K.Broniukaitis: jaudinamės dėl neteisingų sprendimų

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2025-04-18
Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos planai „gelbėti“ viešąsias įstaigas ir naikinti priemokas už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas pastūmėjo privatų ir viešąjį sektorius į konfrontaciją. „Ar dešinei rankai kelia grėsmę, jeigu kairė tampa stipresnė? Abi tarnauja tam pačiam organizmui“, – teigia didžiausio privačių klinikų tinklo Lietuvoje „InMedica grupė“ vadovas Kęstutis Broniukaitis.
K.Broniukaitis: jaudinamės dėl neteisingų sprendimų
„Jei politikai bandys imperatyviai priversti medikus grįžti į viešąjį sektorių, rezultatai bus priešingi lūkesčiams – sumažės produktyvumas ir pasiūla, ilgės eilės“ – sako didžiausio privačių klinikų tinklo Lietuvoje „InMedica grupė“ vadovas Kęstutis Broniukaitis.

- Daugiau nei dešimt metų vadovaujate didžiausiam privačiam medicinos tinklui Lietuvoje. Ką tik po savo sparnu priglaudėte ir verslininko Dainiaus Dundulio įkurtą „Sostinės medicinos centrą“. Koks šiandien yra privačios medicinos vaidmuo Lietuvos sveikatos sistemoje?
 
- Privatus sektorius labiau auga šeimos medicinos, odontologijos, plastinės chirurgijos srityse. Viešasis dominuoja stacionarinėse paslaugose ir specializuotose konsultacijose.
Privačiai finansuojamos medicinos dalis išlieka stabili, tai yra didėja finansavimas ir iš valstybės, ir iš privačių lėšų, o santykis išlieka panašus – daugiau nei 80 procentų Valstybinės ligonių kasos biudžeto skiriama viešosioms įstaigoms.
Vis dėlto fundamentaliai sveikatos sektorius susiduria su itin greitai augančia paklausa. Pasiūla auga lėčiau, todėl natūraliai susidursime su prieinamumo ir eilių, su sąnaudų bei kainų didėjimo iššūkiais. Mano supratimu, subalansuoti augančius poreikius ir rinkos finansavimą galima tik užtikrinant bendradarbiavimą tarp viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų, kurie jau ir šiandien vis labiau solidarizuojasi, kartu užtikrindami sveikatos priežiūrą mūsų žmonėms. Natūralu, nes privati medicina yra svarbi sudedamoji nacionalinės sveikatos sistemos dalis.
 
- Jūs kalbate apie solidarizaciją, bet realybėje pastebima didelė atskirtis tarp sektorių. Ar privačių klinikų augimas nekelia grėsmės viešojo sektoriaus tvarumui?

 
- Visiškai ne. Abu sektoriai yra vienos sistemos dalys. Ar dešinei rankai kelia grėsmę, jeigu kairė ranka stiprėja? Jos abi tarnauja tam pačiam organizmui.
Ar mums kelia grėsmę, kad kai kuriuos dalykus ką tik mus įsigijusi Suomijos didžiausia sveikatos priežiūros kompanija „Mehilainen“ yra geriau išsprendę nei mes? Žinoma, kad ne. Mums tai – ne grėsmė, o unikali galimybė mokytis ir augti. Lygiai taip pat turėtų būti ir šalies viduje – gerosiomis praktikomis turėtų būtų džiaugiamasi ir dalinamasi. Aišku, tam būtina keisti paradigmą iš „konkurencijos“ į „bendradarbiavimą“. Ir galiu pasakyti, kad privatus sektorius, skirtingai nuo dažnai politikų piešiamo paveikslo, bendradarbiauti yra pasirengęs.
Kita vertus, tam tikri „konkuravimo“ elementai turi būti. Vilniaus savivaldybėje prieš keletą metų buvo sprendžiama dilema, kaip reaguoti, jog Antakalnio poliklinika, kuri, mano supratimu, tikrai gerai buvo sutvarkiusi vidinius procesus, pradėjo atlyginimus gydytojams kelti daugiau nei kitos miesto poliklinikos. Kai kurie politikai siūlė riboti tokias iniciatyvas, kad „apsaugotų“ kitas miesto poliklinikas ir užtikrintų „lygybę“. Manau, kad tai – neteisingas kelias, nes reikėtų skatinti lygiuotis į geriausią, o ne į vidutinį ar prasčiausią lygį.
 
- Viešųjų medicinos įstaigų administracijos nerimauja, kad medikai vis dažniau renkasi darbą privačiame sektoriuje.
 
- Neteigčiau, kad tai – visuotinė tendencija. Yra puikių viešųjų įstaigų, kur medikai nori dirbti. Universitetinėse ligoninėse gydymas persipina su mokslu – šių galimybių privatus sektorius neužtikrins.
Tačiau mes stengiamės sukurti lankstesnes darbo sąlygas. Galime greičiau priimti sprendimus, pavyzdžiui, nupirkti būtent tą įrangą, kuri reikalinga chirurgui, o ne pigiausią analogą, kaip reikalauja viešieji pirkimai.
Turime specialistų, kurie dirba abiejuose sektoriuose. Jie teigia, kad privačiame sektoriuje per tą patį laiką padaro dvigubai daugiau operacijų – čia procesai efektyvesni, mažiau biurokratijos. Be to, pas mus gydytojas gauna skatinamuosius priedus nuo atliktų paslaugų kiekio, o tai skatina produktyvumą.
Jei politikai bandys imperatyviai priversti medikus grįžti į viešąjį sektorių, rezultatai bus priešingi lūkesčiams – sumažės produktyvumas ir pasiūla, ilgės eilės.
 
- Kaip sprendžiate gydytojų išlaikymo klausimą?
 
- Tai yra vienas svarbiausių klausimų, nes akivaizdu, kad gydo žmonės – ne įranga, ne pastatai ir juo labiau ne „ekseliai“.

Mūsų privalumai – tinklas ir galimybė surasti tinkamą vietą ir tinkamą krūvį; peer-to-peer bendravimas. Taip pat – pagarba darbuotojams. Tikiu, visi to siekia, bet visiems sekasi skirtingai.
 
- Sveikatos apsaugos ministrė ketina „gelbėti“ viešąjį sektorių ir išgyvendinti pacientų priemokas už valstybės lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar privatus verslas dėl to jaudinasi?
 
- Tikrai jaudinamės. Bet ne dėl reguliacijos principo, o dėl neteisingų sprendimų.
Suprantame, kad reguliacija yra reikalinga ir būtina – valstybė naudoja visų mūsų surinktus pinigus, ir todėl jie turi būti išleidžiami atsakingai bei efektyviai. Bet man atrodo, kad paslaugų teikėjai turėtų būti antroje vietoje, o pirmoje – pacientai. Jei jie gauna kokybiškas paslaugas, valstybė yra atlikusi savo misiją – nesvarbu, kas tą paslaugą pacientams suteikė.
Priemoka yra dalis, kuria pacientas prisideda prie gydymo finansavimo. Jeigu tai bus uždrausta, klausimas – kas tai pakeis? Ar valstybė gali padvigubinti biudžetą? Nežinau nė vienos valstybės, kuri sugebėtų finansuoti visą sveikatos apsaugą tik iš biudžeto. Jei primokėjimai bus nubraukti nenumačius alternatyvaus finansavimo, pacientai stos į ilgesnes eiles, o paslaugų kokybė kris.
Dabar sistema taip sukomplikuota, kad patys sprendimų priėmėjai nebesupranta, nei ko siekia, nei kur sektorius juda. Valstybei neturėtų rūpėti, ar paslaugą teikia viešoji ar privati įstaiga, jei tik ji laikosi reikalavimų. Jeigu taisyklės ir sąlygos būtų visiems aiškios ir vienodos – o dabar jos tokios nėra – medicinos sektorius pats susitvarkytų, nes visi paslaugų teikėjai būtų suinteresuoti investuoti į paslaugų kokybę ir prieinamumą.


 
Dosjė
Išsilavinimas:
2000 m. įgijo teisininko kvalifikaciją VU.
2004 m. įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį ISM.
2012 m. baigė praktinės psichologijos kursą.
2015 m. įgijo verslo magistro laipsnį Čikagos universitete.

Darbo patirtis:
Nuo 1999 m. dirbo juristu.
Nuo 2003 m. užėmė vadovaujančias pozicijas farmacijos įmonėse, buvo „Gintarinės vaistinės“ direktorius, „Norfos vaistinės“ valdybos pirmininkas.
Nuo 2005 m. pradėjo vystyti UAB „InMedica“(tuo metu „Šeimos medicinos klinika“) verslą.
2014 m. – dabar – UAB „InMedica“ generalinis direktorius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Jankienė: baba, kuria didžiuosis anūkai

    V.Jankienė: baba, kuria didžiuosis anūkai

    „Sėdėjau Prezidentūroje ir šypsojausi: Dieve, kaip smagu, kad įvertino mūsų profesiją, mūsų bendruomenę“, &ndas...
    Keturi dešimtmečiai po katastrofos: Černobylio pamokos Lietuvai

    Keturi dešimtmečiai po katastrofos: Černobylio pamokos Lietuvai

    Praėjus 40 metų po Černobylio atominės elektrinės avarijos, Seime pagerbtas aukų atminimas. „Mes esame tie, kurie savo sveik...

    Budinti vaistinė


    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

    razinka


    Sveika šeima


    Peptidai: draudžiami sporte, bet rekomenduojami kosmetologų

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie įvairius kliniškai nepatvirtintus papildus, ypač – peptidus. Socialiniuose tinkluose dažnai teigiama, kad jie būtini sportuojantiems, tačiau gydytojai toksikologai užsimena apie galimus šalutinius poveikius. O štai grožio medicinoje laikomasi priešingos nuomon...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Patvirtinta pirmoji genų terapija nuo kurtumo

    Praėjusią savaitę genų terapija nuo kurtumo sulaukė dvigubo proveržio. Žurnalas „Nature“ paskelbė didžiausio iki šiol klinikinio tyrimo rezultatus, o JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino pirmąjį tokį gydymą klinikiniam naudojimui. Abu pasiekimai susiję su ta pačia liga – įgimtu kurtumu dėl OTO...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Jogurtas... skalbimo mašinoje
    Henrikas Vaitiekūnas Jogurtas... skalbimo mašinoje
    JAV vaistų politikos pokyčiai grasina palikti Europą be naujausių gydymo būdų
    Jūra Smilgaitė JAV vaistų politikos pokyčiai grasina palikti Europą be naujausių gydymo būdų
    Kada pradėsime vertinti lietuvių gestų kalbą?
    Ieva Pečiulytė-Silaeva Kada pradėsime vertinti lietuvių gestų kalbą?

    Naujas numeris