Ar IQ yra oksimoronas?

Henrikas Vaitiekūnas
2023-11-27
Neabejoju: tas antraštės klausimas nukrito jums ant galvos, lyg atskilęs cemento gabalas. Galėtumėte ranka numoti ir iškart į kitą savaitraščio puslapį pereiti. Tačiau žinau, kad maždaug 97 procentai mūsų skaitytojų yra smalsučiai, ir todėl, už dėmesį jiems atsidėkodamas, užduotį palengvinsiu: priminsiu, kas gi tas oksimoronas yra.
Ar IQ yra oksimoronas?

Oksimoronas – tai iš dviejų vienas kitam savo prasmėmis prieštaraujančių sąvokų sudarytas tropas ar objekto apibūdinimas su įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais. Kiek lengvesnis paaiškinimo variantas yra toks: tai – pati save paneigianti ir sau prieštaraujanti sąvoka. Arba eklektiškas žodžių junginys. (Dabar turėčiau aiškinti, kas yra TROPAS. Arba kas yra EKLEKTIKA. Bet nepradėsiu.
 
Nes, pirmiausia, turiu jums priminti, kas yra IQ: tai – įvairiais testais matuojamas intelekto koeficientas. Juose mūsų „protinis amžius“ lyginamas su realiu. Išvadas apsprendžia mąstymo būdas ir gyvenimiškoji patirtis. Tiems testams (dažnoje elektroninėje spaudoje jie yra mokami) jau daugiau kaip 120 metų. Šiandien mums jų kūrėjų pavardės nerūpi, nes maždaug kas trečias toks testas neturi nieko bendro nei su intelektu, nei su mokslu apskritai. O jei ir būna pagrindžiamas, kas trečias tiriamasis su jų rezultatais nesutinka.
 
Dar yra – žurnalistai tai ypač mėgsta – intelekto koeficientai, pagal kuriuos į protingas ar mažiau protingas (žodį „kvailas“ pabijota rašyti) skirstomos... tautos ir nacijos. Ką apie tokius testus galima pasakyti? Ogi tą, kad prie kai kurių „kvepia“ atviru fašizmu. Bet galima ir švelniau: jų sudarytojai ir rezultatų skelbėjai niekuomet (turbūt) nėra girdėję žodžio „tolerancija“. Arba šiaip yra nemandagūs.

 
Jei šias mintis toliau plėtotume, rizikuotume patekti į ypač pavojingą zoną (jau pirmam sakiny rašiau apie ant mūsų galvų galinčius nukristi cemento gabalus). Todėl turim stabtelėti. Prisiminti, ką apskritai apie IQ esame girdėję.
 
Štai ką: normalus IQ yra nuo 85 iki 115 vienetų. Vidutinis – 100. Mažiau nei 70 – debilumo (vėl reikėtų visuomenei paaiškinti, ką šitas žodis reiškia) požymis. Jei skaičiukas didesnis nei 145 – didelis talentas. Gali būti, kad net genijus. Bet ir čia tam tikras plotas paliktas fantazijoms.
 
Kadangi jau pirmoje rašinio dalyje apkrovėme jus sudėtingais terminais ir skaičiais, atsipūskim: tepasilinksmina jūsų galvos realiomis fantazijomis.  
(Ar pastebėjote? Samplaika „realios fantazijos“ yra pats tikriausias oksimoronas!).
 
Taigi. Jei vienumoje likę imate graužtis dėl per mažo (per žemo) savojo intelekto koeficiento, griebkitės gelbėjimosi rato: gali būti, kad jūsų IQ yra kiek pasislėpęs ir apima ne visą veiklą, o tik jos dalį. Gali išryškėti, kad turite puikų kalbinį intelektą. Arba erdvinį. Arba muzikinį. Arba tarpasmeninį (gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus). Arba loginį-matematinį. Ties pastaruoju – nes jis rodo ir bendrąjį pasaulio suvokimą – suklumpa daugelis save išbandyti panorėjusiųjų. Ir todėl dabar pateiksiu užduotį, kuri vienai mūsų skaitytojų daliai bus per keletą sekundžių įveikiama, o dalis – neabejoju tuo, nes patikrinau – gal pusvalandį užduotyje kapanosis.
 
Užduotis: lazda ir kamuoliukas kartu kainuoja 1,10 euro. Lazda kainuoja euru brangiau nei kamuoliukas. Kiek gi kainuoja kamuoliukas?
(Kol sprendžiate užduotį – ar tikrai dar tebesprendžiate? – paguodos tekstas: itin aukštą intelekto koeficientą pasaulyje turi tik 3 procentai gyventojų. 95,5 procento surenka nuo 70 iki 130 balų. Tikiuosi, nepatekote į likusius 1,5 procento?).  

 
O toliau jau prasideda variacijos. Vienas beveik genialiu įvardijamas Lietuvos mokslininkas (tuoj suprasite, kodėl pavardės ir mokslo srities nenurodau) po eilinio testo surinko vos 85 IQ balus. Ir tai vertė suklusti. Nes jis – pasaulyje pripažinimą turintis mokslininkas.   
 
Dar įdomesnis yra pavyzdys iš 2014-ųjų Lietuvos. Tais metais nebuvo laikraščio, kuris nerašytų apie Londone gyvenusį lietuvį paauglį Paulių. Jo IQ po testų siekė 162 balus. Ir tai buvo daugiau nei Bilo Gateso, Alberto Einšteino ir Stepheno Hawkingo kadais surinkti taškai. „Tokį IQ turi tik 0,1 procentas pasaulio piliečių“, – rašė mūsų dienraščiai. Bet šiandien jie tyli: apie mistinį Paulių nieko nebegirdime.
 
Toliau – jau visiškas džiazas. Žinau, kad rizikuoju prarasti dalį potencialių skaitytojų, tačiau tiesa (ar tikrai tai tiesa?) – brangesnė. Ilgas įžangos sakinys buvo reikalingas, kad praneščiau, jog egzistuoja tyrimas, teigiantis, jog visuomet mažesnis intelektas tų, kurių... liemens apimtis didesnė. (Nes, girdi, 90 proc. jų minčių užima galvojimas apie valgį). O turinčius aukštą IQ dažniau nei kitus erzina čepsėjimas valgant, stuksenimas į stalą rašikliu ir kiti panašūs garsai. Ir dar vienas pastebėjimas: yra ne vienas tyrimas, tvirtinantis, jog aukštesnį IQ turi... aukštaūgiai. Bet lai neįsižeidžia mūsų krepšininkai: to nesame pastebėję.

 
Pramogaujame toliau. Rimti (?) moksliniai (?) tyrimai rodo, kad kates auginančių žmonių IQ beveik visuomet aukštesnis už šunis auginančių. Paaiškinimas: kates renkasi tie, kurie daugiau dirba ar mokosi. Ir todėl negali pakankamai laiko skirti šunų vedžiojimui. Čia dedame ženklą „No comment“, ir grįžtame prie opiausios temos – tautų ir nacijų skirstymo pagal IQ. Primenu: mes patys – neskirstom; tik supažindinam su pasaulio spaudos apžvalga šiąja tema.
 
Variantas pirmas – grubusis: Europos šalių, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos IQ – 100. Pietų Azijos, Šiaurės Afrikos ir Lotynų Amerikoje – 85. Afrika (į pietus nuo Sacharos) ir Karibų baseino šalyse – 70.
 
Variantas antras – detalusis: Lietuva 43-iojoje vietoje (Latvija – 39. Estija – 35). Aukščiausią IQ turinčios šalys – prašome arba nenustebti, arba imkite ginčytis – Albanija, Portugalija, Malaizija.
 
Įdomesnės mums šalys ir jų vietos lentelėje: Kinija (5 vieta), Kanada(9), Rusija (15), Turkija (20), JAV (22). Lenkija (31), Austrija (44) ir... t.t. Jei nepatikėjote, pasakysime, kad ir neprivalote patikėti. Čia – tik testo rezultatai. Tyrė, apklausė ir duomenis paskelbė britų mokslininkas Richardas Lynnas. Ir tik viename lietuviškame interneto puslapyje – pačiomis mažiausiomis raidelėmis – po to buvo atspaustas apgailestavimas, kad rengiant šiuos skaičius padaryta ne viena techninė klaida. Ir paaiškinta, kad „...dėl tų klaidų Lietuva sąraše atsirado žemiau, nei turėtų būti“.
 
Bet nei jums, nei mums šitas „tyrimas“ nereikalingas. Ir nieko mums jis nedavė. Geriau pasakykit man, kiek gi kainavo tas kamuoliukas (be lazdos)...  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Krūtų mamografija gelbėja, koją kiša melagienos

    Antrąjį gegužės pirmadienį yra minima Nacionalinė moters sveikatos patikros diena. Nors informacijos apie prevencinių patikrų naud...
    Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

    Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

    Gydytojas urologas onkologas dr. Aušvydas Patašius kasdien keliais frontais kovoja prieš prostatos vėžį &ndas...

    Budinti vaistinė


    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

    razinka


    Sveika šeima


    Ko ieškoti šokolado etiketėse?

    „Žmonės įpratę manyti, kad juodasis šokoladas turi būti kartus, tačiau kartumas nėra kokybės ženklas. Priešingai, dažnai tai prastos kokybės ar netinkamai apdorotų pupelių požymis“, – vieną didžiausių mitų apie juodąjį šokoladą griauna šokolado ekspertės. Apie šokolado kokybę kalba...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Pradėta gydyti reta vėžio forma

    „Pirmą kartą įrodėme, kad tokio tipo vaistas gali pagerinti mezotelioma sergančių pacientų išgyvenamumą be ligos progresavimo, palyginti su įprastu gydymu. Tai suteikia didžiulę viltį pacientams ir jų šeimoms“, – komentavo Sautamptono klinikinių tyrimų skyriaus direktorius prof. Garethas Griffithsas. J...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Piliulė nuo vienatvės
    Henrikas Vaitiekūnas Piliulė nuo vienatvės
    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti

    Naujas numeris