Jūs ateinate į kambarį ir... stabtelit. Kaip įbestas stovit. Mažiausiai pusę minutės negalit prisiminti, koks noras čia jus atvedė. Aš turbūt taip pat pamiršau, kad maždaug prieš savaitę (o gal jau prieš dvi?) apie tai rašiau. Jūs patį faktą atmenat. Bet ar atsimenat, kokį tuomet patarimą daviau? Kaip nepamiršti to, ko negalima pamiršti?
Mokslininkai – smegenų tyrinėtojai ir kiti neurologijos žinovai – sako, jog pamiršti BŪTINA. Nes jei mūsų smegenys neturėtų gebėjimo nereikalingos informacijos ištrinti, vaikščiotume nuo minčių ir apmąstymų sprogstančiomis galvomis. Ir smegenų skrynelėje saugotume informaciją, kurios mums niekada nebeprireiks. (Panašiai saugome ir kokią nors širdžiai mielą, apdužusiais kraštais lėkštutę. Niekam jos nebeparodysi, bet prisiminimus vis vien kelia. Čia kas? Tik sentimentas, kurį geriau PAMIRŠTI. Bet galima ir nepamiršti).
Dabar dar vienas pusiau filosofinis vingis. Jei paklausčiau jūsų apie jūsų atmintį, dažnas (aštuoni iš dešimties) pasakytų, kad ja nesiskundžia. Bet... tik paklaustajam taip atrodo. Nes pati atmintis turi fenomenalią savybę: mes puikiai atsimename, kad daug ką atsimename. Ir esame puikiai pamiršę, ką ir turėjome iš atminties ištrinti. Savireguliacija? Ji dažniausiai dirba... ne mūsų naudai. Pavyzdžiui, kuomet komercinė organizacija praneša, kad tris mėnesius galėsite paslaugomis naudotis nemokamai, jums tai patinka. Bet esate užprogramuoti TAI pamiršti, kuomet ketvirtasis mėnuo prasideda. Kodėl?
Apie artimiausius draugus. Pažįstate juos kaip nuluptus. Bet ar galite pasakyti, kokia TIKSLIAI yra jų akių spalva? Atsakymas: mūsų atmintis fiksuoja visumą, o detalėms skiria nedaug dėmesio (čia vėl apie savireguliaciją). Ir dar: ar būtina jums žinoti, kokiais metais gimė (ar mirė) Maiklas Džeksonas? Ir kas vadovavo Vokietijai prieš Angelą Merkel?
Paslaptingos aplinkybės veikia. TV viktorinos sumaniai (ir savanaudiškai) jomis naudojasi. Jūs sakote, kad neveikia? Dar ir kaip veikia! Ir SMULKMENOMIS gadina gyvenimą. Na, pavyzdžiui, naujo romano pristatymas. Į susitikimą su skaitytojais atėjęs autorius savo knygų negalėjo nei padovanoti, nei parduoti. Leidyklos vadybininkas pasiteisino: „PAMIRŠAU atvežti, atvešiu... rytoj.“
Ir liūdniausias pavyzdys: damą vakarienei pakvietęs kavalierius pasiteisino ant stalelio prieškambaryje palikęs piniginę. (Kas patikės, kad situacija išgalvota?)...
Bet! JAV internetiniame žurnale „Neuron“ skelbtas tyrimas, rodantis, kad buvimas užmaršiam – geras ženklas. Ir kad tai rodo GERĄ smegenų darbą. O jūs – po ką tik pateiktų pavyzdžių – ar taip pat manote ? Man atrodo, kad „Neurono“ teiginiai geri tik tuomet, jei tas neatvežtasis romanas – visiškai nevykęs. Tik tuomet, sakykim, buvom apvaizdos apsaugoti. Bet žurnalo „Neuron“ galutines išvadas – vardan objektyvumo – vis vien pateiksiu. Štai kas rašyta: „Mes turim pamiršti tam tikrą informaciją ir padaryti vietos (? – klaustuką padėjo H.V.) naujiems įvykiams ir aplinkybėms. Kad smegenys „neužsikištų“. Ir kad nebūtų sunku mokytis naujų dalykų...“
Kuomet perskaičiau tokį sakinį (o tai buvo tiksli internetinio žurnalo citata), tą žurnalą „Neuron“ iš skaitytinų sąrašo negrįžtamai išmečiau. Kodėl tai padariau, paaiškins paskutinysis šio rašinio sakinys. O dabar jau eisime prie dalykų, kurių skaitytojas tikrai laukia: prie praktinių atminties gerinimo patarimų. Ir apmąstymų.
Šiandien atminties į trumpalaikę ar ilgalaikę neskirstysim. Dalį rekomendacijų pavadinsim protingomis. O kitą dalį – tokiomis, kurias galbūt vertėtų atsargiai patikrinti. Kaip visuomet dar patarsiu problemas ir su daktarais aptarti. Bet galima ir su žmona virtuvėje tuos patarimus apkalbėjus... pamiršti. Nebūtina smegenėlių apkrauti. Ką jau tikrai turim, tai – pasirinkimo laisvę. Pasinaudokim ja!
Pirma, feisbukas. Kaip jūs manote, ar atsitiktinai toje veidaknygėje kasdien iškyla jūsų prisiminimai ir tai, ką veikėte bei užfiksavote TĄ DIENĄ prieš metus, dvejus ar penkerius? Ir kodėl gimtadieniai draugų ten „iškyla“? Išvada: feisbukas (kaip ir mobilieji įrenginiai) atmintį tik silpnina. Jos nebetreniruoja.
Antra, nesiginčykite dėl fakto, kad vis dažniau pamirštate, kokia šiandien mėnesio ar savaitės diena. Didžioji Liga būtent nuo to prasideda.
Trečia, (eksperimentinė išvada: šešiskart dažniau užmirštama, ko ČIA atėjome, kai praeiname pro uždarytas duris (jas atveriame)). O jei durys atidarytos ar jų nėra, stabtelėjimų, kurie dar pirmame sakiny aprašyti, nebūna. Vieta apmąstymui.
Ketvirta, jei žvejys, važiuodamas žvejybon, namie paliko meškerę (o medžiotojas – šautuvą), vadinasi, pirmasis važiavo ne žvejoti, o antrasis – ne medžioti. Tądien jie abu turėjo KITŲ reikalų.
Penkta, 80 procentų įtarinėjančių, kad juos jau pirmąsyk aplankė ponas Alzhaimeris, gali nusiraminti. Jie turi patikrinti, kokius vaistus vartoja, nes atminties suprastėjimą dažniausia lemia vaistukai ir tam tikros jų kombinacijos. (Penkto punkto papildymas be platesnio komentaro: alkoholio poveikis atminčiai pastebimas net tada, kai promilės išgaruoja).
Šešta, užmaršumas yra pagrindinis depresijos požymis. Gydyti reikia depresiją.
Septinta, dėmesio sutrikimui ir atminties (kai kurios atminties) praradimui įtakos gali turėti net viena nemiegota naktis. Ne gąsdintis reikėtų, o išsimiegoti.
Aštunta, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo (dar vadinamo ADHD sindromu) šiandien neaptarsime. Jis turi didelė įtaką atminčiai. Pakalbėkit su daktaru.
Devinta, priežastys, dėl kurių gali sutrikti atmintis: stresas, perkrovos darbe, nervų sistemos disbalansas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, smegenų navikai, diabetas ir t.t.
Dešimta, informacijos perteklius. Drįsčiau, jei priekaištų nebijočiau, dar atviriau pasakyti: politinės informacijos perteklius. Jis spaudžia ne tik pečius, bet ir galvą. Ir perša mintį: gal vietoje Sunkiųjų Žinių geriau pasiklausyti Gerosios Muzikos?
Dabar pagaliau tai, kas iš tikrųjų įdomu. Ir gal net naudinga. Pratimėliai atminčiai gerinti.
Kartais sukeiskite rankas. (Jei dantis valėte dešine, darykite tai kaire. Ir su kitais darbais analogiškai: ir cukrų arbatos puodelyje maišykit kita ranka. Bet dar geriau – arbata be cukraus). Pabandykite namuose orientuotis... akis užsirišę. (Šio rašinio autorius kažkada, rengdamas reportažą apie neregius, pabandė užrištomis akimis apsipirkti daržovių parduotuvėje. Buvo tikrai nelengva. Arba prisiminkite, ką ŠIUO METU veikėte prieš dieną ar dvi. Su detalėmis. Skrupulingai.
Ir žadėtasis sakinys (paneigiantis žurnalo „Neuron“ tezę): žmogaus protas geba atminti milijoną gigabaitų informacijos. Teks panagrinėti, KIEK tai yra.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: