Ant ribos
 
Traukiantis sveikatos paslaugų tinklui veiksmas persikelia į didesnius centrus, tačiau pacientams aptarnauti juose trūksta ne tik žmogiškųjų resursų: medikai laiko sukryžiavę pirštus, kad nepavestų įranga.
 

„Įranga valstybės turtas, bet kai nuperkama, pakimba tokioj sferoj, kur nėra susitarimų apie jos atnaujinimą, įsipareigojimus“, – sako Santarų klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

 
Dar buvusiai politinei vadovybei vadovas kalbėjo, kad Santaros klinikų Naujagimių širdies chirurgijos skyriuje daugiau nei dvidešimties metų senumo įranga. Per šį laiką niekas nepasikeitė.
 
T.Jovaiša teigia, kad Santaros klinikos iš savo lėšų įrangai turėjo skirti 10 mln. eurų, kitaip būtų tekę riboti paslaugas. Vienas didžiausių pirkinių – 18 anestezijos mašinų, nes senosios subyrėjo. „Nepirksime – neturėsime veikiančių operacinių“, – konstatavo Santaros klinikų generalinis direktorius.
 
Dėl intensyvaus medicininės įrangos naudojimo ją būtina nuolat atnaujinti. Vien 2024 m. Kauno klinikos naujos įrangos atnaujinimui skyrė 7,63 mln. Eur. savo lėšų. Tikimės, kad ministro įsakymu Nr. V-106 „Dėl brangių medicinos priemonių atnaujinimo veiksmų planų patvirtinimo“ bus paskatintos papildomos investicijos, įskaitant Kauno klinikose esančio 12 metų senumo PET / KT aparato atnaujinimą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas aukštos kokybės paslaugų teikimas augančiam paslaugų poreikiui.
 
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Radiologijos klinikos vadovas Mindaugas Stražinskas teigia, jog šiuo metu ligoninės radiologai susiduria su problemomis dėl viename iš ligoninės korpusų esančiais pasenusiais ir nusidėvėjusiais kompiuteriniais tomografais, kurių vienas jau tarnauja dešimt, o kitas – 18 metų.
 
„Ligoninė ministerijai yra pateikusi dvylikos prietaisų, kurie įstaigoje naudojami dešimt ir daugiau metų, sąrašą. Tikimės, kad ministerija atsižvelgs“, – sako KUL direktorius infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas.
 
Problemų mastas didžiulis
 
Seimo narė Jurgita Sejonienė sako, kad pasenusios įrangos problema aktuali visoms šalies įstaigoms – nuo rajoninių iki universitetinių ligoninių. Ji pasakojo, kad norint naudoti MRT įvairioms paskirtims neužtenka bazinės komplektacijos. Pavyzdžiui, reikalingos atskiros ritės skirtingų sričių tyrimams. „Nustatyti, ar pažeidimo vietoje yra pakraujavimas, reikia turėti įrankius programinėje įrangoje. Tačiau neseniai viešėdama Santaros klinikose išgirdau, kad viso to jiems trūksta. Įsivaizduojate, jos neturi įrankių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ir ūmių būklių diferenciacijai...“ – kalbėjo J.Sejonienė.
 
Ji teigia, kad situacija visur panaši. „Dar pati dirbdama radiologe nuolat susidurdavau su susidėvėjusiais, neveikiančiais aparatais. Vargas gydytojui su tokiais dirbti. Pavyzdžiui, C lankas – mobilus rentgenas – buvo susidėvėjęs tiek, kad niekas ten nesilaikė... Šiaip jau jį pasuki reikiama kryptimi, užfiksuoji ir turi būti stabilus, bet neveikdavo jokie laikikliai, jokie fiksatoriai... Tai tekdavo stovėti valandą-pusantros, kiek procedūra trunka, ir laikyti tuos kelis šimtus kilogramų, kad nesimakaluotų, o stabiliai stovėtų“, – J.Sejonienė nemano, kad kas nors per tą laiką pasikeitė.
 
Anot jos, gendančios ir nusidėvėjusios įrangos problemą galima spręsti keliais būdais.
„Pirmasis, kurį siūlė dar buvęs ministras Dulkys, – didinti Privalomojo sveikatos draudimo įmoką, kuri Lietuvoje beveik septyni procentai ir tikrai yra viena prie mažesnių, palyginti su kitomis šalimis“, – sakė J.Sejonienė.
 
„Kitas – didinti valstybės įmoką už valstybės draudžiamus asmenis. Jei už šešiasdešimt penkerių metų ir daugiau asmenį už metus įstaiga gauna šimtą trylika eurų. Nors šioje amžiaus grupėje yra didžiausias sergamumas, dažniausiai reikia tyrimų, vizitų pas gydytojus“, – kalbėjo parlamentarė. Vyriausybė valstybės draudžiamų asmenų įmokos didinimą numačiusi antroje kadencijos pusėje – 2028 metų trečiame ketvirtyje.
 
Tai – strateginis klausimas
 
T.Jovaiša mano, kad infrastruktūra turi būti įtraukta į paslaugų įkainius: „Iš esmės pagrindinė žinutė apie įrangą bei infrastruktūrą iš mūsų pusės tokia, jog svarbu, kad įrangos bei infrastruktūros nusidėvėjimas turėtų būti išskirti paslaugų įkainiuose, kas leistų įstaigai formuoti atnaujinimo fondą.
 
Valstybės investicijų programos nuostatos kinta. Dabar tendencija į ypač brangią įrangą. O kas kainuoja šimtą du šimtus tūkstančius eurų, įstaigos turi atsinaujinti iš savo lėšų. Tačiau diskusijoje su ligonių kasa girdime, kad nusidėvėjimas ir atnaujinimas negali būti įtrauktas į kaštų savikainą.“
T.Jovaiša pabrėžia, kad infrastruktūros ir įrangos tvarumas – strateginis klausimas ir prašo politikų nuo jo nenusigręžti.
 
Eksploatacinio amžiaus vidurkis

Akreditavimo tarnyba teigia, kad 2023 m. Lietuvoje naudojamų MRT priemonių eksploatacinio amžiaus vidurkis buvo 5,7 metai.
 
Tarnyba pažymi, kad vadovaujantis Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu, MRT prietaisai, atsižvelgiant į naudojimo intensyvumą, efektyviai gali būti naudojami apie 8-12 metų.
 
Akreditavimo tarnyba teigia, kad remiantis teisės aktais, valstybės turtas gali būti nurašomas trimis atvejais – kai jis sugenda ir jo atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai nusidėvi fiziškai, kai nusidėvi funkciškai (technologiškai).
 
„Siekiant pripažinti valstybės turtą netinkamu naudoti, įstaiga sudaro komisiją, kuri vertina turto būklę, remiasi turto defektiniais aktais ir pateikia įstaigos vadovui siūlymą turtą nurašyti arba parduoti aukcione ar kita“, – paaiškino Akreditavimo tarnyba.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!