Pacientams patinka simpatiški ir solidūs gydytojai. Tiesa, vieni mėgsta labiau patyrusius, tai yra vyresnius, o kiti stengiasi pakliūti pas kuo jaunesnį, nes, girdi, tas jaunas yra inovatyvesnis ir taiko modernesnius gydymo metodus.
Daktaro Vaitkevičiaus nuotrauka tame straipsnyje apie visiškai naują vaistą įkvėpė pasitikėjimo: sėdėjo prie stalo baltą chalatą vilkėdamas. Rimtas. Žilstelėjęs. Iš pažiūros – penkiasdešimties. Bet kai atverčiau antrąjį straipsnio puslapį, iš jo jau šypsojosi trisdešimtmetis. Į pirmąjį daktarą visai nepanašus. Bet vis tiek Tomas Vaitkevičius. (Turbūt redakcija ką nors sumaišė. Betgi ne nuotraukoje esmė).
Taigi, šitas gydytojas – populiariausio Lietuvoje tinklaraščio kalbinamas – pasakojo apie dar vieną milžinišką žingsnį, kovojant su pastarųjų amžių rykšte – cukriniu diabetu. Priminęs, kad pasaulyje nuo ligos komplikacijų kasmet miršta apie du milijonus žmonių, jis pranešė naujieną: išrastas vaistas, padėsiantis tuos milijonus nuo ligų, skausmų ir mirčių išgelbėti. Šiaip jau pasaulyje tas vaistas kainuoja apie septyniasdešimt dolerių. Bet Lietuvoje daktaro Tomo Vaitkevičiaus pastangomis jis jums tekainuos 32 eurus. Tiesa, vaistinėje vaisto negausite. Bet užsisakius internetu, kurjeris jums preparatą į namus atveš.
- Neįtikėtinas veiksmingumas! - pokalbyje su žurnalistu šūkteli Tomas Vaitkevičius. – Gangrenos pavojus dings amžiams. Rezultatai gydytojus stebina. Cukrinio diabeto sumažėjimas pastebėtas beveik visais atvejais.
- Ar tikrai visais? – klausia neįvardintas žurnalistas.
- Per tris savaites – visais, - sako profesorius T.Vaitkevičius. – O kiti atsigavo (??? – klaustukai H.Vaitiekūno) po keturių savaičių.
- Taip, - antrina tas neįvardintas žurnalistas. – Diabeto simptomai pašalinami per vieną ar dvi vartojimo dienas.
- Tai per keturias savaites, ar per dvi dienas?
Kadangi profesorius gydymo trukmės nepatikslina, šį klausimą paliekam nagrinėti „Lietuvos sveikatos“ skaitytojams. O mes pagaliau įvardinam stebuklinį preparatą.
Tai – gydomasis pleistras „DiaRemedium“. Tai jis – vienintelis pasaulyje – gelbės jus nuo diabetinės gangrenos, neuropatijos, retinopatijos, trofinių opų, hipoglikemijos ir ketoacidozės.
Na, o jei ir šitų teiginių dar nepakanka, profesorius Tomas Vaitkevičius patikslina, kodėl tik jo rekomendacijos reikia klausyti:
- Šiomis dienomis sunku rasti endokrinologą, kuris galėtų jums pasiūlyti profesionalią pagalbą. Tie gydytojai, - sako profesorius Tomas Vaitkevičius, - tik paskiria insulino ir viską palieka. Todėl aš bandau pagerinti esamą situaciją.
Kai žmogus pasisako, kad tik jis - tik jis ir niekas daugiau – gali pagelbėti, tuos visus, pagalbos trokštančius, suima begalinis noras apie gelbėtoją sužinoti kuo daugiau. Todėl darsyk įdėmiai skaitau profesoriaus interviu.
Bet kažkoks keistas jis profesorius. Kažkokių neįvardintų mokslų. Nes prisistato taip: mokslinių tyrimų profesorius. Turbūt vienintelis toks Lietuvoje.
Po to Tomas Vaitkevičius pasiskelbia, kad jis yra Nacionalinio medicinos instituto atstovas. Bet tokio instituto Lietuvoje nėra. Ir niekada nebuvo.
Dar mokslinių tyrimų profesorius Tomas Vaitkevičius prisistato kaip Nacionalinio endokrinologinių tyrimų centro (Gastroenterologijos instituto) vadovas.
Bet tokio centro Lietuvoje nėra. Gastroenterologijos instituto - taip pat.
Tiesa, Santaros klinikose yra Endokrinologijos centras, o LSMU yra Endokrinologijos institutas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete dar yra Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorija. Bet nė vienoje minėtų įstaigų niekas nėra girdėjęs apie mokslinių tyrimų profesorių Tomą Vaitkevičių. Ir visi vienbalsiai tvirtina, kad toks profesorius ir joks T.Vaitkevičius niekada ten nedirbo.
Tiesa, praleidau dar vieną stebuklinį vaistą–pleistrą reklamuojančio piliečio titulą. Pasiskelbęs, kad yra Nacionalinio endokrinologinių tyrimų centro vadovas, ponas T.Vaitkevičius dar prisistato ir kaip Reabilitacijos terapijos skyriaus vadovo... pavaduotojas.
Kur ta terapija ir kur ta reabilitacija – nebeaišku. Todėl sugrįžkim prie vaisto-pleistro. Prie „DiaRemedium“.
Jei ilgai, labai ilgai skaitysite pseudodaktaro pseudointerviu, galbūt pastebėsite ir itin mažomis raidelėmis pabarstytą žiupsnelį tiesos. Štai tos raidelės: „Informacija, pateikta tinklalapyje, negali būti interpretuota kaip pažadas ar garantija. „DiaRemedium LCC“ neatsako už jokius tiesioginius, netiesioginius, atsitiktinius baudžiamuosius nuostolius ar žalą, kylančią ar susijusią su produkto naudojimu.“
Visa tai – labai mažomis raidelėmis.
O kodėl, mielieji, neklausiate, kas gi yra LCC?
Atsakysiu ir neklausiamas. LCC – tai ribotos atsakomybės įmonė, naudinga dideles pajamas gaunantiems verslininkams. Būtent taip šią santrumpą aiškina viską žinantis internetas.
Ir nors tas internetas neturi žinių apie kažkur Lietuvoje galbūt gyvenantį mokslinių tyrimų profesorių Tomą Vaitkevičių, jis – internetas - smagius atsiliepimus apie vaisto-pleistro veiksmingumą spausdina. Kad rašinys baigtųsi linksmiau, bent du atsiliepimus cituoju:
- Puikus vaistas, - rašo kažkokia netikra ponia Emilija. - Jūs net neįsivaizduojat, kaip po jo gera valgyti pyragaičius.
Poniai Emilijai antrina ir ponia Patricija:
- Nupirkau pleistrą vyrui. Vaikščiodavo susiraukęs, o dabar – šypsosi.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: