Ateina tyliai
„Baisi liga, kuri šliaužia tyliai“, - tokiais žodžiais istoriją pradeda pasakoti Jūratė. Laimei, jai glaukoma buvo nustatyta ankstyvos stadijos. Todėl moteris, kaip pati tiki, šiandien mato. Ir prašo mūsų paraginti skaitytojus eiti tikrintis akis. Ir ne tada, kai jau per vėlu.
 
Anuomet kas tris keturis mėnesius oftalmologų duris ji varstė dėl kataraktos. Vieno reguliaraus apsilankymo metu moteriai fiksuotas padidėjęs akispūdis. O pati ponia Jūratė sako jautusi akies obuolio skausmą.
Tiesa, prieš glaukomą ir kataraktą moteris tikina dėl akių nesiskundusi. Tik sulaukusi penkiasdešimties įsigijo akinius skaitymui, kas tokiame amžiuje tampa įprasta. Be to, po kataraktos operacijos, pakeitus lęšius, rega pagerėjo. Dabar gali skaityti ir be akinių.
 

L.S. skaičius
80

- tiek mln. pasaulio gyventojų serga glaukoma.

 
Pavyzdinga pacientė
Per visus gydymosi metus Jūratė reguliariai, kas keturis mėnesius, vyksta į klinikas atlikti tyrimų. Paskutinį kartą ten lankėsi lapkritį. Rodikliai džiugina – nepablogėjo. Tokio rezultato vargu ar sulauktų, jei ne didžiulis atsakingumas ir ligos rimtumo suvokimas. Sergant glaukoma kas dieną būtina į akis lašinti gydytojo paskirtus vaistus. „Dar nėra buvusios dienos, kai nors kartą pražioplinčiau ar negalėčiau jų įsilašinti“, - patikina Jūratė. Anksčiau pakakdavo lašinti vieną kartą per dieną. Paskui tuos pačius vaistus lašindavo ryte ir vakare. Dar vėliau – vienus ryte, o vakare – dvejus skirtingus.
 
Glaukoma iš anksčiau dėstytoja dirbusios Jūratės neatėmė žvalumo. Jis moters balse nedingsta nuo pat pirmos pokalbio minutės. Paklausta, kaip dėl ligos pasikeitė jos gyvenimas, atsako: „Dabar dažnai prisireikia akinių nuo saulės. Mat akys jautriau reaguoja į šviesą. Nepasisaugojus, vėliau, žiūrint į tolį, juodos dėmės atsiranda.“ Ir dar priduria, kad turi labiau saugoti save: nekelti nieko sunkaus, ilgai nedirbti pasilenkus.   

---

 
Interviu su specialistu
Gydytojas oftalmologas Paulius Rudalevičius: 
 
- Kur slepiasi glaukomos klastingumas?
- Akies viduje gaminasi skystis, kuris išteka. Jis reikalingas akies formai palaikyti, sukuria jos viduje tonusą. Taip pat pamaitina tas struktūras akyje, kurios neturi kraujagyslių. Tačiau, jeigu jo pasigamina daugiau, negu nuteka, akies viduje padidėja spaudimas. Spaudžiamas regos nervas, jungiantis akį su smegenimis, žūsta. Jis tiesiog ištirpsta.
Įsivaizduokite žmogų, kuris pusę valandos prasėdi ant kojos. Ji nutirpsta ir kurį laiką negali normaliai paeiti. O akyje nervinės skaidulos, kurių yra apie keturiasdešimt milijonų, tiesiog pamažu ištirpsta.
Viso to pavojingiausias momentas tas, kad žmogus visiškai nieko nejaučia. Kol glaukoma kaip koks vagis glemžiasi nervines skaidulas, jo matymas puikus, jis gyvena įprastą gyvenimą. Akies spaudimas dažniausiai nėra skausmingas. Skauda tik tuomet, kai būna jau labai aukštas.
Centrinis matymas užsidarinėja itin klastingai. Labai iš lėto. Dažniausiai vienoje akyje sparčiau nei kitoje. Pacientui atrodo, kad lyg ir viskas gerai. Kol galiausiai matymas dingsta staiga. „Taukšt ir viskas“ – lyg naktį išjungus kambaryje šviesą.
Jeigu pacientas jau pastebi regos problemų, atsiradusių dėl glaukomos, vadinasi, ligos stadija vėlyva - gydytojai nelabai kuo begali padėti.
 
- Paprastai susergama vyresniame amžiuje?
- Gali būti įvairiai. Mūsų geografinėje platumoje dažniau serga vyresnio amžiaus pacientai (nuo šešiasdešimt metų). Būna keletas atvejų per metus, kai liga Lietuvoje nustatoma ir dvidešimtmečiams, trisdešimtmečiams. Pasitaiko, tiesa labai retai, ir „mažųjų pacientų“, kurie jau gimsta su šia liga.
 
- Kas sukelia šią ligą?
- Vienos priežasties nėra. Įrodytas paveldimumo veiksnys. Yra keletas genų, atsakingų už šios ligos pernešimą. Jeigu tėveliai, seneliai ar proseneliai neteko regėjimo, jiems buvo nustatyta glaukomos diagnozė, tai padidina susirgimo riziką du keturis kartus. Tokiu atveju žmogus, sulaukęs 45-50 metų, turėtų susirūpinti ir profilaktiškai tikrinti akis.
 
- Apakimas – neišvengiama glaukomos baigtis?
- Tai įvyksta visais atvejais, kai liga nėra kontroliuojama. Nesigydant, rega prarandama per penkerius šešerius metus.
 
- Liga nepagydoma, tačiau užkirsti kelią jos progresavimui galima?
- Kartais tai sudėtinga net tais atvejais, kai labai stengiasi tiek gydytojas, tiek pacientas. Tačiau daugeliu atveju, jei liga pastebima laiku ir parenkamas tinkamas gydymas, šią lėtinę ligą galima „užblokuoti“. Niekas nuo jos nepasveiko, bet ją galima slopinti ir ilgus metus išlaikyti gerą regėjimą. Turiu pacientų, kurie jau dvidešimt metų serga, tačiau mato.
Bet yra pacientų, kuriems nustatome ligą, išrašome akių lašų ir žmonės dingsta. Po dvejų metų atvažiuoja, kai viena akis jau akla. Tokie dažniausiai atvyksta jau net ne vieni, o su visa gimine. Tada prašo kas mankštos, kas vitaminų, kas operacijos ar dar ko nors. Bet viskas, ką galime tuomet padaryti, gelbėti tą akį, kuri liko sveika.
 
- Koks gydymas taikomas pacientams?
- Iš tiesų mes daug akių ligų negalime išgydyti, tačiau pastebėję laiku, galime jas „užkonservuoti“. Pirmai glaukomos stadijai paprastai užtenka lašų, mažinančių akių spaudimą. Juos nurodome lašinti, priklausomai nuo situacijos, vieną arba du kartus per dieną. Sąžiningai laikantis gydytojo nurodymų, lašinant lašus taip dažnai ir po tiek kartų, kiek buvo nurodyta, galima tikėtis, kad liga neprogresuos. Jei pacientui paskirti akių lašai netinka, jis jų netoleruoja, parenkame kitus. Jeigu lašų, kurie tiko, nepakanka, ieškome papildomų. Tinkamo gydymo paskyrimas gali užtrukti ir iki pusės metų.
Jei po trejų ketverių metų pastebima, kad lašų nebeužtenka. Liga ėmė progresuoti, gali būti imamasi įvairių lazerinių procedūrų. Jos mažai invazyvios, nepavojingos. Jei ir lazeris nebepadeda, laukia operacijos. Antiglaukominės operacijos atliekamos ir Lietuvoje. Jos gana efektyvios.
Gydymo kelių nėra mažai. Kaip ir sėkmės istorijų. Svarbiausia, kad pacientus laiku suvoktų, kokia klastinga liga serga. Nenumestų vaistų į šalį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!