Daug didesnis peilis

Henrikas Vaitiekūnas
2020-05-11
Paprastai rašau pacientams ir į giliosios medicinos dirvonus stengiuosi per toli nežengti. Be to, niekada jokių pamokymų neišsakau tikriesiems dietologams. (Bet jūs gi žinote - ne vienas tokiu apsiskelbęs - yra ir netikras). Ir dar: džiaugiuos, jei kuri nors įžvalga mūsų gydytojus dar ir pralinksmina. Šiandien linksmumams vietos nebus. Ir tik trys šiek tiek pozityvūs sakiniai. Pirmas: nepaliaujame džiaugtis sėkminga kova su virusu. Antras: susirgusiųjų skaičiukas dar nė 1500 nerodo. Trečias: kaip sakė ministras – „plokštėja“.
Daug didesnis peilis

Čia gerosios naujienos baigiasi ir yla lenda iš maišo: negi visi pamiršo, kad yra ir dar vienas – kur kas didesnis - tautą džyrinantis peilis?
Mirusiųjų jau nebesuskaičiuojam kiek. Sergančiųjų - visomis atmainomis, rūšimis ir porūšiais – apie 100 tūkstančių. Tiek šiandien ne kur kitur, o Lietuvoje. Vėžys.
Jei būčiau naivus, gal ir patikėčiau, kad kada nors bus paviešinta, kiek Lietuvos piliečių mirė nuo tos ligos dėl nesuteiktos pagalbos pandemijos metu. Bet nebus. Ir dar: šis rašinys yra ne tik pasiskaitymas po eilinės sunkios mūsų medikams dienos. Jis - atsiprašau už drąsą – ne juokelis jau sveikstančiam. Ir jis tikrai kryptį gal nurodys netgi profesionaliausiems dietologams. Tiems, kurie nemano esą visažiniai bet yra linkę įsiklausyti ir į kitų nuomones.
 

Lengvabūdiškai pasisiūliau redakcijai apie Tą Knygą parašyti. Bet, kai skaityti ir studijuoti ėmiau, supratau: kartais lengviau parašyti knygą, nei... apie knygą parašyti.
O toliau visos citatos, visi pavyzdžiai ir epizodiški patarimai – jau ne šio rašinio autoriaus. Tiesiog noriu jums pasiūlyti Knygą. Ji – pacientams. Ir visų specialybių gydytojams. Štai ką sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:
- Patarimų apie vėžį – pilnas internetas. Ir, jei skaitytojai tikrai norės atskirti faktus nuo gandų, šios knygos argumentams perprasti – įsitikinti tuo, kad aplinka, mityba ir fizinis kūnas yra nuolat veikiami cheminių bei fizikinių procesų - gali prireikti net ir proto mankštos. Drįsčiau teigti, - tęsia Š.Narbutas, - kad tai pirmasis lietuvių kalba išleistas susistemintas vėžio žinynas.
 
Pavadinimas „Gyvenimas susirgus vėžiu“.(Paantraštė „Ir patarimai, kaip nesusirgti“).
Knygos autorius – Kembridžo universiteto profesorius, Primrouzo onkologijos skyriaus mokslinių tyrimų direktorius Robertas Thomas.
Man rūpi pacientai. Ir, žinoma, patarimai, kuriuos Kembridžo profesorius dalija dietologams. Kad kai kam pikčiau būtų, pradėsiu nuo raudonojo vyno taurės. Atsargiai profesorius apie tą taurę rašo: kadangi pastaruoju metu Lietuvoje lankėsi ir paskaitas onkologiniams ligoniams skaitė, situaciją pažįsta ir, matyt, todėl teigia, kad „diskusijos dėl raudonojo vyno vis dar vyksta“. Tačiau, kuomet įsibėgėja apie resveratrolį rašydamas (kofermentas, maisto papildas, kurio gausu raudonajame vyne), remdamasis „Journal of Cancer“ duomenimis, pareiškia, kad tokio vyno taurė per dieną 50 proc. sumažina prostatos vėžio riziką. O trys raudonojo vyno taurės per savaitę moterims mažina krūties vėžio pasikartojimo riziką.
 
