Daug didesnis peilis

Henrikas Vaitiekūnas
2020-05-11
Paprastai rašau pacientams ir į giliosios medicinos dirvonus stengiuosi per toli nežengti. Be to, niekada jokių pamokymų neišsakau tikriesiems dietologams. (Bet jūs gi žinote - ne vienas tokiu apsiskelbęs - yra ir netikras). Ir dar: džiaugiuos, jei kuri nors įžvalga mūsų gydytojus dar ir pralinksmina. Šiandien linksmumams vietos nebus. Ir tik trys šiek tiek pozityvūs sakiniai. Pirmas: nepaliaujame džiaugtis sėkminga kova su virusu. Antras: susirgusiųjų skaičiukas dar nė 1500 nerodo. Trečias: kaip sakė ministras – „plokštėja“.
Daug didesnis peilis

Čia gerosios naujienos baigiasi ir yla lenda iš maišo: negi visi pamiršo, kad yra ir dar vienas – kur kas didesnis - tautą džyrinantis peilis?
Mirusiųjų jau nebesuskaičiuojam kiek. Sergančiųjų - visomis atmainomis, rūšimis ir porūšiais – apie 100 tūkstančių. Tiek šiandien ne kur kitur, o Lietuvoje. Vėžys.
Jei būčiau naivus, gal ir patikėčiau, kad kada nors bus paviešinta, kiek Lietuvos piliečių mirė nuo tos ligos dėl nesuteiktos pagalbos pandemijos metu. Bet nebus. Ir dar: šis rašinys yra ne tik pasiskaitymas po eilinės sunkios mūsų medikams dienos. Jis - atsiprašau už drąsą – ne juokelis jau sveikstančiam. Ir jis tikrai kryptį gal nurodys netgi profesionaliausiems dietologams. Tiems, kurie nemano esą visažiniai bet yra linkę įsiklausyti ir į kitų nuomones.
 

Lengvabūdiškai pasisiūliau redakcijai apie Tą Knygą parašyti. Bet, kai skaityti ir studijuoti ėmiau, supratau: kartais lengviau parašyti knygą, nei... apie knygą parašyti.
O toliau visos citatos, visi pavyzdžiai ir epizodiški patarimai – jau ne šio rašinio autoriaus. Tiesiog noriu jums pasiūlyti Knygą. Ji – pacientams. Ir visų specialybių gydytojams. Štai ką sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:
- Patarimų apie vėžį – pilnas internetas. Ir, jei skaitytojai tikrai norės atskirti faktus nuo gandų, šios knygos argumentams perprasti – įsitikinti tuo, kad aplinka, mityba ir fizinis kūnas yra nuolat veikiami cheminių bei fizikinių procesų - gali prireikti net ir proto mankštos. Drįsčiau teigti, - tęsia Š.Narbutas, - kad tai pirmasis lietuvių kalba išleistas susistemintas vėžio žinynas.
 
Pavadinimas „Gyvenimas susirgus vėžiu“.(Paantraštė „Ir patarimai, kaip nesusirgti“).
Knygos autorius – Kembridžo universiteto profesorius, Primrouzo onkologijos skyriaus mokslinių tyrimų direktorius Robertas Thomas.
Man rūpi pacientai. Ir, žinoma, patarimai, kuriuos Kembridžo profesorius dalija dietologams. Kad kai kam pikčiau būtų, pradėsiu nuo raudonojo vyno taurės. Atsargiai profesorius apie tą taurę rašo: kadangi pastaruoju metu Lietuvoje lankėsi ir paskaitas onkologiniams ligoniams skaitė, situaciją pažįsta ir, matyt, todėl teigia, kad „diskusijos dėl raudonojo vyno vis dar vyksta“. Tačiau, kuomet įsibėgėja apie resveratrolį rašydamas (kofermentas, maisto papildas, kurio gausu raudonajame vyne), remdamasis „Journal of Cancer“ duomenimis, pareiškia, kad tokio vyno taurė per dieną 50 proc. sumažina prostatos vėžio riziką. O trys raudonojo vyno taurės per savaitę moterims mažina krūties vėžio pasikartojimo riziką.
 
Žalioji ir juodoji arbata. Abi (gal nežinojote?) – iš to paties augalo lapų. Tik žalia – ne fermentuota, o garinta. Geriantys žalią arbatą gerokai rečiau serga krūties, prostatos ir kiaušidžių vėžiu. Dėmesio! Prekybos centrai siūlo daug gėrimų, kurių pagrindas – žalioji arbata. Bet jie netinkami – dėl pridėtinio cukraus.

Nutukusių ligonių problema – blogesnis chemoterapijos toleravimas. Be to, tyrimai parodė, kad nutukę žmonės vitaminą D kaupia riebaliniame audinyje, tad mažiau jo cirkuliuoja kraujyje. Dėl to storuliai dažniau „pasigauna“ storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžį. Ir dar: apie naktinį badavimą (o gal mūsų dietologai tiesiog jį kitaip vadina?). Taigi, apie krūties vėžį Knyga rašo taip: „Moterims, kurios arba anksti vakarieniaudavo, arba vėlai pusryčiavo, tarp šių valgių darydamos 13 valandų pertrauką, krūties vėžio atkryčio tikimybė - 40 proc. mažesnė“.
 
Ir apie mėsą. Oksfordo tyrimai parodė, kad mėsos valgymas ne daugiau kaip tris kartus per savaitę užkirto kelią 31 tūkst. mirčių nuo širdies ligų, 9 tūkst. – nuo vėžio ir 5 tūkst. nuo insulto. Skaičiai – per vienerius metus!
Ši pastraipa jus nustebins. Prie plačiai Knygoje aprašytų ir Lietuvoje žinomų kancerogenų profesorius Robertas Thomas priskiria ir kancerogeniškus įpročius. Taip jis vadina sėdimą darbą, televizoriaus žiūrėjimą, lėtinį dirginimą (rūgšties refliuksą stemplėje) ir – karštus gėrimus.

 
Ištyrus didelę grupę 45-79 metų vyrų nustatyta, kad fizinį darbą dirbusiems vėžio rasta 30 proc. mažiau, nei visą darbo dieną ant kėdės sėdėjusiems. Dar nustatyta, kad gėrimai, kurie yra karštesni nei 65 laipsnių, taip pat yra kancerogeniški bei pavojingi gerklei. Ir apie televiziją: po šešerius metus trukusio eksperimento nustatyta, kad kiekviena papildoma žiūrėjimo valanda didina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų - 18 proc., nuo vėžio – 9 proc. Tik, deja, nepaaiškino profesorius, ką reiškia „papildoma valanda“ ir kelios valandos prie TV yra „nepapildomos“. Bet patys tai padarysim. Didžiojoje Britanijoje televizorius vidutiniškai būna įjungtas 3 valandas ir 20 minučių. Lietuvoje – jau pasiekėme 4 žiūrimumo vienu atsisėdimu valandas. Bet čempionais yra amerikiečiai: 4 valandos ir 40 minučių...
 
Apie tai, ko trumpame rašinyje neapžvelgėm. Knygoje daug dėmesio skirta vėžio atsiradimo priežastims ir aiškinama, kodėl vieni suserga, o kiti – lyg iš anksto laimėję loterijoje (pagal DNR profilius). Apie streso įtaką vėžinėms ligoms. Apie vėžį slopinančias imunoterapijas. Įrodymai, kad kanapės padeda gydyti vėžį. Ir apie mūsų smegenų veiklą chemoterapijos metu. Ir apie tai, kaip patys galime ir privalome sau padėti...
Parastai, kokios nors naujos knygos apžvalgininkas (dažniausia tai būna konkrečios srities specialistas) po tam tikrų pagyrų visuomet pabando autoriui „krepštelėti“, t.y. parašyti, kas buvo ne iki galo, ir kas buvo negerai. Bet džiaugiuosi, kad man neteks kritikuoti: tai padarė pats autorius profesorius Robertas Thomas. Paskutiniame knygos „Gyvenimas susirgus vėžiu“ puslapyje jis rašo: „Ši knyga parengta šviesti visuomenę onkologine tema ir negali būti laikoma medicinine konsultacija ar gydymo rekomendacija. Patarimais siekiama tik papildyti piktybinių ligų gydymą“.
Tie patarimai vos sutilpo į 460 Knygos puslapių.  


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

    Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    PAR virusas griebė už gerklės

    Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica