Taigi. Beveik niekas neabejojo, kad iš gausios krepšininko Arvydo Sabonio šeimynos turėtų išaugti dar bent vienas taip pat Lietuvą garsinantis krepšininkas. Išaugo ir garsina: Domantas. O štai nelabai vykęs ir iki šaknų sovietinis rašytojas Antanas Venclova savo atžalą šiandien gal net pasmerktų: jo sūnus tapo disidentu. Bet literatūrinis genas vis vien prasimušė: poetas Tomas Venclova profesoriavo Berklio, Ohajo, Jeilio universitetuose.  
 
Neabejoju, kad aktorius Vytautas Rumšas (vyresnysis) didžiuojasi aktoriumi Vytautu Rumšu jaunesniuoju. O kol kitus panašius atvejus stengsitės prisiminti, paklausiu jūsų, ką esate girdėję apie Monako kailių mados žvaigždę Alishą Veliciją? Nedaug? Bet gi prieš šešetą metų apie ją rašė Europos žiniasklaida. Žinoma, nepamiršdama pažymėti, kad garsi yra ir jos močiutė: kailių salono „Nijolė“ įkūrėja Nijolė Veličkienė. Tiesa, per tuos metus jau nublanko ir nebesigirdi ne tik ponios Nijolės, bet ir jaunosios kailių mados kūrėjos Alishos Velicijos vardų. Bet gi ne apie vardus mes čia šiandien. Šiandien – apie genus. Kuriuos talentingi tėvai (arba seneliai, arba močiutės) sėkmingai perduoda vaikams ir anūkams.
 
Jūs žinote: paveldimumą reguliuoja genetika. Ir šio mokslo ištakoms jau 160 metų. Kiekviena save gerbianti sveikatos ar biologijos įstaiga kiekvienoje pasaulio šalyje turi rimtai dirbantį genetikos padalinį. Visa tai parašiau, tikėdamasis, kad Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto (LSMU), Žmogaus ir medicininės genetikos katedros (VU) ar Genetikos tyrimų centro (Vilniuje) mokslo žmonės į šitą rašinį pažvelgs kaip į pramoginį ketvirtadienio pasiskaitymą. Nes, jeigu pažvelgs kitaip, tai gali būti paskutinė šito autoriaus publikaciją savaitraštyje „Lietuvos sveikata“. Susitarėm? Jei taip, štai jums pirmasis klausimas: ar gali tėvai ir seneliai per mūsų genetinius kodus, DNR grandines ir kitus įmantrius žmogiškojo organizmo prietaisėlius perduoti intelektą, talentą (gerą arba blogą), seksualinę orientaciją, pomėgius ir aistras?
 
Atsakymas yra vienareikšmis: taip! O tam tikra literatūra (priskirtoji mokslinei) teigia štai ką: ne jūs, o jūsų tėvų ir senelių užprogramuotoji genetika nusprendžia, ar prieš save matote puspilnę ar... pustuštę stiklinę. Viskas numatyta! Kaip toje šiandien jau pakeistoje „Maximos“ reklamoje.
Jūs gi žinote: šiaip jau genetikai reikalingi, prognozuojant būsimo vaikelio medicinines sėkmes ar nesėkmes. O tėveliai juos aplanko, norėdami pasitikrinti, ar viskas bus gerai. Ir apie jokias moralines į pasaulį ateinančiojo nuostatas tuomet mintis galvon nešauna. Tai jau ir yra sąmokslo teorija. Žinoma, supaprastinta.
 
Vyriškosios chromosomos yra XY. Moteriškosios – XX. Tačiau esti atsitikimų, kuomet vyriškų chromosomų susiliejimo metu pasidvigubina. Rezultatas – XYY. Ir radosi pasaulyje mokslininkų, kurie tyrė, tyrė ir prityrė: girdi, kuomet pasidvigubina, t.y. kuomet XYY atsiranda, tas žmogutis visą gyvenimą bus dvigubai agresyvesnis, trigubai žiauresnis ir tikimybė būtent jam pakliūti į kalėjimą – bent 20 proc. didesnė. (Priminimas tiems, kurie bandys TAI paneigti: mūsų DNR sudaro  apie 3 milijardus (!) cheminių bazių sekų. Tikrinant, teks jums tas sekas paanalizuoti. Ir dar teks pasiskaityti, kuo gi genetinis kodas skiriasi nuo epigenetinio kodo. Ir t.t). Todėl siūlau nevargti: atsipalaiduokim, ir paieškokim įdomesnių citatų. Iš įvairiausių pasaulio veikalų. Bet kas gebės rimtą mokslinį tyrimą atskirti nuo savaitgalinės žurnalistikos? O gal jūs ir esate tas, kuris gebate aksiomą atskirti nuo postulato? Bandykite. Bet prieš tai – keletas įdomesnių aksiomų. (Primenu kad aksioma yra mokslinė teorija, pripažįstama be įrodymo).
 
Kembridžo universiteto (UK) mokslininkai rado specifinį geną CADM2, kurį turintys žmonės yra linkę anksčiau pradėti lytinį gyvenimą o seksualiniame gyvenime elgtis rizikingai ir susilaukti daugiau palikuonių. Pasak tų mokslininkų, 70 proc. pasaulio populiacijos turi žemą seksualinio jaudrumo geną. Ir tik 20 proc. – aukštą. O likę 10 procentų priklauso „aukso viduriukui“.
Švedai tyrė polinkį į alkoholizmą: tyrimui pasirinko į du visiškai skirtingus socialinius sluoksnius patekusius ir nuo tėvų-girtuoklių atskirtus dvynius. Paaiškėjo, kad visiškai nesvarbu, kokioje aplinkoje auga žmogus: jei jo biologiniai tėvai linkę į alkoholizmą, tai persiduos ir palikuonims. Žinoma, keista tai girdėti, kuomet iš vadovėlių sužinai, kad visų (99,9 proc. pasaulio gyventojų) DNR yra identiška. Tačiau tuo didesnis tuomet yra ir tas 0,1 proc. įspūdis. Tiesa, situaciją gerina vėl tas pats Kembridžo universitetas: tyrėjai skelbia, kad kiekvieno žmogaus genuose gali būti iki 60 mutacijų. Vadinasi, kiekvienas naujagimis į pasaulį atsineša tai, ko neturėjo nė vienas iš tėvų. Taip žmonija ir stumiasi į priekį. (Pastarieji metai rodo, kad – stumiamės atgal. Bet jūs patys virtuvėje apie tai padiskutuosite). O dabar patikrinkite.
 
Sako, jog genetiškai nulemta, kad tie mažyliai, kurių plaukai pakaušyje sukasi prieš laikrodžio rodyklę, dažniausia būna kairiarankiai. Arba moka rašyti abiem rankomis.
Sako, kad apie 70 proc. žemaūgių žmonių turi geną, kurio neturi aukštaūgiai. O šis genas lemia žemesnį intelektą. (Rašinio autoriui tai nepatinka. Bet tai – aksioma).
Ir dar sako, kad visos mūsų fobijos yra paveldimos ne iš tėvų, o iš senelių. Palyginkite savo ir močiutės baimes: patikrinkite, ar tai – tiesa.
 
O jauniems žmonėms – tiems, kurie šiuo metu renkasi žmoną, - dar privalau priminti tai, ką jūsų tėvai tikrai žinojo. Bet pamiršo jums perduoti: jei norite žinoti, kaip po 25 ar 30 metų atrodys jūsų būsima žmona, ir kaip pasikeis (arba nepasikeis) jos charakteris, pažvelkite į būsimą uošvę. Ir tai – visai ne aksioma, o postulatas.
Atmenate? Ten, pradžioje rašiau, kad pateiksiu jums aksiomų. Ir priminiau, kas gi tos aksiomos yra. Todėl pabaigoje – darsyk apie tai: pirmiausia turite žinoti, kad įvairiose sistemose tas pats teiginys nebūtinai yra aksioma. Bet ir čia dar ne viskas.
Žinau, kad pamėgote namų darbus. Tad dabar – iki kito ketvirtadienio – prašome išsiaiškinti, kuo gi aksioma nuo postulato skiriasi.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!