Lėšų ekonomija be vaistų sąrašo karpymo

Rūta Vainienė
2017-06-08
„Valstiečių“ ribojimų ir kitų a la reformų buldozeris negailestingai rieda per Lietuvą. Jau prasieita per alkoholio prekybą ir reklamą. Vaistų kainų mažinimo tikslais pakeistas kompensuojamųjų vaistų sąrašas kai kuriuos vaistus atpigins, bet kone du šimtus vartotojams įprastų vaistų – labai stipriai pabrangins. Jau paskelbtas ir mokesčių pertvarkymo planas – kai kurie siūlymai kelia siaubą vidurinei klasei. Kas bus kitas taikinys „valstiečių“ medžioklės plotuose?
Lėšų ekonomija be vaistų sąrašo karpymo

Tradiciškai valdžios nusitaiko į tam tikras sritis, kuriose įžvelgia problemą. Ar ta problema tikra ar tariama, ar siūlomos priemonės padės ją spręsti, gilinamasi mažiausiai. Ekonominė politika – lyg koks eksperimentų laukas. Pabandysim apriboti – kainą, antkainį, prieinamumą, reklamą, o tada pažiūrėsim, ar veikia. O vis tik vertėtų – jei ne patiems gilesnes analizes atlikti, tai išsamiau pasidomėti, kokie tyrimai yra atliekami bent jau Europos Sąjungoje. Ir kokias ekonominės politikos priemones verta rinktis.

 
Lietuvoje daug sričių yra apaugusios mitologija, sveikatos sritis – viena jų. Kai „valstiečiai“ ribojo alkoholio prieinamumą, jie teigė, kad dėl didelio šio produkto suvartojimo pirmaujame pagal širdies ir kraujagyslių ligas. Medikai sako – medikai žino. Tačiau Europos Sąjungoje yra atlikta ir kitokių studijų, būtent – finansinių, kuriose pateikta kaštų ir naudos analizė parodo, kokias sumas be jokių ribojimų ir draudimų galima sutaupyti sveikatos priežiūros srityje.
 

Štai konsultacijų bendrovė „Frost&Sullivan“ visai nesenai atliko tris studijas, kuriose yra vertinamas maisto papildų vartojimas ir jo įtaka sveikatos priežiūros išlaidoms. Maisto papildai, kaip žinia, yra ta sritis, kuri dažnai nepatinka politikams. Tai jiems vaidenasi, kad papildų vartojama per daug, tai – kad nėra jokių mokslu pagrįstų įrodymų apie jų teikiamą naudą sveikatai. Tokių studijų ir įrodymų tikrai yra, ir būtent dėl to buvo pasistūmėta dar vienu žingsneliu toliau. Jei jau kai kurie papildai padeda sveikatai, kokie iš to tikėtini finansiniai sutaupymai?

 
Dvi studijos turėtų būti itin aktualios Lietuvai, nes ten analizuojama lėšų ekonomija būtent širdies ir kraujagyslių ligų gydymo srityje. Tik keli skaičiai iš studijos. Jei ES gyventojai vartotų tinkamą omega 3 kiekį, ES mastu būtų galima sutaupyti 12,9 milijardus eurų per metus. Kadangi papildai irgi kainuoja, tai grynasis ekonominis efektas siektų 7,3 milijardus eurų. Arba 188 eurus vienam žmogui. Arba išleidus 1 eurą, būtų gautas 2,29 eurų efektas. Studija pateikia skaičius ir kiekvienai šaliai atskirai. Ji rodo, kad Lietuvoje būtų galima išvengti kone 6 tūkstančių gydymo atvejų bei sutaupyti daugiau nei dešimt milijonų eurų kasmet. Panašiai tokią sumą sveikatos biudžetas sutaupys, iš kompensuojamų vaistų sąrašo išmetus 169 vaistus.
 
Kita studija rodo cholesterolį mažinančių papildų vartojimo finansines pasekmes. Lietuvos skaičius – daugiau nei 9 milijonų eurų grynoji sveikatos išlaidų ekonomija kasmet. Čia vienas išleistas euras duoda daugiau nei 4 eurų efektą. Trečioji studija – apie vitamino D ir kalcio naudojimo įtaką sveikatos išlaidoms. Čia Lietuvos potencialūs sutaupymai vertinami daugiau nei trimis milijonais eurų per metus. Prašom, 23 milijonai kasmet. Jokių draudimų, jokių ribojimų, jokių kompensuojamų vaistų sąrašų karpymų. Ir net jei būtų du kartus mažiau – štai apie ką gerbiamiems politikams reikėtų galvoti.
Rūta Vainienė, ekonomistė

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

    Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris