Dvi paras nemiegoję Santariškių ligoninės gydytojai jau gali atsikvėpti – ketvirtadienį siaučiant pūgai iš Prancūzijos į mūsų šalies sostinę atskraidinta donoro širdis persodinta ir jau plaka ilgai jos laukusios mažosios Estrėjos krūtinėje. Dabar tikimasi, kad kūdikio donoro širdis nebus atmesta.
Vienas ketvirtadienio popietę atliktai operacijai vadovavusių gydytojų, VUL Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas dr. Virgilijus Tarutis patvirtino, kad širdis lietuvės krūtinėje pradėjo plakti vakar prieš vidurnaktį. Jis yra sakęs, kad beveik pusmetį, kai teko palaikyti mergaitės gyvybę pagalbine kraujotaka, buvo sunku numatyti, ar atsiras donoras.
Operaciją laiko sėkminga
Pastaruosius mėnesius mergaitė, kuriai dėl II laipsnio širdies nepakankamumo, kardiomiopatijos transplantacija buvo būtina, gyveno su dirbtine, vadinamąja Berlyno, širdimi. Pritaikius iš Vokietijos išnuomotą dirbtinę širdį, pavyko laimėti maždaug pusmetį, kol buvo ieškomas donoras. Kiekviena diena mažajai pacientei galėjo būti lemtinga, juolab kad vaikų donorų pasitaiko retai.
Vis dėlto Estrėjos tėvai dukrą vadino tikra kovotoja ir tikėjosi, kad ją išgelbėti pavyks.
„Dabar tas etapas, kai galima sakyti, kad transplantacija atlikta sėkmingai, mažosios pacientės būklė priklausys nuo kitų faktorių. Tikimasi, kad jos širdelė neatmes donoro širdelės“, – geras žinias pranešė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė.
Vienas ketvirtadienio popietę atliktai operacijai vadovavusių gydytojų, VUL Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas dr. Virgilijus Tarutis patvirtino, kad širdis lietuvės krūtinėje pradėjo plakti vakar prieš vidurnaktį. Jis yra sakęs, kad beveik pusmetį, kai teko palaikyti mergaitės gyvybę pagalbine kraujotaka, buvo sunku numatyti, ar atsiras donoras. Nei mūsų šalyje, nei gretimose kaimynėse tinkamo pagal amžių ilgokai neatsirado. Vaikų donorų atrasti sunkiau nei suaugusiųjų, todėl tuomet tik devynių mėnesių Estrėja tapo mažiausia paciente, kuriai buvo prijungti dirbtiniai kraujo apytaką palaikantys aparatai.
Bijojo, kad širdį gabenti turėjęs sraigtasparnis nepakils
Lietuvoje donorų vaikų pasitaiko retai, vos vienas ar du per metus, todėl intensyvi paieška vyko ir užsienyje.
Atsiradus kūdikio donoro širdžiai Prancūzijoje, griebtasi skubių priemonių: ją iš Paryžiaus į Vilnių atskraidino lėktuvas, o iš oro uosto į Santariškes medikus su donoriniu organu perėmė sraigtasparnis. Sraigtasparnis nusileido transporto žiede prie ligoninės. Taupant laiką, pasitelktos aviacijos pajėgos, nes širdies išemijos laikas negali viršyti penkių valandų. Apskaičiuota, kad reikia ją skraidinti sraigtasparniu, nes greitosios pagalbos automobilis iš oro uosto į Santariškes nuvažiuotų per 25 minutes ir dėl nepalankių oro sąlygų būtų galėjęs įstrigti spūstyse.
„Transplantacijos procesas koordinuojamas nuo pat pirmos sekundės; kai tik atsiranda signalas apie galimą donorą, įsijungia didžiulė grandis žmonių, ir visas procesas taip detaliai sustyguojamas, kad nebėra vietos įsiterpti nesklandumui“, – aiškino G.Letukienė.
Šis atvejis išskirtinis, nes skubios širdies transplantacijos procesas buvo koordinuojamas dviejose šalyse. Biuro koordinatoriui teko numatyti galimas problemas, atlikti daugybę specifinių procedūrų, pasirūpinti preciziška logistika telpant į penkių valandų laiko limitą. Prieš tai Estrėjai buvo rasta širdis Italijoje, bet paskaičiuota, kad jos atskraidinti laiku nepavyks.
Nacionalinis transplantacijos biuras pranešė, kad kovo 5-osios pavakarę Vilniuje, Santariškėse esančiame transporto žiede, leidosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis „Eurocopter EC135“, į Vilniaus universiteto ligoninę Santariškių klinikas atskraidinęs iš užsienio atgabentą donorinį organą skubios transplantacijos laukiančiam recipientui. Dar gerokai prieš nutūpiant orlaiviui eismas prie transporto žiedo buvo sustabdytas. Prie transporto žiedo atskraidinamo donorinio organo laukė greitosios pagalbos automobilis. Tiesa, dėl itin prastų oro sąlygų kone iki paskutinės akimirkos nežinota, ar sraigtasparnis galės pakilti.
„Kai vyksta donorystės ir transplantacijos procesas, kiekviena minutė yra aukso vertės. Tokiu atveju į pagalbą gydytojams transplantologams atskuba ne tik policijos ekipažai, bet oro keliu – ir VSAT arba Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparniai“, – sakoma biuro pranešime.
Nuo 2011 metų Karinių pajėgų sraigtasparniai su donoriniais organais į Lietuvą yra skridę pusšimtį kartų.
Skubios transplantacijos reikia dar trims vaikams
Šiuo metu skubios transplantacijos Lietuvoje laukia trys vaikai.
VUL Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro duomenimis, kasmet aštuoni iš tūkstančio šalies kūdikių gimsta su širdies yda. Kas dešimto mažojo paciento Sveikatos būklė tampa kritiška, nes širdies operacija turi būti atlikta jau per pirmąsias tris gyvenimo valandas. Kasmet atliekama apie 250 sudėtingų širdies operacijų naujagimiams ir vaikams, apie 50 jų – vos gimusiems. Daugelis paskui sėkmingai gyvena visavertį gyvenimą.
Širdies raumens ligos, pasak Širdies chirurgijos gydytojų, klastingos, dažnai nieko neįtariama vaisiui vystantis, ir tik paskui pastebimos problemos. Nėra vieno atsakymo, kodėl širdies liga užklumpa naujagimį – tai gali būti susiję su genetiniu polinkiu, kitokiais veiksniais. Dažniausiai tėvams atrodo, kad gimė sveikas vaikas, ir tik paskui išryškėja simptomai.
Santariškių klinikos – vienintelė gydymo įstaiga Baltijos šalyse, kur vaikams persodinama širdis. 2012-ųjų birželį Santariškių klinikose buvo atlikta širdies transplantacija vos 4 kilogramus sveriančiam 3 mėnesių kūdikiui.

Komentuoti: