaidoje nuolat giriasi nesuprastieji Lietuvos menininkai), priminsiu situaciją su kuria galbūt ne vienas jūsų susidūrė. Ir jai aprašyti jokių tarptautinių žodžių nereikia. Tikrai!
Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas

Anądien Birutė, Onutė ir Anicetas pagaliau išsiruošė į spektaklį. Sunkiai bilietus gavo ir nemažai už juos sumokėjo. Bet įspūdžiai – ir pjesė, ir režisūra, ir vaidyba – viską atpirko. Ir šventė tikrai būtų buvusi šventiška, jei ne tas nuolatinis Onutės erzėjimas kėdėje, jei ne ją kausčiusi ir atsipalaiduoti neleidusi vidinė įtampa. Mat visas pustrečios valandos – ir per pertrauką taip pat – Onutę kankino viena vienintelė mintis: kad grįš namo vėlokai, jau net po „Panoramos“, ir nebus jai, Onutei, kur... pasistatyti automobiliuko. Na, nė vienos vietos kieme! Net ir ant šaligatvio! Ir niekais nuėjo visas spektaklis! O ir kitą dieną „nervas ėmė“ dėl panašios situacijos. Turbūt senstu“, – pagalvojo Onutė. Ir... išsigando dar labiau.
 
Būtent taip ateina NERIMAS. Bet žodžiais paaiškinti, kas tai yra – nelengva. Žinoma, vėl galėtume cituoti psichologus ir nieko nepaaiškinančią jų mintį, kad tai yra nemaloni emocija, galinti svyruoti nuo lengvos vidinės sumaišties iki panikos. Bet būta ir kitokių apibūdinimų. Pavyzdžiui, tokių: „Nerimas yra panašus į baimę (dar ne baimė, dar tik panašus!). Ir jis yra susijęs su neišvengiamai galimais įvykiais ir situacijomis...“ Ne veltui mintis čia į kabutes „įdėta“. Nes tai – citata iš visuotinai pripažinto žinyno. Na, bet atverskite citatą dar kartą! Darsyk perskaitykite samplaiką NEIŠVENGIAMAI GALIMAIS. Ar dera tiedu žodžiai? („Neišvengiamas“ tikrai nėra „galimas arba negalimas“). Bet ne kalbotyra-kalbodara šiandien rūpi: rūpi NERIMAS. Jį, PSO duomenimis, vienu ar kitu periodu patiria net iki 30 proc. pasaulio piliečių. O kai patiria, ne tik sau, bet ir kitiems sveikatą gadina.
 
Yra keliolika nerimo rūšių. Ir „normalus“, ir „liguistas“. Ir trumpalaikis, ilgalaikis. Ir socialinis. Ir potrauminis. Ir į fobijas peraugantis. Bet ir tos grupės ar pogrupiai vėl ne mūsų tema. Mums rūpi NERIMAS PAPRASTASIS. Rimto mokslo knygose neaprašytas ir daktarų mažai nagrinėjamas. Bet kasdien patiriamas. Todėl – dar vienas pavyzdys.

 
Pakeliui į darbą sugedo automobilis. Dėl neatvykimo į svarbų renginį jus gali net iš darbo atleisti, o tada jau ims trūkti pinigų kreditui ar net nuomai apmokėti. Ir – nuo nerimo iki panikos žingsnis beliko... Bet, ar tikrai dėl to menko pavėlavimo taip jau ims ir atleis? Neeskaluokite. Bet jūs eskaluojate! Nes nerimas yra... JŪSŲ MĄSTYMO FORMA. Ir, jei darsyk į žodynus pažvelgsite, jis gali būti įvardinamas, kaip savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas. Kaip bepavadinsi, gresia didžiuliu stresu.
 
O dabar bandysiu paguosti: pranešiu, kad be streso-nerimo neišgyvena nė vienas žmogus ir nė vienas... gyvūnas. Nerimo pagimdytas stresas padeda išlikti pavojingose situacijose. Ir duoda papildomos jėgos. Ir pergalė sporte pasiekiama tik su pirminiu nerimu. O kartais nerimas (su tam tikromis baimėmis susijęs) padeda net skyrybų išvengti. Ar net atkuria pašlijusius santykius.
 
Tai kodėl tuomet mūsų daktarai sako, kad nerimas – ligos (ligų) požymis? O kad jis – ligų palydovas – 100 procentų! Teks pripažinti: daktarai yra teisūs! Ir todėl kartu su jais imame ieškoti nerimo (kuris yra įvadas į kitas bėdas) priežasčių.
 
Viena dažniausiai dabar pasitaikančių – rytojaus baimė. Žinoma, turiu omeny konfliktus pasaulyje ir nuolat žurnalistų bei pseudopolitikų eskaluojamą karo temą. Kadangi NERAMU, jūs domitės ir ieškote informacijos. Deja, kaip visuomet pamiršdami patikrinti, kas tą informaciją skleidžia. Ir kiek patikimas yra šaltinis. Apie šitą nemokėjimo atrinkti fenomeną esame rašę, tad šiandien siūlome atsiminti tik tai, ką nuolat mums sako (bet nesiteikiame išgirsti) psichologai. Jų tyrimai tvirtina: blogas žinias mūsų pasąmonė visuomet dvigubai ar trigubai padidina.
 
Kitas nerimo šaltinis – kasdienis stresas ir „įsielektrinimas“, susijęs su amžiaus tempu ir nuolatine skuba. (Nelaukdamas patarimų skyrelio iškart sakau: susirašykite pagal svarbumą 20 artimiausių užduočių. Po to jame palikite tris svarbiausias. Tik tris. Kitas laikinai pamirškite). Nerimo sumažės.
 

Dar vienas sunkiai įtikimas šaltinis – nerimas dėl to, kas atsitiko kitiems (nemaišyti su atjauta!). Tiesiog nereikia manyti, kad ir jūs toks pat... žioplas, toks pat... nelankstus (fizine prasme), toks pat... blogas. (Įsižeidusiųjų kaimynų atsiprašau).
Žinau, kad laukiate praktiškiausiųjų nerimo atsikratymo būdų. Štai ką pavyko sužvejoti.
 
Kai nerimas ir rūpestėlis ima spausti galvą ar net kojas pakerta, turite atminti fiziologiją: nerimas, gimęs galvoje, visuomet pereis į rankas, kojas ar gerklę.
Baiminatės ir nerimaujate dėl skrydžio ar bangavimo? Apsidairykite, raskite puikiai besijaučiantį ir išdrįskite paklausti, kodėl gi jis toks ramus. Neabejoju: išgirsit istoriją.
 

Pratimas Nr.1. Nestovėkite (nesėdėkite) tuščiomis rankomis. Įsikabinkite nors į savo... šukas. Arba kamuoliuką – iš anksto tam paruoštą – pamaigykite.
Šokiruojantis (bet padedantis!) mąstymo posūkis. Pažiūrėję į laikrodį, kategoriškai nuspręskite (!), kad jūsų nerimas ir jaudulys baigsis už... keturių minučių. Turi pavykti!
 
Pratimas Nr. 2. Nerimą galima... iškvėpti! (Ne iš karto, o per 20 gilių įkvėpimų ir iškvėpimų). Įteikite sau, kad po jų situacija atrodys ne baisi, o... juokinga.
Klaida, kurią kai kurie nerimaujantys ar besibaiminantys (dažniausia tai „kietuoliais“ darbe ar namuose tik apsimetantys) daro: jie bando „perlaužti“ savo baimes ir „drąsiai“ ranką tiesia tarantulo link arba visiškai neturėdami klausos lipa į sceną...
 
Ir kai kam padėjęs „geležinių durų“ receptas. Nerimas ir fobijos nesiranda tik čia ir dabar. Tiedu veiksniai visuomet siejasi su prisiminimais ar svajomis, t.y. su vakar diena arba ateitimi. Todėl dėl niekų besigąsdinantiems reikėtų „įsistatyti“ ne vienerias, o net dvejas geležines duris: ir nuo vakar dienos, ir nuo rytdienos atsitverti. Gyvenkite tik čia ir dabar. Ir tuomet jokiems nerimams nebebūsite įdomūs. Bet ne visiems tai priimtina. Ir ne visiems lengva taip padaryti.
 
Pratimas Nr. 3. Banaliausias, bet ne kvailiausias. Kai pajaučiate, kad nerimas jau ropoja jumis, pulkit ant kelių ir... darykite atsispaudimus. Ne mažiau 15 minučių. Padės tikrai. O pabaigoje – žodis į šitą rašinį „neįsikirtusiems“. Nieko neatsitiko, jei jūsų tai nepalietė: problema aktuali tik kas ketvirtam penktam Lietuvos piliečiui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris