Aukcionas neįvyko
 
2022 metų birželio 1-oji buvo paskutinė darbo diena penkiasdešimt penkiems reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ darbuotojams. Netikėtai duris užvėrusiai įstaigai suskubta skelbti aukcioną. Tačiau privatizacijos kelią tuomet bandžiusi numinti RVUL nuosavybė – Verkių regioniniame parke įsikūrusi sanatorija – vis dar laukia šeimininkų. RVUL reabilitacijos padalinio su devyniais jo pastatais bandė atsikratyti aukcione, deklaruodami esą „Pušyno kelias“ – nuostolingas.
 
Kas tuomet laimėjo aukciono pirkimo teisę, gydymo įstaiga taip ir nepaskelbė. Panašu, uodegą bando sukti ir dabar. Praėjus trejiems tylos metams L.S. iš ligoninės mėgino pagaliau išgauti privalomą viešai visuomenei suteikti informaciją, kam buvo parduotas reabilitacijos centras. Gautas trumpas dviprasmiškas atsakymas: „Centras niekam nebuvo neparduotas“, – raštu atsakė komunikacijos specialistė Dalia Smagurauskaitė. Bandant klausimą pasitikslinti skambučiu, susisiekti nepavyksta.
 
„Pušyno kelias“ niekam neparduotas, reiškia, kad jis kaip buvo, taip ir yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės nuosavybė“, – galiausiai patikslina pyktelėjusi D.Smagurauskaitė. Tačiau paprašius paaiškinti, kodėl minėtas pardavimas neįvyko, ligoninės atstovė nė nenorėjo leistis į kalbas. Beliko kreiptis tiesiai į antrąją kadenciją einančią ligoninės direktorę Jeleną Kutkauskienę. Pastaroji nuo klausimų taip pat išsisukinėjo. „Neturiu tokios informacijos“, – kaip vandens į burną prisipylusi tylėjo vadovė, siūlydama kreiptis vėl į tą pačią viešųjų ryšių specialistę. Pastarąją prispyrus pateikti atsakymą, šio sulaukiame jau iš kitos specialistės. „Pardavimo procedūros iki šiol nebuvo pradėtos – tam reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų, paruošti ir su atsakingomis institucijomis suderinti daugybę įvairių dokumentų“, – bendravimą perima komunikacijos specialistė Asta Bagdonavičienė.
 
O neskubinti parduoti milijoninio turto RVUL turi ir socialiai jautrų pretekstą. Kaip aiškinama, dalyje buvusių reabilitacijos centro patalpų jau keletą metų neatlygintinai glaudžiasi nuo karo Ukrainoje pabėgusi Charkivo mokyklos „Gravitacija“ bendruomenė. „Pardavimo atveju neišvengiamai tektų spręsti šį socialiai bei emociškai itin jautrų klausimą“, – RVUL susirūpinimą demonstravo A.Bagdonavičienė.
 
Tiesa, „Pušyno kelio“ pardavimo procesas dar prieš kelerius metus sulaukė ir STT susidomėjimo. Pastariesiems kliuvo, kodėl auksinėje vietoje įsikūrusį milžinišką statinių kompleksą RVUL pardavinėja pati, o ne per tokius sandorius paprastai vykdančią valstybės įmonę „Turto bankas“.
 
Spėliota, ar nenustekeno tyčia
 
L.S. primena, kad dar 2018-ais iš dalininkių – Vilniaus universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos – RVUL perleistas centras paskui save vilko ir 195 tūkst. eurų įsiskolinimą, taip pat devynis kapitalinio remonto reikalaujančius pastatus. Po beveik ketverių metų RVUL rankose vegetuojančios įstaigos nutarta pagaliau atsikratyti paskelbus, kad patalpos neatitiko sveikatos priežiūros paslaugoms teikti nustatytų reikalavimų. Nuo to laiko iš jokių šaltinių nebuvo skirtas finansavimas reabilitacijos centro statinių būklei pagerinti, o paslaugos pacientams buvo teikiamos tik viename, centriniame, pastate.
 
„Reabilitacijos centro „Pušyno kelio“ veikla metai iš metų buvo nuostolinga – nepaisant įgyvendintų organizacinių pokyčių, sanatorija kas mėnesį generuoja per 100 tūkstančių eurų nuostolio. Ilgainiui tai tapo sunkiai pakeliama našta įstaigai“, – tuomet aiškino RVUL direktorė Jelena Kutkauskienė.
 
Dėl išskirtinėje sostinės vietoje stovinčio reabilitacijos centro visuomenėje nuogąstauta, ar šis nebus žlugdomas tyčia. Svarstyta, kad ligoninei šių pastatų pardavimas gali būti itin naudingas. Mat tuomet ji turėtų papildomų lėšų, kurias galėtų investuoti į pagrindinius ligoninės statinius ar įrangą. Viešojoje erdvėje pasisakė ir nekilnojamo turto ekspertai, teigę, kad yra buvę atvejų, kai tyčia į bankrotą nuvaromas valstybės turtas, siekiant jį brangiai parduoti.
 
„Paprasta į bankrotą nuvaryti valstybės turtą, ypač kai šis strategiškai patrauklioje vietoje: sostinėje, pajūryje... Tiesiog daugybę metų neinvestuoji į ligoninę, mokyklą ar kitą objektą ir šis gana greitai pasidarys apleistas, nepatrauklus. Ir tuomet pasiūloma jį parduoti. Norint į bankrotą nuvaryti gydymo įstaigas, tereikia sumažinti mokamų paslaugų apimtis. Juk ligoninės gali reguliuoti jai priklausančių padalinių darbo apimtis. O galiausiai įrodyti tyčinį bankrotą ir tyčinį įsiskolinimą – nepaprastai sunku“, – tuomet žiniasklaidoje dėl „Pušyno kelio“ atvejo pasisakė ir pavardės neatskleidęs nekilnojamo turto ekspertas.
 
Niekas nieko negirdėjo
 
Dėl sprendimo atsisakyti valstybės valdomo reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ ir jį skubiai privatizuoti susirūpino tuomet Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs Julius Sabatauskas, kreipęsis į Seimo Antikorupcijos komisiją su siūlymu pradėti parlamentinį tyrimą. Pasak jo, skubotas sanatorijos uždarymas ir bandymai greitai parduoti pastatus privatiems investuotojams kėlė pagrįstų įtarimų dėl tokio sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių skaidrumo. Šioje kadencijoje atsidūręs Antikorupcijos komisijos sudėtyje J.Sabatauskas tikina minėtas klausimas iš jo akiračio prapuolė taip ir neužbaigtas. Atkapstyti informacijos tuomet sako nepadėjo ir komisija, o vėliau apie „Pušyno kelią“ žinios – kaip į vandenį.
 

„Gaila, kai tokia žmonėms svarbi įstaiga nustoja veikti. Kai paslaugos jau nebeteikiamos, atgal įstaigos nebesugrąžinsime. Kelio atgal nebėra – ją pasiglemš privataus kapitalo investuotojai. Kad patalpos būtų renovuojamos, reikėtų pačios įstaigos iniciatyvos, atitinkamų sprendimų. Gal klausimą dar būtų galima iš naujo prikelti Seimo Sveikatos reikalų komitete?“ – teigė Seimo narys Julius Sabatauskas.

 
Buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, dabar einantis Seimo kanclerio pareigas Algirdas Stončaitis, tuomet aktyviai domėjęsis RVUL vykdomo „Pušyno kelio“ projekto skaidrumu, tvirtina taip ir nepavykus užčiuopti siūlo galo.
 

„Reabilitacijos ligoninę pardavinėti buvo skubama nepaprastai greitai. Buvo pateikiami neaiškūs kriterijai. Iki galo taip ir nebuvo pagrįsta, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas dėl paslaugų sustabdymo. Buvo įrodinėjama, kad Lietuvoje tokių paslaugų pakankama, nors, mano manymu, tikrai ne. Be to, kilo klausimų, kai pastatai bus parduoti privačiam kapitalui, kas atsiras vietoj sanatorijos, kaip bus su viešosiomis erdvėmis – pušynais?“ – apie paliktus atvirus klausimus kalbėjo Seimo kancleris Algirdas Stončaitis.

 
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas susirūpino, kodėl gerai veikęs reabilitacijos centras šiandien paliktas likimo valiai. „Ne pirmas atvejis, kai motyvuojama gražiais dalykais ir pinigų trūkumu, o likviduojami reikalingi objektai. Ar paskui žmonėms padidėjo reabilitacijos galimybių apimtys?“ – retoriškai apie RVUL vykdytą sanatorijos likvidavimą klausė A.Anušauskas.
 
O Sveikatos apsaugos ministerija, kurios pavaldume yra RVUL, tuomet perspektyvą regėjo. „Kai „Pušyno kelias“ buvo prijungtas prie RVUL, netgi ministerija žadėjo, kad išnaudosime infrastruktūrą, kadangi čia yra tokios puikios galimybės. RVUL valdžia irgi žarstėsi pažadais. Dabartinė ligoninės vadovė Kutkauskienė, uždariusi visus korpusus, palikusi tik vieną dirbantį, sakė: neišgyvenkite, čia bus gražiausia reabilitacijos įstaiga, mes ją tikrai remontuosime“, – užverdami įstaigos duris su nuoskauda tuomet kalbėjo darbuotojai.
 
Šiandien steigėja – SAM – dėl „Pušyno kelio“ atsidūrusi akligatvyje. Koks yra RVUL priklausančio buvusio reabilitacijos centro tolesnis likimas ir kodėl jis iki šiol neparduotas, SAM pateikia trumpą atsakymą:
 
„Dalininkų sprendimu, patalpos šiuo metu yra naudojamos asmenų, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų, apgyvendinimui“. Remiantis SAM atstovu, kol viename pastatų gyvens ukrainiečiai, tol aukcionas nebus skelbiamas.
 
Klausimą žada prikelti parlamente
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas tikina apie „Pušyno kelią“ taip pat keletą metų nėra girdėjęs. Kokioje stadijoje jis dabar, sako, būtų įdomu pasidomėti iš naujo.
 
„Juk kalbėta, kad ligoninė apaugusi kerpėmis… Kažin kokia situacija dabar?“ – susidomi S.Čaplinskas, patikindamas, kad šį klausimą trauks ir į Seimo Sveikatos reikalų komiteto svarstymus.
 
Klausimą išjudinti pažada ir komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Mat informacijos dėl buvusios reabilitacijos ligoninės tikina neturinti jokios. „Niekas niekada nesikreipė, jokių užklausų neturėjome, komitetas neinformuotas“, – sako pažadėdama klausimą gvildenti išsamiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!