Jei logiką pasitelktume, žinotume, kad švenčių visuomet mažiau nei darbadienių. Bet kuomet pasaulis jau visai veltis ėmė, vis dažniau būva atvirkščiai. Anomis savaitėmis taip ir mums atsitiko. Jei iš to veltinio jau išlindote, esate laimingas. O šis rašinys skirtas dar tebelendantiems.
 
Dabar pabersiu žiupsnį jums mažai girdėtų ar pamirštų keistų žodžių. Kad ateity galėtumėte protingais bei apsiskaičiusiais pasirodyti. Bei moksliškai savo būseną, jei šventės trunka per ilgai, pagrįsti ir įrodyti. Žinoma, toji mūsų būsena visuomet yra su medicina susijusi. Po ilgų švenčių – ypač.
 
Tiesa, turiu įspėti, kad rimtieji psichologai ar lingvistai dėl toliau pateiktųjų terminų gali suabejoti, gal net priekaištauti. Tačiau Ilgalaikių Švenčių Poveikio Protui tyrinėtojai (įvardiju juos taip su tam tikra ironijos doze) teigia, kad terminus rado amerikietiškame „Neaiškios kilmės liūdesių žodyne“ („The Dictionary of Obscure Sorrows“). Teks patikėti arba patikrinti.
 
Taigi, po ilgalaikių švenčių jus gali ištikti...

DYSANIJA. Tai būsena, kuomet sunku pakilti iš rytinio patalo net tada, kuomet žmogus gerai išsimiegojęs, Dysanijos priežastys – lėtinio nuovargio sindromas, netinkama miego higiena ar net depresija. Iš šios būklės sunkiai išeinama. Kartais dysanija virsta net į klinomaniją – būseną, kuomet ryte nepavyksta atplėšti užmerktų akių ir kankina stiprus noras pataluose likti visą dieną.
 
Kitas mažai aprobuotas terminas yra JOUSKA. Pavojinga būsena. Nes tai – jūsų paties dialogas su... savimi. (Jei tai vyksta tylomis, mažiau pavojinga, jei garsiai – gali tekti skambinti daktarui.)
 
Kuomet Šventė tęsėsi, apie jos pabaigą nė negalvojote. O paskui staiga supratote: galas! Nebežinote, ką daryti. Ir jei savaitėlę leidote tikrai siautulingai, baimę ima kelti net... besibaigianti baltoji mišrainė. Tai FINIFUGALA – pabaigos baimė. Bijoma net filmo per TV pabaigos. Net sekmadienio (nes savaitės galas!). Anomalija? Žinoma, kad taip! Ką daryti? Ogi pabandykite paaiškinti (sau), kad kiekviena pabaiga yra ir ko nors kito pradžia.
 
MONACHPSIS. Jausmas, kad atsidūrėte ne savo vietoje ir dar ne tuo metu, kai reikėjo. Visuotinis savęs smerkimas (dvasinės pagirios). MONACHPSIS dažnai pereina į SEHNSUCHT‘ą (absoliučiai kalėdinis-naujametinis jausmas), kuomet nuo konkrečios datos – žinoma, kad nuo sausio pirmosios – norima pakeisti gyvenimą: neberūkyti, sportuoti, veltui laiko neleisti, pradėti skaityti knygas. Laimė, kad greit pasveikstama: šitieji norai per pirmas dvi sausio savaites išgaruoja.
 
Šitas juslių ir vidinių potyrių sąrašas, aišku, nėra baigtinis. Ir, jokios abejonės, jei ką nors iš jo sau bandėte taikyti – pritaikėte. Akimirkai. Nes, kuomet skaitysite paskutiniuosius sakinius, visas čia išvardintas jusles jau būsite pamiršę. O štai po Ilgųjų Švenčių neatsigavusiųjų vis vien ne vienas yra. Ką daryti? Kaip į save grįžti?
 
Protingieji daktarai ir gudrieji dietologai patarimus internetuose ne saujomis, o kalnais žarsto. Vėl publikuos pernykščius, užpernykščius ir, pasitarę su Prekybos Centrais, praneš mums apie prekes, kurias turėtume pirkti nes jos ypač naudingos sveikatai. Arba apie tas, kurios netrukus gali pabrangti. Miško terapijos specialistai vėl lieps kalbėtis su medžiais. Molio terapeutai vers rankas į molį kišti. Ir kai kuriems iš jų pasiseks. (Neseniai YouTube publikavo vaizdelį, sulaukusį milžiniško pasisekimo: avių bandą vedė ne avinas, o... katinas. Avys klusniai jį sekė. Pritaikykit schemą sau. Žinau, kad bus sunku Juodąjį Penktadienį nesekti paskui aviną, o atsisukti į katiną. Bet pabandykite.) Tiesa, vilties, kad paklausysite, – maža. Todėl paakinsiu netiesiogiai.
 
Nepranešiu, kas pataria – psichologai, daktarai ar žiniuonys, bet jau nuo šiandien eikite miegoti anksčiau, o namų darbus (žinau gi, kad ir namie dirbate) baikite ne vėlų vakarą, o ankstyvą rytą. (Atmenate: taip karalius ilgino dieną!)
 
Antras svarbus pokytis – kontrasto tarp darbo dienos ir savaitgalio mažinimas. Jokių „ilgųjų pagulėjimų“ šeštadienį. Ir jokių „amerikoniškųjų“ penktadienių, kuomet būtinai savaitės pabaigoje – alkoholis. (Ir čia turiu patarimą. Bet jis spaudoje uždraustas, todėl teks patiems sumąstyti).
 
Trečiasis poreikis sietinas su tuo, ko lietuviams visada trūko ir ateityje trūks. Šviesa! Gyvenamosios vietos nepakeisim, todėl lieka du variantai: kuo dažniau išvykti į Šviesiuosius Kraštus. Bet pigiau (bent kol kas) – dirbtinė šviesa. Netaupykite elektros apšvietimui. Net televiziją šviesoje žiūrėdami tapsite pozityvesni.
 
Apie ketvirtą svarbų faktorių – gryną orą ir nedidelį fizinį krūvį – per savaitę jūs kasdien vidutiniškai gaunate aštuonis internetinius pranešimus. Visi jie dažniausiai būna neįdomūs. Todėl ties jais ir nestojame. Bet reikia taip nedaug, kad stabtelėtumėte! Jei geras ir patikimas specialistas parašytų rašinį apie mūsų pošventines (po ilgašventines!)... fizionomijas, išsirutuliotų ne tik Plačioji Internetinė Diskusija: sunku būtų prasibrauti ir iki Artimiausio Veidrodžio. Nes tie veideliai po ilgalaikių švenčių (alkoholis čia priešpaskutinėje vietoje, o pirmoje – stresas) būtų stipriau nei B.Sruogos „Dievų mišką“ vienon krūvon su K.Donelaičio „Metais“ suvertus...
 
Na, ir dar pasakykite, ar tikrai jums buvo reikalingas tas telefonas rankoje per pačius Naujuosius? Ar tikrai sausio pirmosios ryte (na, gerai, apie 12 valandą) jau reikėjo įjungti kompiuterį ir vėl pasinerti į patys žinot ką...
 
Išeiti iš „suktuko“ galima tik vienu būdu – nieko neveikti. Bet, tik pabandžiusieji žino: tai – viena sunkiausių užduočių pasaulyje.  
 
Tad liko, kaip jau įprasta, paaiškinti rašinio pavadinimą. Iš kur radosi tas žodis?
Dirbtinio Intelekto paprašiau sukurti terminą pernelyg ilgam poilsiui apibūdinti. Ir dar pridūriau, kad turėtų jis skambėti kaip lotyniškas terminas. Atsakymas buvo toks:
 
„Per“ – priešdėlis, reiškiantis „per daug.“ „Feriae“ – atostogos, šventės, poilsis. Ir „-us“ – galūnė, naudojama daiktavardžių darybai. Perferiatius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!