„Pati kalta“, arba kodėl rektoriams nerūpi studentų savijauta

Mykolas Majauskas
2018-02-05
Gėda kalbėti apie sunkumus verčia studentus užsiverti tyloje. Tik dabar į paviršių kylantys seksualinio priekabiavimo skandalai ir sukrečiančios studentų savižudybės parodo, kad apie socialinę universitetų pusę nebuvo kalbama labai ilgai. Galime tik įsivaizduoti, kiek dar skaudžių atvejų lieka nutylėta. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų požiūris ir toliau nesikeičia, kaip ir jų geležiniai argumentai „pati kalta“ arba „turėjo problemų šeimoje“.
„Pati kalta“, arba kodėl rektoriams nerūpi studentų savijauta

Kodėl studentai patiria sunkumų? 
Vis tik būti studentu nėra lengva. Į didžiuosius miestus studijuoti atvykstantys jaunuoliai palieka savo artimuosius ir pažįstamą aplinką. Ne visiems lengva pritapti, susirasti naujų draugų, kurie padėtų sunkiomis akimirkomis. Pradedant savarankišką gyvenimą, dažnas susiduria su finansinėmis problemomis, todėl privalo derinti studijas su darbu. Sesijų metu palaikymo reikia dar labiau. Egzaminų našta tampa intensyvaus streso priežastimi, o dėstytojai dažnai nėra pajėgūs ar net motyvuoti suteikti pagalbą. Kaip pamažu aiškėja iš Vilniaus dailės akademijos istorijų, kartais ir patys lektoriai gali būti skausmingų išgyvenimų priežastimi.

Negana to, dauguma studentų abejoja pasirinktomis studijomis ir nėra užtikrinti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti, o tai sukelia didelį spaudimą. Nerimą sustiprina ir suvokimas apie sparčiai augančią konkurenciją dėl darbo vietos. Todėl depresijos susirgimai studentų tarpe itin dažni, bet tik retas kreipiasi pagalbos. Paprastai išeities ieško svaigaluose arba užsidaro vienatvėje. Tai mažina jauno žmogaus savivertę, motyvaciją mokytis ir dirbti. Kenčia ir draugystės bei santykiai su šeima. Studentas, nesusitvarkantis su problemomis, gali pasirinkti ir savižudybės kelią.

Kokią pagalbą siūlo mūsų aukštosios mokyklos? 
Jokios. Jei Lietuvos universitetai ir teikia studentams psichologinę pagalbą, tai ji labai gerai paslėpta ir tikrai nėra lengvai prieinama. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto puslapyje siūlomas Psichologinės pagalbos centras neveikia jau beveik metus, bet vis dar pristatomas, kaip teikiantis skubią pagalbą. Dalis aukštųjų mokyklų vietoj studentų poreikiams pritaikytos pagalbos tiesiog nurodo nevyriausybinių organizacijų kontaktus. Tačiau tai niekaip neskatina atvirai kalbėtis apie problemas, kreiptis emocinės paramos ir gauti reikiamos pagalbos. O net ir ten, kur pagalba siūloma, apstu įvairiausių apribojimų.
 
Pavyzdžiui, dalis psichologų, dirbančių Vilniaus universitete, kur šios paslaugos mokamos, nepriima naujų užrašymų, o kita dalis negali konsultuoti studentų iš kitų fakultetų. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ar Kauno technologijų universitetas turi tik po vieną psichikos sveikatos specialistą, teoriškai turintį padėti visiems. Vytauto Didžiojo universitete studentas gali gauti psichologinę pagalbą tik pasirašęs sutartį ir sutikęs su griežtomis sąlygomis. Pavyzdžiui, turi sutikti, kad pokalbio metu surinkti duomenys gali būti naudojami moksliniais tikslais. Studentas, verčiamas pasirašyti ir įsipareigoti, gali išsigąsti ir pervertinti esamas problemas arba tiesiog atsisakyti būtinos pagalbos.


Ką reikėtų keisti? 
Universitetų tikslas – ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę. Tam akademinė aplinka turi būti aprūpinta empatiška, lengvai prieinama psichologine pagalba, kuri įtrauktų ir studentus, ir darbuotojus. Dėstytojai turėtų būti apmokomi atpažinti rizikos ženklus studentų elgesyje ir nukreipti reikiamos pagalbos, kuri turi būti prieinama gyvai, anonimiškai ir be jokių įsipareigojimų. Tai paskatintų daugiau studentų kreiptis ir galbūt išspręsti problemas, kol jos netapo nepakeliamai sunkios. Taip pat negalima pamiršti ir popaskaitinio laikotarpio – pagalba itin svarbi tamsiuoju paros metu, kuomet studentas lieka vienas su savo mintimis bei problemomis.
 
Vienas veiksmingų būdų sumažinti baimę kalbėtis apie psichologines problemas yra studentų bendradarbiavimas tarpusavyje. Bendraamžių savanorių ir palaikymo ieškančiųjų sujungimas gali pralaužti gėdą kalbėti jautriomis, bet labai svarbiomis temomis. Tiems, kurie vis tiek nedrįsta ieškoti palaikymo gyvai, turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su universiteto specialistais, studentais ir gauti pagalbą el. laiškais, socialiniais tinklais, „skype“ ar telefonu. Sklaidyti psichologinės pagalbos stigmą padeda ir tam skirti renginiai, atviros diskusijos, kuriose drąsiai kalbamasi apie emocinę savijautą, nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios krizinės situacijos, kviečiama kreiptis pagalbos.
 
Reguliariai atliekamos anoniminės apklausos padėtų įsivertinti emocinę aplinką ir sutelkti pastangas bei finansinius resursus ten, kur jų reikia labiausiai. Tai paskatintų psichologines problemas vertinti rimtai ir studentus, kovojančius su sunkumais, matyti ne kaip aukas, o drąsius ir pagarbos vertus žmones. --- Deja, mūsų universitetai ir toliau nekreipia dėmesio į emocinę aplinką ir studentų psichikos sveikatą. Psichologinės problemos vis dar siejamos su nepataisomu blogiu, o kreiptis pagalbos dėl asmeninių sunkumų išlieka didele gėda. Tikiuosi, kad akademinę bendruomenę drebinantys seksualinio priekabiavimo skandalai ir tragiškos jaunų žmonių netektys pareikalaus ne tik ašarų, bet rektorių atsakomybės ir naujo požiūrio į studentų emocinį saugumą aukštosiose mokyklose.
Mykolas Majauskas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica