Vis dėlto šis gerai pasibaigęs įvykis medikui sukėlė ir nemažai klausimų. Lėktuve vadovaujamasi aviacijos teise, galioja sudėtingas protokolas, be to, viskas vyksta anglų kalba, todėl pagalbos suteikimo procesas gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Galbūt dėl to iš lėktuvo keleivių, kurių buvo apie 400, dr. K.Briedis atsiliepė vienintelis.
 
Tik pilotui leidus
 
„Buvo naktis, dauguma keleivių miegojo ar buvo su ausinėmis, gal todėl į kvietimą nesureagavo. Aš nemiegojau, buvau netoli ir prisistačiau. Kol teikėme keleivei pagalbą, daugiau niekas taip ir neprisistatė“, – sako dr. K.Briedis. Pagalbos teikimas užtruko apie 40 minučių. Anot jo, papildomą stresą kėlė tai, kad teisiškai jis buvo vienintelis, kuris šioje situacijoje galėjo ką nors daryti.  
 
„Nors aplink stovi keturi stiuardai, jie niekuo negali padėti. Atneša vaistus ir išsitraukia protokolą. Tuomet turėjau įvardinti, kokia tai būklė, diagnozė. Reikėjo prisistatyti, pasakyti specialybę, kur dirbu“, – sako medikas, kuris įgulai turėjo paaiškinti kiekvieną žingsnį, ką ir kodėl daro, tam tikri veiksmai galėjo būti atlikti tik patvirtinus kapitonui.  
 
„Tik pilotui davus žalią šviesą galėjau imtis veiksmų. Pavyzdžiui, jau noriu ampulę nulaužti, o man sako – ne, dar kapitonas neleido. Darbe įpratęs, kad esi nepriklausomas ekspertas, gali imti ir gelbėti. Bet suprantu – kapitonas atsakingas už visą įgulą ir keleivius. Neįprasta ir tai, kad viską reikia daryti pačiam. Tai irgi papildomai sukelia streso. Dirbdami įstaigose mes įpratę, kad slaugytojos įveda kateterį, suleidžia vaistus, paima kraujo tyrimus. O dar stovi dešimt žmonių aplinkui, kažkas filmuoja. Tačiau svarbiausia, kad pacientė sveika, gyva – tai teikia džiaugsmą“, – sako Kauno klinikų gydytojas.
 
Būklė – rizikinga
 
Keleivės būklė buvo gana rimta: kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, sąlygotas alerginės reakcijos, kuris sukėlė viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją arba susiaurėjimą. „Nieko nedarant, tai gali lemti uždusimą. Jei būčiau nespėjęs visko padaryti laiku ar parinkti tinkamo medikamentinio gydymo į veną, už gero pusvalandžio jau būtų reikėję intubuoti ar imtis kitų intervencijų“, – pastebi medikas.
 
Atslūgus emocijoms ir įspūdžiams, gydytojui kilo įvairių klausimų ir minčių dėl teisinių dalykų, pavyzdžiui, kas atsakytų, jei įvyktų klaida. „Matydamas mirštantį pacientą negalvoji apie teisinius dalykus ar kas bus, jei ką nors padarysi ne taip neturėdamas atitinkamos licencijos. Įgula prasitarė, kad dėl teisinių dalykų kartais žmonės gali ir numirti, nes niekas nenori prisiimti atsakomybės. Mano atveju viskas gerai baigėsi“, – sako kardiologas.
 
Operatyviai komunikuoti su įgula medikas galėjo dėl didelės patirties užsienio sveikatos priežiūros įstaigose – medicininė anglų kalba jam yra kasdienybė. Taip pat jis turi ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje galiojančias licencijas.
 
„Negaliu sakyti, kad visiškai nesijaudinau. Galbūt padėjo mano darbo specifika – kasdien pacientai atvažiuoja į operacinę su miokardo infarktu. Tai yra mirtinos būklės. Turi operuoti. Su stresu susiduri kasdien. Dabar man pačiam smagu prisiminti, kad nebuvo pasimetimo, nežinojimo ar nenorėjimo – išliko šaltas protas. Žinoma, tai buvo mano pirmoji išgydyta alerginė reakcija. Turiu padėkoti universiteto dėstytojams, kurie įskiepijo, kaip reikia tvarkytis su tokiomis ūmiomis būklėmis“, – sako dr. K.Briedis.
 
Keleivių pagalba – itin vertinama
 
Visos aviakompanijos vadovaujasi bendra aviacijos teise. Pasak aviakompanijos „airBaltic“ atstovo Augusts Zilberts, atsitikus medicininei nelaimei, įgula nedelsdama įvertina situaciją ir suteikia pirmąją pagalbą, kartu informuodama kapitoną. Jei reikia, įgula gali paskelbti pranešimą, kviesdama keleivius, turinčius medicininį išsilavinimą, padėti. Tuo pat metu pilotai gali susisiekti su žemėje esančiais medikais, kad įvertintų, ar būtina atlikti priverstinį nusileidimą.
 

„Jei skrydžio metu yra keleivių su medicininiu išsilavinimu, jie raginami padėti nelaimės atveju. Bet kokia medicinos profesionalų pagalba ypač vertinama. Nors medicininės nelaimės skrydžio metu retkarčiais pasitaiko, jų prognozuoti neįmanoma. Įgula yra apmokyta išlikti rami ir profesionaliai valdyti kiekvieną situaciją, rūpindamasi visų keleivių gerove“, – sako aviakompanijos „airBaltic“ atstovas Augusts Zilberts.

 
Rimtesnių nelaimių atvejais orlaivis gali būti nukreiptas į artimiausią tinkamą oro uostą, kad keleiviui būtų suteikta pagalba ant žemės. Kalbant apie teisinę atsakomybę keleivio ar medicinos specialisto, kuris padeda nelaimės atveju, ši atsakomybė nėra tiesiogiai nustatoma aviakompanijos. „Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad toks medicinos specialistas paprastai veikia sąžiningai ir pagal savo kompetencijos ribas. Praktikoje „airBaltic“ vertina medicinos specialistų pagalbą skrydžio metu – jų indėlis yra svarbus ir gerbiamas ekstremaliose situacijose“, – teigia aviakompanijos atstovas.
 
Galimybės ribotos
 
Kaip ir visuose, kiekviename „airBaltic“ orlaivyje yra pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis Europos aviacijos saugos standartus. Į jį paprastai įeina pagrindiniai vaistai ir priemonės, padedančios malšinti dažniausius negalavimus skrydžio metu, pavyzdžiui, galvos skausmą, viduriavimą ar nosies užgulimą.
 
Įgulos nariai yra apmokyti padėti esant įvairiems medicininiams atvejams, įskaitant širdies veiklos sutrikimus, alergines reakcijas bei šoką. Šie mokymai vykdomi pagal EASA (Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros) reikalavimus, kurie apibrėžia, kokio pobūdžio medicininę pagalbą gali teikti orlaivio įgula.
 
Keleiviams, turintiems lėtinių sveikatos sutrikimų, rekomenduojama apie tai iš anksto informuoti aviakompaniją, kad situacija būtų įvertinta individualiai. Tačiau keleiviai visada privalo patys pasirūpinti būtiniausiais vaistais, pvz., insulinu, „EpiPen“ ar kitomis jų būklei skirtomis priemonėmis, kurios turi būti su jais skrydžio metu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!