Kolei atsakymo ieškote, aš tas datas dar patikslinsiu. Šitą vaistą nelengvoms ligoms gydyti 4-5 amžiuje prieš Kristų rekomendavo dar Hipokratas. Tuoj po tūkstantųjų mūsų eros metų tuometiniams eskulapams jį pašnibždėjo Avicena (Ibn Sina). Ir Aristotelis yra apie tokį sveikatinimą šnekėjęs. O 1830-aisiais – kuomet Londone būta tik 2 milijonai gyventojų – to vaisto (vienetais) būdavo parduodama 7-8 milijonai. Ir raštais įrodyta, kad pats garsiausias rusas – caras Petras Pirmasis – tais vaistukais aplipdydavo dar gyvą žąsį. O paskui su visais tais aplipintais priedais žąsį kepdavo. Ir triaukšdavo ją taip, kad net seilės jam varvėdavusios.
 
Žinau, kad spėti sunkiai sekasi (gal caras Petras pamaišė?), todėl siunčiu jums paskutinę nuorodą: sąlyginai visai neseniai – 2014-aisiais - šviesaus atminimo gydytoja, netradicinės medicinos puoselėtoja ir nuolatinė mano tuometinių TV reportažų autorė knygoje „Daktarės Filomenos Taunytės priimamasis“ šiam vaistui skyrė net du netrumpus knygos skyrius. Na, ir dar: Amerikoje nesakoma, kad tai vaistas: JAV vaistų administracijoje (FDA) tai užregistruota, kaip „medicininė priemonė“. Tarsi ne vaistas būtų, o prietaisas koks. Arba augalas.
(Įdomu, koks procentas iki šios vietos paskaičiusiųjų jau suprato, apie ką čia mes?).
 
Apie dėles. Ir dabar jau du svarbesni patarimai. Pirmasis – lietuviškos praktikos ir lietuviškųjų dėlių specialistų padiktuotas: „teisingos“, t.y. medicininės dėlės, gyvena tik kai kuriuose nedideliuose Lietuvos ežeruose. Jei „įkimba“ – didelės žalos nepridaro. Atsargesniems reikėtų būti tik į lėtas Lietuvos upes brendantiems. O jei jau ėmė jus „sveikatinti“, turėkite druskytės dėlei pabarstyti – atlips. Antrasis pastebėjimas yra džiugesnis: galite net sukrykšti, kad ne Pietų Amerikoje gyvenate. Mat ten kai kuriuose jų vandenyse pasitaiko dėlių, kurios ir didesnes nei metras žuvis numarina.
Bet gi mūsų rašinys yra ne apie tai. Dabar pereinu į tikrąją (beveik tikrąją) medicininę literatūrą: pasakysiu, ką gydymo dėlėmis šalininkai jums žada.
 
Jie sako, kad gydomųjų dėlių seilėse yra daugiau nei šimtas biologiškai aktyvių medžiagų. Šiuolaikinė medicina to neginčija. Bet ir neberekomenduoja. Apie nerekomendacijas – netrukus. O dabar atvirkščiai: ką gydo, anot dėlių propaguotojų, medicininės dėlės?
 
Teigiama, kad tai – neprilygstamas vaistas prieš trombus. Ypač senesnius, kurių vaistais nebepaveiksi. Gydo odą: furunkuliozes, egzemas, psoriazę ir – kai kuriose užsienio šalyse – nuplikimą(?). Gelbėja sergančias ginekologinėmis ligomis moteris. Ir vyrų prostatitą. Ir net išeminę širdies ligą. Ir labai – taip bukletuose pranešama – padeda, kuomet yra užakusios galūnių arterijos.
 
Tų bukletų Lietuvoje gausu. Kaip ir gydančiųjų dėlėmis. Tačiau neužsislaptinusios veikia tik kelios gydymo įstaigos. Kita gyduolių dalis patiklių ligonių ieško tylomis. Kartais randa, kartais – ne. Ir, jei jūs imsite ieškoti, oficialia šią veiklą pripažins tik keletas įstaigų. Su vienos tokios vadove – gydytoja Aiva Vaivariene, vadovaujančia Natūralaus gydymo centrui Kaune, kalbėjome apie tai, ką jau daug metų Lietuvoje kalba šį gydymą pripažįstantys ir jį propaguojantys: tai metų metais nesutvarkoma teisinė netradicinio gydymo bazė. Kas trukdo?
 
Ogi į tą patį būsimą įstatymą pretenduojantys ekstrasensai arba šoko terapijos „specialistai“, arba tie, kurie mus žada gydyti absoliučioje tyloje šokamais sakraliniais šokiais. Ir visuomet dar reikalaujama tuo pačiu įstatymu reglamentuoti bičių terapiją (tikiu, kad tokia yra), gydymą knygomis, gydymą teatru ir t.t. Bet gi jūs žinote: įstatymų leidėjai visuomet turi kitų reikalų. Ir todėl metai iš metų atidedama. Nes – nenustatyti profesiniai reikalavimai (kas turi gydyti? gydytojas ar dviejų mėnesių kursus baigęs pilietis?); nes nėra būsimo įstatymo ekonominio turinio; nes eksministras A.Veryga iškėlė sąlygą, kad TAI būtina suderinti su studentų ruošimo planais. Teisingai pasakė. Bet nederino, paprašė dar keletą metelių palaukti. Nes, girdi, tuomet reikia juridiškai įteisinti ir augalų panaudojimą gydymui. Teisinga ir tvarkinga: vežimas iš vietos – ne krust! Todėl kita pastraipa – apie tai, ką savamoksliai ar nemokšos gali pridaryti...
 
Prieš keletą metų Lietuvos pasieniečiai sustabdė įvežamą didelę dėlių siuntą, kurios radioaktyvumas viršijo normas. Nesunku atspėti, iš kur jos keliavo: iš Černobylio zonos. Kita jau pasitaikiusi, bet nutylėta bėda: esant kraujagyslių sutrikimams ir gydantis nepatikrintais metodais, galima sulaukti negrįžtamų pakitimų. Kaune dirbantis kraujagyslių chirurgas Linas Velička teigė, kad turėjo ne vieną pacientą, nusivylusį gydimu dėlėmis: po terapijos būta ir infekcinių susirgimų, kai kam – net randų. Hirudoterapija (taip vadinamas gydymas dėlėmis) nerekomenduotina žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus. Ir tikrai nepadeda vėžiu sergantiems. Ir tikrai ištiks bėda, jei dėles gausite „iš kažkur“, o po to patys bandysite jomis gydytis.
 
Kaip liūdna bebūtų, dėlė – tas mažas gyvas padarėlis (sako, su dešimčia akių ir trimis šonkauliais) yra vienkartinio naudojimo produktas: po seanso jis sunaikinamas. Nes, jei būtų naudojamas keliskart, gali perduoti infekcijas. Užkrėsti. Mūsų jau minėto Natūralaus gydymo centro Kaune vadovė A.Vaivarienė sakė, jog perka tik patikrintas ir sertifikuotas dėles. Nes yra ir Lietuvoje įmonių, jas auginančių. Tačiau, kuomet vieną tokią įstaigą suradau – tai buvo Marijampolės rajono kaime veikianti „Lodeksa“ – ir kai pabandžiau įeiti į reklaminį šitų dėlių augintojų puslapį, kompiuteryje iškilo gąsdinantis užrašas: „Iš įėjusių į šią svetainę gali būti pavogti slapukai, o piktavaliai gali pasinaudoti jūsų asmeniniais duomenimis“. Todėl tolyn nebežengiau, kiek kainuoja viena dėlė – nesužinojau.  Nutariau sugrįžti į praeitį.
 
2014 metų spalio mėnesį internetinis „Lietuvos sveikatos“ puslapis (lsveikata.lt) rašė: „Gali būti, kad jau netrukus šeimos gydytojo kabinete stovės stiklainis su dėlėmis...“ Taigi. Bet per septynerius metus nė žingsnelio nežengta.
Todėl šiek įdomesnė yra senoji – dar carinės Rusijos spauda. Joje išskaičiau, kad yra rastas naujas būdas turtingiems rusų pirkliams išblaivinti: už kiekvienos ausies jiems prikabinama po kelias dėles. O tos dėlės per keletą valandų tą anų laikų verslininką vėl padaro darbingą. 
Tad gal ir mes ideologijų nebijodami pabandykime pradėti cariniu metodu?

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!