Žalioji ir juodoji arbata. Abi (gal nežinojote?) – iš to paties augalo lapų. Tik žalia – ne fermentuota, o garinta. Geriantys žalią arbatą gerokai rečiau serga krūties, prostatos ir kiaušidžių vėžiu. Dėmesio! Prekybos centrai siūlo daug gėrimų, kurių pagrindas – žalioji arbata. Bet jie netinkami – dėl pridėtinio cukraus.

Nutukusių ligonių problema – blogesnis chemoterapijos toleravimas. Be to, tyrimai parodė, kad nutukę žmonės vitaminą D kaupia riebaliniame audinyje, tad mažiau jo cirkuliuoja kraujyje. Dėl to storuliai dažniau „pasigauna“ storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžį. Ir dar: apie naktinį badavimą (o gal mūsų dietologai tiesiog jį kitaip vadina?). Taigi, apie krūties vėžį Knyga rašo taip: „Moterims, kurios arba anksti vakarieniaudavo, arba vėlai pusryčiavo, tarp šių valgių darydamos 13 valandų pertrauką, krūties vėžio atkryčio tikimybė - 40 proc. mažesnė“.
 
Ir apie mėsą. Oksfordo tyrimai parodė, kad mėsos valgymas ne daugiau kaip tris kartus per savaitę užkirto kelią 31 tūkst. mirčių nuo širdies ligų, 9 tūkst. – nuo vėžio ir 5 tūkst. nuo insulto. Skaičiai – per vienerius metus!
Ši pastraipa jus nustebins. Prie plačiai Knygoje aprašytų ir Lietuvoje žinomų kancerogenų profesorius Robertas Thomas priskiria ir kancerogeniškus įpročius. Taip jis vadina sėdimą darbą, televizoriaus žiūrėjimą, lėtinį dirginimą (rūgšties refliuksą stemplėje) ir – karštus gėrimus.

 
Ištyrus didelę grupę 45-79 metų vyrų nustatyta, kad fizinį darbą dirbusiems vėžio rasta 30 proc. mažiau, nei visą darbo dieną ant kėdės sėdėjusiems. Dar nustatyta, kad gėrimai, kurie yra karštesni nei 65 laipsnių, taip pat yra kancerogeniški bei pavojingi gerklei. Ir apie televiziją: po šešerius metus trukusio eksperimento nustatyta, kad kiekviena papildoma žiūrėjimo valanda didina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų - 18 proc., nuo vėžio – 9 proc. Tik, deja, nepaaiškino profesorius, ką reiškia „papildoma valanda“ ir kelios valandos prie TV yra „nepapildomos“. Bet patys tai padarysim. Didžiojoje Britanijoje televizorius vidutiniškai būna įjungtas 3 valandas ir 20 minučių. Lietuvoje – jau pasiekėme 4 žiūrimumo vienu atsisėdimu valandas. Bet čempionais yra amerikiečiai: 4 valandos ir 40 minučių...
 
Apie tai, ko trumpame rašinyje neapžvelgėm. Knygoje daug dėmesio skirta vėžio atsiradimo priežastims ir aiškinama, kodėl vieni suserga, o kiti – lyg iš anksto laimėję loterijoje (pagal DNR profilius). Apie streso įtaką vėžinėms ligoms. Apie vėžį slopinančias imunoterapijas. Įrodymai, kad kanapės padeda gydyti vėžį. Ir apie mūsų smegenų veiklą chemoterapijos metu. Ir apie tai, kaip patys galime ir privalome sau padėti...
Parastai, kokios nors naujos knygos apžvalgininkas (dažniausia tai būna konkrečios srities specialistas) po tam tikrų pagyrų visuomet pabando autoriui „krepštelėti“, t.y. parašyti, kas buvo ne iki galo, ir kas buvo negerai. Bet džiaugiuosi, kad man neteks kritikuoti: tai padarė pats autorius profesorius Robertas Thomas. Paskutiniame knygos „Gyvenimas susirgus vėžiu“ puslapyje jis rašo: „Ši knyga parengta šviesti visuomenę onkologine tema ir negali būti laikoma medicinine konsultacija ar gydymo rekomendacija. Patarimais siekiama tik papildyti piktybinių ligų gydymą“.
Tie patarimai vos sutilpo į 460 Knygos puslapių.  


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris