Atideda kas antras
 
Kai ankstyvą rytą suskamba žadintuvas, daugelis instinktyviai ištiesia ranką ir paspaudžia atidėjimo (angl. snooze) mygtuką, vildamiesi „nudžiauti“ dar keletą brangių miego minučių. Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kaip plačiai paplitęs šis įprotis. Reiškinio mastą atskleidė žurnale „Scientific Reports“ publikuotas tyrimas, kuriame mokslininkai išanalizavo daugiau nei tris milijonus miego epizodų, užregistruotų išmaniųjų telefonų programėlės pagalba.
 
Rezultatai parodė, kad žadintuvo atidėjimo mygtuką žmonės spaudžia daugiau nei pusę visų rytų (56 proc.), o beveik kas antras žmogus (45 proc.) taip elgiasi net keturis iš penkių rytų. Vidutiniškai žmonės mygtuką spaudžia 2,4 karto ir taip pratęsia miegą maždaug 11 minučių, nors kai kurie jį spaudžia net 6-7 kartus ir lovoje užsibūna iki pusvalandžio ilgiau.
 

„Mokslininkai mažai sistemingai tyrinėjo įprotį atidėti žadintuvo signalą. Mūsų darbas parodė, kad žmonės taip elgiasi dažnai, o mitas, kad papildomos kelios minutės lovoje padės mums pabust žvaliems kaip ryto rasa, deja, nepasiteisina“, – sako tyrimui vadovavusi mokslininkė Rebecca Robbins.

 
Dažniau atideda moterys
 
Tyrėjus nustebino faktas, kad ilgiau nei 9 valandas miegantys žmonės žadintuvą atideda dažniau – vidutiniškai 4,17 karto, o tie, kurie miega ilgiau nei 10 valandų, net 5,85 karto. „Tai gali rodyti, kad asmenys kenčia nuo tam tikrų miego sutrikimų – hipersomnijos ar miego apnėjos – dėl kurių, net ir praleisdami lovoje pakankamai laiko, jie nesijaučia pailsėję“, – svarsto neurofiziologas, Ispanijos miego medicinos draugijų federacijos viceprezidentas Javieras Puertas.
 
Trumpiau – 5-6 valandas – miegantys žmonės rečiau atideda žadintuvą (vidutiniškai 2,4 karto) ir lovoje po pirmojo žadintuvo signalo užsibūna trumpiau, vos 10 minučių. Tyrėjai mano, kad šie asmenys greičiau keliasi dėl darbinių įsipareigojimų.
 
Tyrimas taip pat parodė, kad lipti iš lovos žymiai dažniau vengia moterys. Šį skirtumą R.Robbins sieja su tuo, kad moterims tradiciškai tenka didesnė namų priežiūros našta. „Rūpinimasis namais ir šeima, kartu su darbo pareigomis, trumpina moterų miego laiką ir didina nemigos riziką. Dėl to jos dažniau linkusios atidėti rytinį žadintuvą“, – aiškina mokslininkė.
 
Rekomenduoja gultis anksčiau
 
Tyrimas rodo, kad žmonės, kurie eina anksčiau miegoti, ryte žadintuvą atideda rečiau. „Žmonės, turintys miego fazės vėlavimo sindromą, kai biologinis laikrodis „vėluoja“, negali anksti užmigti. Tačiau tie, kurie eina miegoti anksčiau, paprastai geriau išsimiega, todėl ryte, kai skamba žadintuvas, jie jaučiasi labiau pailsėję“, – aiškina klinikinis neurofiziologas Manuelis de Entrambasaguasas Barretto, tyrinėjantis miegą Valensijos universitetinės klinikos tyrimų institute.
 
Ekspertas primena apie Ispanijoje atliktą tyrimą, kuris atskleidė, jog 61 proc. jaunų ispanų (18-34 metų) prisipažįsta sąmoningai vėlai einantys miegoti, norėdami kompensuoti laisvo laiko trūkumą dieną. Šis reiškinys (angl. revenge bedtime procrastination) prieš kelerius metus sukėlė didelį atgarsį Kinijoje.
 
Terminas „kerštingas nemiegojimas“ atspindėjo Kinijos didmiesčiuose paplitusią „996 kultūrą“, kai darbuotojai dirba nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro, 6 dienas per savaitę. Žmonės, neturintys kontrolės dienos metu, pradėjo „keršyti“, atsisakydami anksti miegoti, kad atgautų bent kiek asmeninės laisvės nakties valandomis.
 
Geriausia pabusti natūraliai
 
„Kai naudojate atidėjimo funkciją, galite sutrikdyti kai kuriuos svarbiausius miego etapus. Jei įprasite keltis su pirmuoju žadintuvu, galėsite susigrąžinti tas fragmentuoto miego minutes ir pridėti jas prie pagrindinio miego. Tai pagerins jūsų nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą kitą dieną“, – teigia R.Robbins.
 
Panašiai mano ir J.Puertas: „Žadintuvas nuolat pertraukia miegą. Mes ne tik pabundame kas kelias minutes, bet ir turime sąmoningai atlikti veiksmą – išjungti signalą. Toks fragmentuotas miegas nesuteikia organizmui galimybės visiškai atsistatyti.“
 
Anot ekspertų, idealiausia būtų pabusti natūraliai, be žadintuvo, tokiu metu, kada mums patogu. „Deja, šiuolaikinė socialinė-ekonominė sistema dažnai nesuteikia pakankamai laiko asmeniniam laisvalaikiui ir sukelia didelę įtampą. Dėl to dažnai aukojame miego laiką, o vėliau prireikia daugybės žadintuvų, kad apskritai pajėgtume atsikelti“, – apibendrina Manuelis de Entrambasaguasas.

---

 
Komentaras
 
Neuromokslininkė, miego ekspertė dr. Laura Bojarskaitė:
 
- Miegas nėra koks ekskliuzyvinis vakarėlis, į kurį reikia patekti su specialiu kvietimu. Jūsų kūnas jau turi visus bilietus ir VIP praėjimus. Reikia tik tų „bilietų nepamesti“, tai yra netrukdyti natūraliems mechanizmams, kurie jus ruošia poilsiui.
 
Mieguistumas yra biologinis procesas, kurį valdo du pagrindiniai veikėjai: cirkadiniai ritmai (vidinis laikrodis) ir miego slėgis (kaupiamas noras miegoti). Jei su jais nesipykstate, miegas ateina lengvai, be pastangų. O jei ignoruojate jų signalus, tai vietoje malonaus snūduriavimo galite gauti bemiegę naktį, moralinę krizę trečią valandą ryto ir nevilties kupiną Google paiešką „kaip greitai užmigti?“.
 
Norėdami netrukdyti cirkadiniams ritmams, mėgaukitės šviesa ryte ir dieną, bet vakare išmokite mylėti tamsą. Kai jūsų smegenys per akis mato šviesą, galvoja, kad yra diena, ir jus žadina. Na o norėdami pagelbėti miego slėgiui, kasdien būkite fižiškai aktyvūs bet laiku sustokite su kofeinu. Taip pat vakare sukurkite sąlygas kūnui ir smegenims nurimti. Neužkimškite skrandžio naktiniam „baliui“ bei veikite ką nors raminančio ir nuobodaus.
 
Atminkite: kuo labiau bandysite priversti save užmigti, tuo labiau jūsų smegenys pasipriešins. Taigi, tiesiog atsipalaiduokite ir leiskite miegui ateiti natūraliai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!