Ar IQ yra oksimoronas?

Henrikas Vaitiekūnas
2023-11-27
Neabejoju: tas antraštės klausimas nukrito jums ant galvos, lyg atskilęs cemento gabalas. Galėtumėte ranka numoti ir iškart į kitą savaitraščio puslapį pereiti. Tačiau žinau, kad maždaug 97 procentai mūsų skaitytojų yra smalsučiai, ir todėl, už dėmesį jiems atsidėkodamas, užduotį palengvinsiu: priminsiu, kas gi tas oksimoronas yra.
Ar IQ yra oksimoronas?

Oksimoronas – tai iš dviejų vienas kitam savo prasmėmis prieštaraujančių sąvokų sudarytas tropas ar objekto apibūdinimas su įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais. Kiek lengvesnis paaiškinimo variantas yra toks: tai – pati save paneigianti ir sau prieštaraujanti sąvoka. Arba eklektiškas žodžių junginys. (Dabar turėčiau aiškinti, kas yra TROPAS. Arba kas yra EKLEKTIKA. Bet nepradėsiu.
 
Nes, pirmiausia, turiu jums priminti, kas yra IQ: tai – įvairiais testais matuojamas intelekto koeficientas. Juose mūsų „protinis amžius“ lyginamas su realiu. Išvadas apsprendžia mąstymo būdas ir gyvenimiškoji patirtis. Tiems testams (dažnoje elektroninėje spaudoje jie yra mokami) jau daugiau kaip 120 metų. Šiandien mums jų kūrėjų pavardės nerūpi, nes maždaug kas trečias toks testas neturi nieko bendro nei su intelektu, nei su mokslu apskritai. O jei ir būna pagrindžiamas, kas trečias tiriamasis su jų rezultatais nesutinka.
 
Dar yra – žurnalistai tai ypač mėgsta – intelekto koeficientai, pagal kuriuos į protingas ar mažiau protingas (žodį „kvailas“ pabijota rašyti) skirstomos... tautos ir nacijos. Ką apie tokius testus galima pasakyti? Ogi tą, kad prie kai kurių „kvepia“ atviru fašizmu. Bet galima ir švelniau: jų sudarytojai ir rezultatų skelbėjai niekuomet (turbūt) nėra girdėję žodžio „tolerancija“. Arba šiaip yra nemandagūs.

 
Jei šias mintis toliau plėtotume, rizikuotume patekti į ypač pavojingą zoną (jau pirmam sakiny rašiau apie ant mūsų galvų galinčius nukristi cemento gabalus). Todėl turim stabtelėti. Prisiminti, ką apskritai apie IQ esame girdėję.
 
Štai ką: normalus IQ yra nuo 85 iki 115 vienetų. Vidutinis – 100. Mažiau nei 70 – debilumo (vėl reikėtų visuomenei paaiškinti, ką šitas žodis reiškia) požymis. Jei skaičiukas didesnis nei 145 – didelis talentas. Gali būti, kad net genijus. Bet ir čia tam tikras plotas paliktas fantazijoms.
 
Kadangi jau pirmoje rašinio dalyje apkrovėme jus sudėtingais terminais ir skaičiais, atsipūskim: tepasilinksmina jūsų galvos realiomis fantazijomis.  
(Ar pastebėjote? Samplaika „realios fantazijos“ yra pats tikriausias oksimoronas!).
 
Taigi. Jei vienumoje likę imate graužtis dėl per mažo (per žemo) savojo intelekto koeficiento, griebkitės gelbėjimosi rato: gali būti, kad jūsų IQ yra kiek pasislėpęs ir apima ne visą veiklą, o tik jos dalį. Gali išryškėti, kad turite puikų kalbinį intelektą. Arba erdvinį. Arba muzikinį. Arba tarpasmeninį (gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus). Arba loginį-matematinį. Ties pastaruoju – nes jis rodo ir bendrąjį pasaulio suvokimą – suklumpa daugelis save išbandyti panorėjusiųjų. Ir todėl dabar pateiksiu užduotį, kuri vienai mūsų skaitytojų daliai bus per keletą sekundžių įveikiama, o dalis – neabejoju tuo, nes patikrinau – gal pusvalandį užduotyje kapanosis.
 
