Ligoninės, kurios turi išsaugojusios vaikų skyrius, kovoja už rinką. Pagal Vyriausybės nutarimą, teikiant stacionarines vaikų ligų profilio paslaugas, bent vienais iš paskutinių dvejų metų jų skaičius turi siekti ne mažiau 1,1 tūkst. Mažėjant gimstamumui, pasiekti reikalingą kartelę vaikų trūksta net ir didesnėms ligoninėms.
 
Panevėžys – vienintelis regione
 
Biržuose vaikų ligų stacionaro nėra jau keleri metai, nėra ir naktimis budinčių pediatrų. Vaikų ligų gydytojai konsultuoja tik dieną. Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba pasakoja, kad vaikus su rimtesnėmis problemomis siunčia į Panevėžio ligoninę, bet tokių atvejų su ligoninės pervežimais per mėnesį pasitaiko vos keletas.
 
Respublikinė Panevėžio ligoninė šiuo metu likusi vienintelė gydymo įstaiga regione, teikianti stacionarines pediatrijos paslaugas. Jos direktorius Mindaugas Vaitkus informuoja, kad 2024 metais vaikų stacionaras priėmė 1368 pacientus, o Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje buvo suteikta pagalba 1200 vaikų.
 
„Vidutiniškai sulaukiame apie trijų pacientų per dieną. Laukimo eilės konsultacijoms priklauso nuo konkrečios specialybės – svyruoja nuo vieno iki trijų mėnesių. Deja, šiuo metu jaučiame didelį pediatrų ir kitų specialistų trūkumą, didžioji dalis mūsų darbuotojų yra vyresni nei 50 metų“, – teigė M.Vaitkus.
 
Šilalė uždarė
 
Viena įstaigų, kuriai šiemet teko nusilenkti 1,1 tūkst. paslaugų kartelei – kovo mėnesį Vaikų ligų skyrių uždariusi Šilalė, teikusi tik apie 600 paslaugų per metus. Šilalės sveikatos centre šiuo metu dirba keturi pediatrai. „Pas mus liko naktimis budintys gydytojai pediatrai Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje“, – pasakojo centro direktorius Osvaldas Šarmavičius ir pridūrė, jog paslaugą nori išlaikyti ir savivaldybė, ir ligoninė.
 
Šilalėje uždarius vaikų skyrių, pacientai vyksta į Tauragę ar Klaipėdą. Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška sako, kad pagal dabartines taisykles ir finansavimą trūks plyš reikia daugiau pacientų, jei norima išlaikyti paslaugų rentabilumą. Tačiau tai sunku, kai vaikai išsibarsto po mažesnes ligonines, kurios dar laiko Vaikų ligų skyrius. Jei to nebūtų, vaikai suvažiuotų į vieną vietą.
 
Kurioziška
 
Kalbant apie rentabilumą, O.Šarmavičius atskleidžia kitą medalio pusę. Jis pasakoja, kad būtent uždarytas Vaikų ligų skyrius ligoninei labiausiai iš visų pediatrijos paslaugų apsimokėjo ir net padėjo padengti nuostolingas išlaidas.
 

„Vaikų ligų skyrius apsimokėjo, nes vis vien turime mažų vaikų ir jiems reikia paslaugų. Taigi, gana kuriozinis dalykas nutiko... Rentabiliai, pelningai dirbusį skyrių uždarėme, o neuždirbančią paslaugą palikome“, – teigė Šilalės sveikatos centro direktorius Osvaldas Šarmavičius.

 
Vaikų dienos stacionaro apsimokėjimas taip pat abejotinas. „Jam reikalingas personalas, gydytojas pediatras, bent viena slaugytoja, o pajamų... Praėjusį mėnesį uždirbome tūkstantį eurų“, – pasakojo O.Šarmavičius.
 
Vis dėlto, pasak vadovo, kad kaip bebūtų, 1,1 tūkst. kartelė nepaliko kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti paslaugos.
 
Raseiniuose išlaiko savivalda
 
Tauragės ligoninės vadovas teigia, kad išlaikyti skyrius dažnai yra politinis sprendimas: „Mes, vadovai, vykdome nurodymus. Jei pasakai, kad jis nerentabilus, savininkas priima sprendimą, ką daryti su juo. Logiška, kad kai ligoninės neuždirba iš šių paslaugų tiek, kad teiktų jas kokybiškas, kad visą parą dirbtų pakankami gydytojų, slaugytojų, rajono tarybos gelbsti biudžeto pinigais.“
 
Vienas tokių atvejų – Raseiniai. Ligoninėje Vaikų ligų skyrius visiškai išlaikomas savivaldybės. Tai patvirtino Raseinių meras Arvydas Nekrošius. Jis teigia, kad šiemet skyriaus išlaikymas atsieis per 200 tūkst. eurų ir patikslina, jog sprendimą priėmė ankstesnės kadencijos politikai. Tačiau dabartinis rajono vadovas jį palaiko. Jis paaiškino, kad svarbu ne tik pinigai, bet ir socialiniai aspektai, rūpestis žmonėmis.
 
„Pavyzdžiui, suteikti galimybę vaikui turėti gydymo įstaigą arčiau namų. Nes kitos artimiausios ligoninės, kuriose teikiama ši paslauga, nutolusios apie aštuoniasdešimt kilometrų nuo Raseinių – tai Kaunas, Tauragė... Norisi, kad vaikui sergant nereikėtų tiek toli važiuoti. Juolab kad slaugant tėveliams prisireikia nuvažiuoti į namus – persirengti, pavalgyti, galų gale, mylimą žaislą vaikui atvežti... Tai kol mes galime išlaikyti, tikrai taip ir darysime“, – tvirtino A.Nekrošius.
 
Uždaryti negali
 
Tai, jog aplink nėra vaikų ligų skyrių, negarantuoja pakankamo rentabilumo.
 

Utenos apskrityje vienintelė Utenos ligoninė turi Vaikų ligų skyrių. Jos vadovas Tomas Saladis sakė, kad ekonomiškai ši paslauga nuostolinga, bet jos atsisakyti negalėtų net ir norėdami, nes liko vieninteliai paslaugos teikėjai regione.
„Perkeltine prasme galima sakyti, kad daroma labdara, bet yra kaip yra, kažkas turi gydyti vaikus. Visi gi nesulakstys į tą Vilnių ir Kauną“, – kalbėjo T.Saladis.

 
Tas pats liečia ir akušeriją. Pagal dabartinius teisės aktus, kurie reikalauja turėti 600 gimdymų per metus, Akušerijos skyriaus Utenos ligoninėje taip pat turėtų nelikti. „Mes pernai turėjome tris šimtus gimdymų. Tai žiūrint įstatymo raidės, turėtų būti uždaromas ir šis skyrius. Bet kadangi esame vieninteliai regione turintys akušeriją, ji lieka“, – kalbėjo T.Saladis.
 
Jis teigė, kad bendras vaikų stacionaro ir akušerijos nešamas nuostolis per mėnesį siekia 30-40 tūkst. eurų.
„Kas turi tik ginekologiją, tiems viskas gerai. Bet kur įsijungia akušerija, mano žiniomis, ji visur nuostolinga“, – sakė vadovas.
 
Jis mano, kad tokiais atvejais kaip Utenos būtų sąžininga nuostolingas paslaugas kofinansuoti. „O gal irgi atsiras papildoma dotacija – kaip kad priėmimo skyriams buvo rasta lėšų. Nes nepanašu, kad gimdymų daugės. O kai jų nėra, nėra ir vaikų“, – konstatavo pašnekovas.
 
Poreikis nedidelis
 
Akivaizdu, kad kai kuriuose rajonuose vaikų ligų paslaugos susitraukė negrįžtamai. Tarp jų – ir Biržai. P.Bimba pasakojo, kad dabar mieste liko gal pora pediatrų. Su tiek nebūtų įmanoma užtikrinti naktinių budėjimų. „Mėnesiui reikėtų kaip minimum keturių su puse etato. Iš kur jų paimti? Šiais laikais misija neįmanoma. Nekalbant, kad tai būtų ir ekonomiškai blogas variantas“, – sakė pašnekovas.
 
Stacionaras irgi yra visiška praeitis. „Daug metų dar prieš uždarant šis skyrius buvo nuostolingas, nesurinko pakankamai vaikų. Gal sergamumas sumažėjo ar globa pagerėjo, nes apie pusę mūsų pacientų būdavo iš socialiai apleistų šeimų“, – prisiminė ligoninės vadovas.
Biržų ligoninėje veikia vaikų dienos stacionaras, bet ir šis pelno neneša. „Jei tėvai neturi galimybės vaiko prižiūrėti dieną, kol jie darbuojasi, paguldome pas save, bet paslauga tikrai nėra populiari. Tai nėra pakankamai funkcionalus skyrius“, – konstatavo P.Bimba.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!