Daug didesnis peilis

Henrikas Vaitiekūnas
2020-05-11
Paprastai rašau pacientams ir į giliosios medicinos dirvonus stengiuosi per toli nežengti. Be to, niekada jokių pamokymų neišsakau tikriesiems dietologams. (Bet jūs gi žinote - ne vienas tokiu apsiskelbęs - yra ir netikras). Ir dar: džiaugiuos, jei kuri nors įžvalga mūsų gydytojus dar ir pralinksmina. Šiandien linksmumams vietos nebus. Ir tik trys šiek tiek pozityvūs sakiniai. Pirmas: nepaliaujame džiaugtis sėkminga kova su virusu. Antras: susirgusiųjų skaičiukas dar nė 1500 nerodo. Trečias: kaip sakė ministras – „plokštėja“.
Daug didesnis peilis

Čia gerosios naujienos baigiasi ir yla lenda iš maišo: negi visi pamiršo, kad yra ir dar vienas – kur kas didesnis - tautą džyrinantis peilis?
Mirusiųjų jau nebesuskaičiuojam kiek. Sergančiųjų - visomis atmainomis, rūšimis ir porūšiais – apie 100 tūkstančių. Tiek šiandien ne kur kitur, o Lietuvoje. Vėžys.
Jei būčiau naivus, gal ir patikėčiau, kad kada nors bus paviešinta, kiek Lietuvos piliečių mirė nuo tos ligos dėl nesuteiktos pagalbos pandemijos metu. Bet nebus. Ir dar: šis rašinys yra ne tik pasiskaitymas po eilinės sunkios mūsų medikams dienos. Jis - atsiprašau už drąsą – ne juokelis jau sveikstančiam. Ir jis tikrai kryptį gal nurodys netgi profesionaliausiems dietologams. Tiems, kurie nemano esą visažiniai bet yra linkę įsiklausyti ir į kitų nuomones.
 

Lengvabūdiškai pasisiūliau redakcijai apie Tą Knygą parašyti. Bet, kai skaityti ir studijuoti ėmiau, supratau: kartais lengviau parašyti knygą, nei... apie knygą parašyti.
O toliau visos citatos, visi pavyzdžiai ir epizodiški patarimai – jau ne šio rašinio autoriaus. Tiesiog noriu jums pasiūlyti Knygą. Ji – pacientams. Ir visų specialybių gydytojams. Štai ką sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:
- Patarimų apie vėžį – pilnas internetas. Ir, jei skaitytojai tikrai norės atskirti faktus nuo gandų, šios knygos argumentams perprasti – įsitikinti tuo, kad aplinka, mityba ir fizinis kūnas yra nuolat veikiami cheminių bei fizikinių procesų - gali prireikti net ir proto mankštos. Drįsčiau teigti, - tęsia Š.Narbutas, - kad tai pirmasis lietuvių kalba išleistas susistemintas vėžio žinynas.
 
Pavadinimas „Gyvenimas susirgus vėžiu“.(Paantraštė „Ir patarimai, kaip nesusirgti“).
Knygos autorius – Kembridžo universiteto profesorius, Primrouzo onkologijos skyriaus mokslinių tyrimų direktorius Robertas Thomas.
Man rūpi pacientai. Ir, žinoma, patarimai, kuriuos Kembridžo profesorius dalija dietologams. Kad kai kam pikčiau būtų, pradėsiu nuo raudonojo vyno taurės. Atsargiai profesorius apie tą taurę rašo: kadangi pastaruoju metu Lietuvoje lankėsi ir paskaitas onkologiniams ligoniams skaitė, situaciją pažįsta ir, matyt, todėl teigia, kad „diskusijos dėl raudonojo vyno vis dar vyksta“. Tačiau, kuomet įsibėgėja apie resveratrolį rašydamas (kofermentas, maisto papildas, kurio gausu raudonajame vyne), remdamasis „Journal of Cancer“ duomenimis, pareiškia, kad tokio vyno taurė per dieną 50 proc. sumažina prostatos vėžio riziką. O trys raudonojo vyno taurės per savaitę moterims mažina krūties vėžio pasikartojimo riziką.
 
Žalioji ir juodoji arbata. Abi (gal nežinojote?) – iš to paties augalo lapų. Tik žalia – ne fermentuota, o garinta. Geriantys žalią arbatą gerokai rečiau serga krūties, prostatos ir kiaušidžių vėžiu. Dėmesio! Prekybos centrai siūlo daug gėrimų, kurių pagrindas – žalioji arbata. Bet jie netinkami – dėl pridėtinio cukraus.

Nutukusių ligonių problema – blogesnis chemoterapijos toleravimas. Be to, tyrimai parodė, kad nutukę žmonės vitaminą D kaupia riebaliniame audinyje, tad mažiau jo cirkuliuoja kraujyje. Dėl to storuliai dažniau „pasigauna“ storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžį. Ir dar: apie naktinį badavimą (o gal mūsų dietologai tiesiog jį kitaip vadina?). Taigi, apie krūties vėžį Knyga rašo taip: „Moterims, kurios arba anksti vakarieniaudavo, arba vėlai pusryčiavo, tarp šių valgių darydamos 13 valandų pertrauką, krūties vėžio atkryčio tikimybė - 40 proc. mažesnė“.
 
Ir apie mėsą. Oksfordo tyrimai parodė, kad mėsos valgymas ne daugiau kaip tris kartus per savaitę užkirto kelią 31 tūkst. mirčių nuo širdies ligų, 9 tūkst. – nuo vėžio ir 5 tūkst. nuo insulto. Skaičiai – per vienerius metus!
Ši pastraipa jus nustebins. Prie plačiai Knygoje aprašytų ir Lietuvoje žinomų kancerogenų profesorius Robertas Thomas priskiria ir kancerogeniškus įpročius. Taip jis vadina sėdimą darbą, televizoriaus žiūrėjimą, lėtinį dirginimą (rūgšties refliuksą stemplėje) ir – karštus gėrimus.

 
Ištyrus didelę grupę 45-79 metų vyrų nustatyta, kad fizinį darbą dirbusiems vėžio rasta 30 proc. mažiau, nei visą darbo dieną ant kėdės sėdėjusiems. Dar nustatyta, kad gėrimai, kurie yra karštesni nei 65 laipsnių, taip pat yra kancerogeniški bei pavojingi gerklei. Ir apie televiziją: po šešerius metus trukusio eksperimento nustatyta, kad kiekviena papildoma žiūrėjimo valanda didina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų - 18 proc., nuo vėžio – 9 proc. Tik, deja, nepaaiškino profesorius, ką reiškia „papildoma valanda“ ir kelios valandos prie TV yra „nepapildomos“. Bet patys tai padarysim. Didžiojoje Britanijoje televizorius vidutiniškai būna įjungtas 3 valandas ir 20 minučių. Lietuvoje – jau pasiekėme 4 žiūrimumo vienu atsisėdimu valandas. Bet čempionais yra amerikiečiai: 4 valandos ir 40 minučių...
 
Apie tai, ko trumpame rašinyje neapžvelgėm. Knygoje daug dėmesio skirta vėžio atsiradimo priežastims ir aiškinama, kodėl vieni suserga, o kiti – lyg iš anksto laimėję loterijoje (pagal DNR profilius). Apie streso įtaką vėžinėms ligoms. Apie vėžį slopinančias imunoterapijas. Įrodymai, kad kanapės padeda gydyti vėžį. Ir apie mūsų smegenų veiklą chemoterapijos metu. Ir apie tai, kaip patys galime ir privalome sau padėti...
Parastai, kokios nors naujos knygos apžvalgininkas (dažniausia tai būna konkrečios srities specialistas) po tam tikrų pagyrų visuomet pabando autoriui „krepštelėti“, t.y. parašyti, kas buvo ne iki galo, ir kas buvo negerai. Bet džiaugiuosi, kad man neteks kritikuoti: tai padarė pats autorius profesorius Robertas Thomas. Paskutiniame knygos „Gyvenimas susirgus vėžiu“ puslapyje jis rašo: „Ši knyga parengta šviesti visuomenę onkologine tema ir negali būti laikoma medicinine konsultacija ar gydymo rekomendacija. Patarimais siekiama tik papildyti piktybinių ligų gydymą“.
Tie patarimai vos sutilpo į 460 Knygos puslapių.  


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica