Viena sėkmingos ir klestinčios valstybės sudedamųjų dalių – kokybiškos ir laiku prieinamos sveikatos paslaugos. Tokių paslaugų tiekimą gali organizuoti ir valstybė, ir privačiai įsteigtos įstaigos. O kas jas teikia geriau?
Pasaulinėje praktikoje gerų pavyzdžių ir argumentų galima rasti ir pateisinant privačią, ir valstybės organizuotą sveikatos apsaugą. Kaip pavyzdžius galime paminėti Šveicariją, Prancūziją, Olandiją (dominuoja privati (draudiminė) medicina) ir Švediją (dominuoja valstybinė).
Kur link juda SAM ministro A.Verygos siūlomos reformos?
Priimti įstatymai ir pokalbis su žurnaliste Daiva Žeimyte leidžia suprasti, kad ministras ir SAM komanda nori perimti visą sveikatos paslaugų organizavimą ir judėti Didžiosios Britanijos sveikatos sistemos modelio link. Gal tai – tik sutapimas, bet britų nacionalinė sveikatos sistema (NHS) švenčia 70 metų jubiliejų. Kam teko susidurti su NHS, žino, kad bėdų jie turi gal net ir daugiau nei dabartinė Lietuvos sveikatos apsaugos sistema (perpildytos ligoninės, ilgas laukimas, planinių operacijų atšaukimai ir t.t.)
Ar britų pavyzdžiu paremtas kelias teisingas? Gal ir galima pasimokyti iš britų sveikatos sistemos, bet labai abejotina, ar ministras ir ministerijos komanda turi gebėjimų sėkmingai organizuoti ir vykdyti sveikatos paslaugų teikimą. Čia privalu paminėti elektroninę sveikatos kortelę (sistemą). Elektroninė sveikatos kortelė diegiama jau dešimtmetį ir už tai tiesiogiai atsakinga SAM. Šio projekto nesugeba išjudinti net SAM ministras A.Veryga, nors vadovauja ministerijai pusantrų metų.
Jei nesugeba sutvarkyti elektroninės sveikatos kortelės įdiegimo, ar sugebės tvarkytis su dar didesniais projektais (visa sveikatos apsaugos sistema)? Norint sėkmingai įgyvendinti sistemos reformas, būtina gerai suprasti esamos sistemos veikimą.
Interviu su D.Žeimyte ministras demonstruoja neišmanymą arba sąmoningai klaidina visuomenę. A.Veryga, kalbėdamas apie privačias ir valstybines, savivaldybės įstaigas, teigia, kad „sąlygos jiems yra tos pačios“. Ar tikrai? Pirminiame sveikatos lygyje konkurencija (sąlygos) nevienodos, nes beveik visais atvejais savivaldybė, valstybė patalpas viešosioms įstaigoms suteikia nemokamai, o dažnai finansuoja ir jų remontą bei įrangos pirkimą.
Privačios įstaigos pačios turi pirkti, nuomotis patalpas ir investuoti į įrangą.
Panaši situacija ir antriniame sveikatos lygyje: viešosios, valstybinės įstaigos, naudodamos valstybės lėšas, perka įrangą, investuoja į patalpas (ir naudojasi nemokamai). Privatus sektorius tokios paramos negauna.
Džiugina tik tai, kad sveikatos apsaugos ministras pagaliau pastebėjo geruosius privačių įstaigų (ne tik sveikatos) pavyzdžius ir pradėjo kalbėti apie viešųjų sveikatos įstaigų valdybų sudarymą, kurios turėtų teisę skirti ir atleisti įstaigos vadovus (įstaigų veiklos depolitizavimas). Tačiau tam būtina sąlyga – nepriklausomi valdybos nariai. A.Verygos neišmanymas ar melo demonstravimas kelia rimtų abejonių ministro kompetencija. Gal geriau A.Veryga galėtų nukreipti pastangas į alkoholio vartojimo prevenciją? Bet ar tam būtina būti sveikatos apsaugos ministru?
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: