Didžiulis dėmesys prevencijai
 
„Vyrai atsainiau žiūri į sveikatą, mažiau ja rūpinasi, kol neišlenda kokie nors simptomai, priverčiantys kreiptis į gydytojus. Todėl ieškome būdų apsaugoti jų sveikatą. Lietuvoje turime penkias prevencines programas – nemažai jų yra skirtų moterų sveikatos priežiūrai, bet trijose dalyvauja ir vyrai. Viena jų yra skirta prostatos vėžio prevencijai, antra – širdies ir kraujagyslių ligų, kurios paplitusios tarp vyrų, prevencinė programa. Ir storosios žarnos prevencinė programa“, – teigė pranešimą konferencijoje skaitęs A.Šimkus. Jis minėjo, kad nepaisant iniciatyvų, įsitraukusiųjų skaičius – minimalus.
 
Ir iš tiesų, rodikliai ne džiugina, o kelia nerimą. Pasak SAM atstovo, mokslininkai rekomenduoja ištirti ne mažiau kaip 70 proc. vienos tikslinės grupės, kad būtų galima tinkamai nustatyti ir aptikti pacientus, kurie turėtų būti tiriami atidžiau.
 
„Informavimą organizuoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, joms yra įvestos skatinimo priemonės, didinamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Įstaigų turime apie 470, jose dirba apie 2 tūkst. šeimos gydytojų. Vis dėlto, pagal dabartinę statistiką, pacientų įsitraukimas į prevencines programas yra per žemas – 70 proc. tikrai nesiekia, – sakė A.Šimkus. – 2023 metais širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvavo tik 44 proc. joje galinčių dalyvauti asmenų. Storosios žarnos prevencinėje programoje, kuri skirta vyrams ir moterims, tais pačiais metais dalyvavo tik 27 proc. pacientų. Ką tai rodo? Kad efektyvumas yra kritiškai per žemas dėl per mažo dalyvių skaičiaus.“
 
Bausti valstybė nežada
 
„Šiuo metu yra vykdomas pilotinis projektas, kvietimai apsilankyti pas specialistus siunčiami iš specialiai įkurtų centrų. Nuo kitų metų sausio pirmos dienos yra planuojama, jog trijose prevencinėse programose (krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos) dalyvaujantiems asmenims kvietimai pasitikrinti bus siunčiami ne pirminės sveikatos priežiūros centrų, o centralizuotai, – aiškino A.Šimkus. – Toks pavyzdys buvo paimtas iš Skandinavijos šalių, kuriose mirtingumą pavyko sumažinti nuo 80 iki 40 proc. Išsiuntus pakvietimą dalyvauti programoje, suformuojamas ir siuntimas pas reikalingos kvalifikacijos gydytoją. Tikimės, kad taip bus pasiektas rekomenduojamas 70 proc. lygmuo.“
 
Tačiau šiuo projektu konferencijos auditorija suabejojo. Jei vyrai vengdavo prevencinių programų anksčiau, kaip skatinti juos dalyvauti, kai reikės užsiregistruoti patiems? Svarstyta, galbūt reikia kokių nors nuobaudų? Visgi pasiūlymą, kad profilaktinių tyrimų vengusiam, tačiau susirgusiam pacientui reikėtų panaikinti vaistų kompensavimą, A.Šimkus atmetė – to daroma nebus.
 

„Valstybė tikrai negalvoja apie kokias nors sankcijas pacientui už tai, kad jis nedalyvavo prevencinėse programose. Bausti pacientą už tai, kad jis susirgo? Apie tai jokių minčių nėra“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.

 
Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė kvietė vyrus raginti pasitelkiant švietimą: „Vyrai yra tie, kurie neatskleidžia savo sveikatos problemų viešai ir garsiai, todėl reikia parodyti, kad jie mums irgi svarbūs. Šiuo metu jaučiamas informacijos stygius – kur kreiptis ir dėl ko kreiptis. Juolab kad išlieka svarbūs ne tik profilaktiniai patikrinimai, bet ir švietimas, jog pajutę simptomus vyrai nebijotų apsilankyti pas gydytojus.“
 
Serga labiau, gydosi mažiau
 
„Gerai, kad Lietuva turi prostatos prevencinę programą. Kitos šalys neturi tokios prabangos – jose gydytojas ir slaugytojas priima sprendimą, ar reikia skirti patikrą, ar ne. Nustatyta, kad pasitikėjimas ir bendradarbiavimas tarp gydytojo, slaugytojo ir paciento pozityviai veikia pastarojo sprendimą dalyvauti prostatos vėžio patikroje. O priežastys, dėl kurių vyrai nusprendžia nesitikrinti, yra menkas paciento sveikatos raštingumas“, – teigė VU MF profesorė, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanė mokslui prof. dr. Natalja Istomina.
 
Pasak prodekanės, vyrų abejingumas profilaktinėms patikroms stipriai kerta bendrai statistikai – daugumoje ligų dominuoja vyriškoji lytis.
„Tai lemia trys veiksniai – genetinis polinkis sirgti tam tikromis ligomis, psichologinė savijauta ir gyvensena. Polinkis į priklausomybes siekia 75 procentus vyrams ir 25 procentus moterims. Tikrai nepasakyčiau, kad vyrai yra silpnoji lytis, bet tai grupė, kuri reikalauja ypatingo dėmesio“, – komentavo N.Istomina.
 
Panašios tendencijos fiksuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pavyzdžiui, dalis pernai viename tyrime dalyvavusių vyrų teigė, jog mieliau gyvens su negydoma depresija, nei praras kūno funkcijas, įrodančias jų vyriškumą.
 
„Kalbant apie vyrų sveikatą, vienas tyrimo objektų yra lytinė disfunkcija, kuri labiau paliečia vyresnio amžiaus vyrus. Tuomet jiems teikiamas gydymas, daug dėmesio skiriama psichologinei gerovei, santykių palaikymui su partnere ar partneriu. Kaip pavyzdį pasirinkau 2024 metų tyrimą, kuriame buvo analizuojamas antidepresantų vartojimas ir kaip tai susiję su seksualinėmis disfunkcijomis. Duomenys buvo surinkti iš 486 jaunų suaugusių vyrų, o rezultatai nustebino – rizika patirti šalutinį poveikį vartojant antidepresantus skatino vyrus nesilaikyti šių vaistų vartojimo“, – problemą įtvirtino N.Istomina.

---

 
Komentaras
 
LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė:
 
- Vyrai mėgsta jaustis vyriški, tačiau turime statistiką, kad jų sveikatos rodikliai nėra geri: ir gyvenimo trukmė trumpesnė, ir sergamumo tam tikromis ligomis skaičiai aukšti. Pas gydytojus lankosi mažiau vyrų nei moterų ir norėtųsi, kad jie nepamirštų jiems skirtų prevencinių programų, profilaktiškai apsilankytų pas gydytojus. Be abejo, švietimas yra ir sveikatos priežiūros sektoriaus atsakomybė, slaugytojai taip pat gali padėti dirbdami su pacientais tiek pirminėje priežiūroje, tiek prevencijos srityse. Pasiruošimo niekada nebūna per daug.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!