Po Seimo Sveikatos reikalų komiteto parlamentinės kontrolės radaru – ankstyvosios diagnostikos programos (storosios žarnos, gimdos kaklelio bei krūties vėžio). Didžiausias diskusijas komitete įsiūbavo šių programų organizavimo klausimai.
 
Koordinatorių vaidmenį matuojasi dvi didžiosios ligoninės – Santaros klinikos rytų regionui, Kauno klinikos – vidurio vakarų. Projekte dalyvauja 106 įstaigos.
 
Informacijos neturi
 
Nors viešinant pilotinius projektus Sveikatos apsaugos ministerija kalba apie naudas, kritika jiems liejasi iš visų kampų – nauda abejoja ir Vyriausybės naujokai, ir įstaigos, pilotai tapo galvos skausmu ir patiems organizatoriams.
 
„Lietuvos sveikatos“ žiniomis, storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos pilotinė programa, kurią vykdo Santaros klinikos, buvo sustabdyta dėl klaidų pacientų kvietimo algoritme: imta kviesti pasitikrinti tuos, kuriems tai nepriklauso.
 
Programa sustabdyta, kol nebus pataisytas atrankos algoritmas. Rytų regiono prevencijos programų koordinacinio centro vadovė Asta Nenartavičienė šios situacijos nekomentavo. Programos rengėjas prof. Tomas Poškus tvirtino, kad bandomasis storosios žarnos vėžio patikros programos projektas Vilniaus regione juda: „Niekas nebuvo sustabdyta, tiesiog dar derinami algoritmai ir viskas juda toliau...“
 
Kelia susirūpinimą
 

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkei Almai Astafjevai didžiausią susirūpinimą taip pat kelia storosios žarnos vėžio pilotinis projektas. „Jau anksčiau esame neigiamai pasisakę apie šią pilotinę programą, – kalbėjo A.Astafjeva. – Pirma, ji tikrai brangi. Testai slaptam kraujavimui nustatyti siunčiami pacientams į namus. Toks būdas nesuteikia garantijos, kad tyrimas atliktas kokybiškai. Galiausiai, pacientai net ne visada supranta, ką daryti su tuo mėginiu, dalis jų tiesiog bus nepanaudoti. Paprasčiau ir patikimiau procesą organizuoti ne paštu iš atskiro centro, o per pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.“

 
Laiko nederina su paciente
 
„Dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio pilotų – lyg ir geresnė situacija, klaidos taisomos, bet ir čia esama iššūkių, – tęsia A.Astafjeva. – Vienas jų – registracijos laikas. Gydymo įstaiga koordinavimo centrui pateikia savo akušerių darbo laikus, į kuriuos šis įregistruoja pacientes. Bet laikas su jomis nederinamas. Pavyzdžiui, jei moteris, pakviesta tikrintis trečiadienį trečią valandą, o negali atvykti tuo metu dėl darbo ar yra išvykusi, persiregistruoti galimybės jai nėra. Šeimos gydytojo komanda į šį procesą kištis taip pat jau negali. Išeina, kad pacientei nutrūksta programa.“
 

Naujosios Akmenės ligoninės-sveikatos centro vadovas Vaidas Smalinskas kalba ir apie pajėgumų trūkumą, vykdant koordinacinio centro užkeltą kartelę. „Jie prašo mamografijų apie keturis šimtus per mėnesį. Kalbu apie Akmenę, nežinau, kaip kituose rajonuose, – kalbėjo pašnekovas. – Gerai, kad pacientėms primenama tikrintis. Joms išsiunčiami laiškai. Girdėjau, kad jie skamba gan grėsmingai, kalba apie ligų pavojus. Bet reikėtų skaičiuoti pašto paslaugas, o jos dabar brangios. Manome, kad yra geresnių būdų informuoti, pavyzdžiui, telefonu, žinutėmis.“ 

 
Finansavimo negauna
 
Dar viena pilotų problema, kad nors už kai kurias paslaugas pirminė sveikatos priežiūra apmokėjimo negauna, darbų padaryti tenka.
 
Pasak Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovės doc. Linos Vencevičienės, nors administracinė našta kviečiant pacientus nuo pirminės priežiūros specialistų nuimama, vis dėlto kai kurių prevencinių programų teikimo ir apmokėjimo tvarką dar reikėtų koreguoti.
 
„Prevencinių programų reikalingumu neabejoju, bet kalbant apie centralizuotą jų koordinavimą, tai centrai turi užtikrinti visos Lietuvos tikslinių pacientų iškvietimą ir tolesnio paslaugos teikimo administravimą. Šiandien reikia išspręsti kai kuriuos praktinius trikdžius, todėl negalėčiau patvirtinti, kad naujoji pacientų iškvietimo dalyvauti prevencinėse programose tvarka bus efektyvesnė“, – sakė L.Vencevičienė.
 
„Duokit mums tuos pinigus“
 
„Koordinavimo centras – nepigus dalykas. Pasibaigus ES projektui, jį reikės išlaikyti iš PSDF lėšų“, – atkreipė dėmesį A.Astafjeva.
 
Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos sveikatai“ sakė dar tebevertinanti, kiek lėšų reikėtų koordinaciniams centrams ir iš kur jos būtų imamos, jei modelis būtų diegiamas visuotinai. Vien pilotinio projekto finansavimas 26 mėnesiams siekė beveik 6,5 mln. eurų.
 
„Tegul mums atiduoda tuos pinigus, tikrai efektyviau dirbsime, – šypteli V.Smalinskas. – Visus tuos pačius dalykus gali padaryti sveikatos įstaigos. Sutinku, gal projektines lėšas administruoti ir efektyviau su pora dalyvių, nes kai jų daug, sunku susiderinti, visi supranta norminius aktus skirtingai... gal ir geriau tos vienos rankos. Bet kai projektiniai pinigai pasibaigs, abejoju, ar verta tokius centrus toliau finansuoti.“
 
Pirmaujame ar atsiliekame?
 
Lėšos ankstyvajai diagnostikai auga. Prieš dešimtmetį ankstyvosios diagnostikos programoms buvo skirta vos 13 mln. eurų metams, kai pernai – 63,1 mln. Ir nors pernai finansavimas išaugo net 18,5 mln. eurų lyginant su užpernai, įstaigos pasiimti sugebėjo beveik visą sumą – liko nepanaudoti 3,8 mln. eurų.
 
Bet Sveikatos apsaugos ministerijos sako, kad nors ankstyvosios diagnostikos programos jau vykdomos bene dvidešimt metų, reikalingos apimtys nepasiektos. Norint realios naudos, jomis turi pasinaudoti bent 70 proc. tikslinių pacientų, o Lietuvoje atvilioti nepavyksta nei pusės.
 
Tačiau „Eurostat“ 2022 m. duomenimis, atrodome kur kas gražiau. Pagal juos praktiškai esame pirmajame dešimtuke ES vykdant gimdos kaklelio, krūtų vėžio ir storosios žarnos vėžio programas ir jos Lietuvoje atliekamos daugiau nei 50 proc. reikiamų asmenų.
 
Ministerija aiškino, kad tokie skirtumai gali priklausyti nuo skaičiavimo metodikų, bet detaliau jo paaiškinti negalėjo ir pridūrė naudojusi duomenis, kuriuos pateikė Valstybinė ligonių kasa.
 
Sugalvojo centralizuotis
 
Kaip gimė centralizacijos idėja? Ministerija teigia, kad nepakankamos ankstyvosios diagnostikos apimtys ir buvo pasitelktos kaip argumentas išbandyti centralizuotą modelį.
 
SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Zelbienė paaiškino, kad ES mokslininkai parengė prevencinių programų įgyvendinimo gaires Europai, o Nacionalinio vėžio instituto, Kauno klinikų ir Santaros klinikų paprašyta jas adaptuoti Lietuvai.
 
Ar neatrodo, kad šiuo modeliu dvi įstaigos pasidalijo visą ankstyvosios diagnostikos sektorių? „Sunku pasakyti, – „Lietuvos sveikatai“ sakė parlamentaras Saulius Čaplinskas. – Iš vienos pusės, natūraliai toks klausimas kyla. Kita vertus, maža ta mūsų Lietuva. Kas svarbu, kad negalima aklai parašiutuoti kitos šalies modelių, reikia juos adaptuoti pagal savo šalies specifiką. O jei dar kažkokią dalį paimame, kažkokios ne, tai gali būti, kad kas kitoj šaly veikia, pas mus neveiks arba net duos priešingą rezultatą.“
 
S.Čaplinskas pripažįsta: centralizacija jam kelia tam tikrų abejonių. „Net jei techniškai žiūrint, atrodo racionalu, nedera pamiršti žmogiškojo faktoriaus“, – sako jis.
 
Reikia paprastų sprendimų
 
A.Astafjeva pasisako prieš centralizaciją ir įžvelgia grėsmių pašalinant pirminės sveikatos priežiūros įstaigas iš prevencijos: „Nemanome, kad pirminio lygio medicinai priskirtinos prevencinės programos turi būti perleistos trečio lygio ligoninėms. Kiekvienai įstaigai sukontroliuoti prevenciją paprasčiau nei centrui. Pirminė priežiūra visuomet turi tiesioginį kontaktą su pacientu, žino jo ligos istoriją. Verčiau tinkamai sutvarkyti procesus pirminiame lygyje, užuot kūrus naują sistemą.
 
Dėl prevencinių programų rezultato gerinimo buvo galima anksčiau priimti įstatymų pakeitimus. Pavyzdžiui, tik šiemet leista slaugytojams rašyti siuntimą mamogramoms, akušeriams patiems vertinti gimdos kaklelio rezultatus... Ilgą laiką tai galėjo daryti tik gydytojai. Žinant jų krūvį akivaizdu, kad tai turėjo neigiamos įtakos programos vykdymo mastams. Tokie paprasti pakeitimai lemia pokytį. Bet jų teko laukti daugiau nei dešimtmetį.“
 
Eina į minusą?
 
Viceministrė Jelena Čelutkienė mano, kad reikėtų tobulinti ir ankstyvosios diagnostikos skatinimo sistemą. Ji kritikavo skirtingus įkainius, taip pat tai, kad siekiant gerų darbo rodiklių orientuojamasi į vidurkį, o ne slenkstinę reikšmę, kas yra nepakankamai veiksminga.
 
A.Astafjeva patvirtino, kad kai kurių paslaugų įkainiai turi būti didesni.
„Pavyzdžiui, gimdos kaklelio prevencinė programa įstaigai niekaip neatsiperka. Nes vienkartinės priemonės brangesnės nei ligonių kasos sumokama paslaugos kaina, – konstatavo ji. – Nors širdies kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikoje įkainis kardiologui didesnis, šeimos gydytojui jis per mažas.“
 
Kritika ir iš politikų
 
Premjero patarėjas Evaldas Navickas neslepia: centralizavime nemato jokios prasmės. Kaip poliklinikos vadovas jis įsitikinęs, kad rezultatas labiausiai priklauso nuo įstaigos vadovybės, šeimos gydytojo komandos požiūrio ir kažkiek nuo finansavimo.
 
Skeptiška ir opozicinės frakcijos narė Jurgita Sejonienė: „Nors iš centralizuoto modelio tikimąsi labai gerų rezultatų (...) kol kas tie rezultatai – Vidurio vakarų regione 44 proc. nuo kviestų ir rytų tik 38 proc. – nėra džiuginantys.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!