Užduotis: lazda ir kamuoliukas kartu kainuoja 1,10 euro. Lazda kainuoja euru brangiau nei kamuoliukas. Kiek gi kainuoja kamuoliukas?
(Kol sprendžiate užduotį – ar tikrai dar tebesprendžiate? – paguodos tekstas: itin aukštą intelekto koeficientą pasaulyje turi tik 3 procentai gyventojų. 95,5 procento surenka nuo 70 iki 130 balų. Tikiuosi, nepatekote į likusius 1,5 procento?).  

 
O toliau jau prasideda variacijos. Vienas beveik genialiu įvardijamas Lietuvos mokslininkas (tuoj suprasite, kodėl pavardės ir mokslo srities nenurodau) po eilinio testo surinko vos 85 IQ balus. Ir tai vertė suklusti. Nes jis – pasaulyje pripažinimą turintis mokslininkas.   
 
Dar įdomesnis yra pavyzdys iš 2014-ųjų Lietuvos. Tais metais nebuvo laikraščio, kuris nerašytų apie Londone gyvenusį lietuvį paauglį Paulių. Jo IQ po testų siekė 162 balus. Ir tai buvo daugiau nei Bilo Gateso, Alberto Einšteino ir Stepheno Hawkingo kadais surinkti taškai. „Tokį IQ turi tik 0,1 procentas pasaulio piliečių“, – rašė mūsų dienraščiai. Bet šiandien jie tyli: apie mistinį Paulių nieko nebegirdime.
 
Toliau – jau visiškas džiazas. Žinau, kad rizikuoju prarasti dalį potencialių skaitytojų, tačiau tiesa (ar tikrai tai tiesa?) – brangesnė. Ilgas įžangos sakinys buvo reikalingas, kad praneščiau, jog egzistuoja tyrimas, teigiantis, jog visuomet mažesnis intelektas tų, kurių... liemens apimtis didesnė. (Nes, girdi, 90 proc. jų minčių užima galvojimas apie valgį). O turinčius aukštą IQ dažniau nei kitus erzina čepsėjimas valgant, stuksenimas į stalą rašikliu ir kiti panašūs garsai. Ir dar vienas pastebėjimas: yra ne vienas tyrimas, tvirtinantis, jog aukštesnį IQ turi... aukštaūgiai. Bet lai neįsižeidžia mūsų krepšininkai: to nesame pastebėję.

 
Pramogaujame toliau. Rimti (?) moksliniai (?) tyrimai rodo, kad kates auginančių žmonių IQ beveik visuomet aukštesnis už šunis auginančių. Paaiškinimas: kates renkasi tie, kurie daugiau dirba ar mokosi. Ir todėl negali pakankamai laiko skirti šunų vedžiojimui. Čia dedame ženklą „No comment“, ir grįžtame prie opiausios temos – tautų ir nacijų skirstymo pagal IQ. Primenu: mes patys – neskirstom; tik supažindinam su pasaulio spaudos apžvalga šiąja tema.
 
Variantas pirmas – grubusis: Europos šalių, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos IQ – 100. Pietų Azijos, Šiaurės Afrikos ir Lotynų Amerikoje – 85. Afrika (į pietus nuo Sacharos) ir Karibų baseino šalyse – 70.
 
Variantas antras – detalusis: Lietuva 43-iojoje vietoje (Latvija – 39. Estija – 35). Aukščiausią IQ turinčios šalys – prašome arba nenustebti, arba imkite ginčytis – Albanija, Portugalija, Malaizija.
 
Įdomesnės mums šalys ir jų vietos lentelėje: Kinija (5 vieta), Kanada(9), Rusija (15), Turkija (20), JAV (22). Lenkija (31), Austrija (44) ir... t.t. Jei nepatikėjote, pasakysime, kad ir neprivalote patikėti. Čia – tik testo rezultatai. Tyrė, apklausė ir duomenis paskelbė britų mokslininkas Richardas Lynnas. Ir tik viename lietuviškame interneto puslapyje – pačiomis mažiausiomis raidelėmis – po to buvo atspaustas apgailestavimas, kad rengiant šiuos skaičius padaryta ne viena techninė klaida. Ir paaiškinta, kad „...dėl tų klaidų Lietuva sąraše atsirado žemiau, nei turėtų būti“.
 
Bet nei jums, nei mums šitas „tyrimas“ nereikalingas. Ir nieko mums jis nedavė. Geriau pasakykit man, kiek gi kainavo tas kamuoliukas (be lazdos)...  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris