Jaučiasi beviltiškai
 

„Kasdien kolegų veiduose matau daug pasipiktinimo, liūdesio, net pagiežos... Dažnai girdisi užuominos apie beviltiškumą, vienišumą, beprasmybės jausmą, kad nieko negali pakeisti“, – taip medicinos bendruomenės nuotaikas šiandien apibūdina Kauno klinikų vyriausioji slaugytoja Jolanta Litvinienė.

 
Anot slaugytojos, šiandien medikai išgyvena dvejopus jausmus: „Iš vienos pusės dirbame jausdami didelę prasmę. Iš kitos – jaučiamės nesaugūs dėl geopolitinių aplinkybių, pacientų lūkesčių, vis sudėtingesnių atvejų, specialistų trūkumo, darbo krūvių, naujų technologijų.“
 
Pasak J.Litvinienės, nuolatinis tempas ir didėjantys reikalavimai Lietuvos ligoninėse ir klinikose jau tapo sistemine problema, kuri atsiliepia visai medicinos sistemai.
 
Kai išsenka gydantieji
 
Kas nutinka tuomet, kai tie, kurie rūpinasi kitų sveikata, išsenka patys? J.Litvinienės teigimu, perdegimo simptomai ryškūs ir atpažįstami: „Kankina apatija, nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, liūdnos mintys. Dažniau kimba virusinės ligos, darosi sunku atlikti kasdienius darbus. Kartais pasireiškia net ciniškumas, pyktis, pablogėja santykiai. Kai perdegimas tęsiasi ilgą laiką, gali kilti minčių palikti medicinos sritį.“
 
Anot pašnekovės, medicinos darbuotojo perdegimas nėra tik asmeninė, bet visos sveikatos apsaugos sistemos problema: kai gydytojas ar slaugytojas jaučiasi emociškai išsekęs, kenčia darbo kokybė ir santykiai su kolegomis bei pacientais.
 
„Problemų, kurias reikėtų spręsti, yra daug. Trūksta bendruomenės vieningumo, darbo krūvių ribojimo, pakankamo specialistų kiekio, supervizijų visose darbo vietose, darbo ir poilsio režimo reguliavimo“, – vardina vyr. slaugytoja.
 
Daugeliui medikų bendruomenės atstovų nepakanka ir informacijos, kaip tvarkytis su kylančiais psichologiniais sunkumais.
 
„Aš ieškau paramos pas kolegas. Padeda pokalbiai su šalia dirbančiais, su vadovais, – sako J.Litvinienė. – Daugiau laiko skiriu aktyviam poilsiui, miegui, stengiuosi dažniau užsiimti mėgstama veikla, būti lauke, su artimaisiais. Kartais tenka tiesiog sustoti ir pripažinti, kad esame paprasti mirtingieji, kuriems reikia poilsio ir atokvėpio.“
 
Gelbėjasi bendruomenėje
 
Atsakas į medikų perdegimo problemą jau formuojasi pačioje medicinos bendruomenėje. Viena tokių iniciatyvų – medikams, slaugytojams ir visiems sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems specialistams organizuojamas festivalis „MedFest“.
 

„Pokytis prasideda nuo požiūrio, nuo to, kokią aplinką jie kuria savo darbo vietose: ar tai bus pagarbi, palaikanti komunikacija, ar vyraus emocinis nuovargis ir mobingas. „MedFest“ prisideda prie sąmoningesnės ir palaikančios medicinos bendruomenės kūrimo. Tikime, kad kiekvienas dalyvis, išsinešęs naujas žinias ir patirtis, prisideda prie teigiamų pokyčių tiek savo darbe, tiek asmeniniame gyvenime“, – sako festivalio organizatorė Kristina Kripaitienė.

 
Pašnekovės teigimu, pernai įvykęs pirmasis toks festivalis sėkmingai sutelkė medicinos specialistus bendruomeninei patirčiai. „Dalyviai aktyviai įsitraukė į dirbtuves, dalyvavo diskusijose, dalinosi patirtimis ir istorijomis. Sulaukėme daugybės pozityvių atsiliepimų, o tai rodo, kad festivalio idėja ir formatas buvo itin reikalingi“, – sako ji.
 
„Pernai dalyvavau festivalyje ir pajutau neįtikėtiną palengvėjimą, supratusi, kad su savo iššūkiais esu ne viena, – pasakoja vyr. slaugytoja J.Litvinienė. – Šiemet prisijungiau prie savanorių komandos, nes noriu prisidėti kuriant tą bendrystės jausmą. Medicinos darbuotojams svarbu turėti erdvę, kur galima ne tik semtis žinių, bet ir atsipalaiduoti tarp žmonių, kurie tave supranta.“
 
Mokys rūpintis savimi
 
Šiemet festivalio kryptis išlieka panaši – birželio 6-8 dienomis Palangoje didžiausias dėmesys bus skiriamas visai medicinos bendruomenei aktualioms temoms: kaip valdyti stresą, atjausti save, kokiomis priemonėmis reguliuoti emocijas, kaip išvengti perdegimo ir savižudybių.
 
„Viena pagrindinių šių metų pranešėjų – lektorė iš Švedijos Indrė Spiridonova, kuri išsamiai nagrinės perdegimo mechanizmus ir jo poveikį kūnui, protui bei emocijoms. Ji padės dalyviams suprasti, kaip atpažinti pirmuosius perdegimo signalus ir paaiškins, kad tai nėra tik paprastas nuovargis, bet gilus organizmo išsibalansavimas“, – teigia K.Kripaitienė.
 
„Norime, kad dalyviai išsineštų ne tik vertingų įžvalgų, bet ir praktinių įrankių, padedančių geriau pasirūpinti savimi, – sako organizatorė. – Tik tuomet, kai medikai jaučiasi gerai patys, jie gali kokybiškai padėti kitiems. Tikimės, kad šios žinios pasklis ir į jų komandas, organizacijas, formuodamos sveikesnę, palaikančią aplinką visoje medicinos bendruomenėje.”
 
Mediko gerovė, anot festivalio organizatorės, neapsiriboja vien psichologiniu atsparumu – svarbu ir fizinė sveikata, todėl festivalyje vyks jogos, mankštos užsiėmimai, dirbtuvės apie subalansuotą mitybą.
 
Festivalio metu net dvi dirbtuves ves retorikos meistrė Adrija Čepaitė. Emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė Nomeda Marazienė organizuos emocinio atsparumo dirbtuves, žiniomis su medikų bendruomene dalinsis lyderystės mentoriai Leda Turai ir Rimas Petrauskas. Socialinių mokslų daktarė Aistė Dromantaitė mokys, kaip brėžti sveikas ribas, miško terapeutė Mila Monk ves unikalią miško maudynių patirtį, o pokyčių mentorė Kristina Laučienė festivalio dalyvius kvies į juoko jogos sesiją.
 
„Tai tik dalis mūsų lektorių – festivalio metu siekiame kokybės, todėl labai atsakingai renkamės pranešėjus. Kiekvienas jų yra savo srities profesionalas, turintis tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kurias galima pritaikyti kasdienėje medicinos darbuotojų veikloje“, – sako festivalio organizatorė.
 
„Per ilgametę praktiką matau, kaip smarkiai mūsų bendruomenei trūksta tokių iniciatyvų, – pastebi J.Litvinienė. – Festivalis primena, kad rūpinimasis savimi yra ne prabanga, bet būtina sąlyga, norint kokybiškai padėti kitiems.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!