Kakė Makė vaistinėje
 
„Paskutinis lašas buvo, kai „Eurovaistinė“ gal prieš du tris mėnesius išėjo su iniciatyva prekiauti knygomis, – paaiškino sprendimą surengti tokią apklausą Vaistinių darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis. – Profesinės sąjungos komitete pradėjome diskutuoti, kad tai nėra prekės, kuriomis turi būti prekiaujama vaistinėse. Tapo įdomu išgirsti ir kitų kolegų nuomonę. Kaip matote, ji sutampa.“
 
„Galbūt dalį knygų apie sveiką gyvenseną ir galima susieti su vaistine, bet kita dalis nieko bendro su tuo neturi – tai istorijos apie Kakę Makę ir kita vaikiška literatūra“, – teigė jis.
 
„Reikia išimt šias prekes“
 
„Reikėtų išimti šias prekes iš vaistinės asortimento, nes jos yra ne vietoje ir neatitinka vaistininko kompetencijos ribų“, – tvirtina profesinės sąjungos valdybos narė, vaistininkė dr. Vaiva Bražinskienė, turinti Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojo apdovanojimą.
 
Į profesiją ji žiūri atsakingai ir su įkvėpimu. Pašnekovė mano, kad kiekvienas turi daryti savo darbą. „Ar vaistininkas geba parinkti kosmetiką? Iš bendro išprusimo gal, tačiau apmokyti nesame. Vaistininkai ruošiami kitiems tikslams – padėti žmogui išsaugoti sveikatą ir susigrąžinti ją esant ligai, mokomi apie vaistus, vaistažoles. O ne kuria spalva geriau nusidažyti antakius ar kaip padėti išrinkti mažyliui knygą“, – kalbėjo V.Bražinskienė.
 
„Pasigendu griežtesnės valstybinių institucijų kontrolės. Nes pagal įstatymo raidę, kvepalai, dekoratyvinė kosmetika yra ne vaistinės prekės. Norėtųsi, kad institucijos sureaguotų ir išspręstų tą klausimą visiems laikams“, – sakė profesinės sąjungos valdybos narė.
 
Sąrašas dingo
 
„Vaistinė yra įstaiga, kurios veikla kontroliuojama tam tikrų reguliacinių mechanizmų, ji gali prekiauti tik nustatytomis prekėmis. Įdomu, kaip tai vertina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba?“ – klausė Ž.Mineikis.
 
Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė primena, kad tarnybai nesuteikti įgaliojimai oficialiai aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų bei jų taikymo klausimų, tačiau specialistai sutiko pasidalinti nuomone (pabrėždami, kad ji negali būti traktuojama kaip oficialus teisės aiškinimas).
 
Pasak Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos, ne tik vaistų, bet ir kitų prekių pardavimą vaistinėse apibrėžia Farmacijos įstatymas (35 straipsnio 14 dalis). A.Tautvydienė pažymi, kad anksčiau buvo nustatytas vaistinių prekių grupių sąrašas, kuris neapima vaistinių preparatų, bet kurį leidžiama įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse. Jį tvirtino sveikatos apsaugos ministras. „Tačiau nuo 2017 metų šio sąrašo nebeliko“, – teigė ji.
 
Kodėl? Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad tas sąrašas nuolat buvo pildomas ir koreguojamas keičiantis vaistinių prekių pasiūlai bei paklausai, atsirandant naujiems gaminiams rinkoje. Esą jo atsisakant buvo užtikrintas platesnis vaistinių prekių prieinamumas.
 
Vaikšto ant įstatymo ribos?
 
Kaip matyti, tikslas buvo pasiektas – asortimentas platus. Bet kaip jis reguliuojamas ir kur ribos – ar netrukus vaistinėse bus galima įsigyti ir buitinės technikos?
 
A.Tautvydienė paaiškino, kad vaistinių prekes apibrėžia to paties Farmacijos įstatymo 2 str. 69 dalis, kurioje teigiama, kad „vaistinių prekės skirtos gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų prevencijai, taip pat asmens higienai ir kūno priežiūrai (...)“.
 
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad tai nėra konkretus prekių sąrašas, – pažymi ji. – Vaistinės veiklos licencijos turėtojui palikta teisė bei atsakomybė pačiam vertinti, ar prekė, kuria norima prekiauti vaistinėje, atitinka pirmiau norminiame reguliavime nurodytas apibrėžtis.“
 
Tarnybos specialistų nuomone, kosmetika bei knygos gali būti priskiriamos vaistinių prekėms tuo atveju, jeigu atitinka pirmiau nurodytą vaistinių prekių sąvoką – t. y. skirtos gyventojų sveikatos stiprinimui, išsaugojimui, ligų prevencijai ar asmens higienai ir kūno priežiūrai.
 
„Jeigu prekės pirmiau nurodytų požymių neatitinka, jos negalėtų būti priskiriamos vaistinės prekėms, o galiojantys teisės aktai nenumato galimybių jomis prekiauti vaistinėse“, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo Tarnybos atstovė.
 
Vadinasi, kas bus pardavinėjama – interpretacijos klausimas. Neabejotina, kad dulkių siurblys labiau nei lūpų dažai tausoja sveikatą judėjimo aparato sutrikimų turintiems pacientams, o juo atliekama namų higiena – būtina sveikatos prevencijai. Astma bei kitomis kvėpavimo takų ligomis sergančius pacientus jis saugo nuo paūmėjimo. Ar nevertėtų šį prietaisą įtraukti į kompensuojamų medicinos priemonių sąrašą, nekalbant apie tai, kodėl mes jo vis dar nematome vaistinėse.
 
Profsąjunga nesustos
 
Tuo tarpu profesinė sąjunga rudenį ketina surengti dar vieną apklausą. „Dabartinė buvo skirta tik greitam pasidomėjimui, – sakė Ž.Mineikis. – Rudens planuose – rimtesnė. Surinksime tikslinę tiesioginę informaciją iš pačių vaisininkų ir jų padėjėjų. Jau bus praėję kiek laiko nuo šios naujovės pradžios, tai leis geriau įvertinti, ką ji mums atnešė ir kokius žingsnius žengti toliau: ar diskutuoti su darbdaviais, valdžios institucijomis...“
 
„Norime socialinio dialogo, susitarimų. Mūsų tikslas, kad darbuotojai dirbtų saugiai, nepavargdami ir be streso“, - pridūrė jis.
 
Švaistomos kompetencijos
 
O ar knygas vaistinėse gerai perka? „Iš kolegų girdėjau, kad perka, – sako Ž.Mineikis. – Pas vienus mažiau, pas kitus net labai gerai.“ Anot jo, vaistininkams tai papildomas darbas. Negana to, dar reikia saugoti šį naujai atsiradusį turtą nuo vagysčių. „Knygos pakankamai paklausi prekė tarp vagių, o stendai statomi netoli išėjimo“, – aiškino pašnekovas.
 
Jis teigia, kad su tokiais darbais tiesiog švaistoma vaistininkų kompetencija.
 
„Nukrypome nuo kelio“
 
„Tampame kosmetikos pardavėjais, neturime laisvės pasirinkti, ką norėtume pasiūlyti pacientui – asortimentas ribotas ir remiasi tuo, ką darbdavys nori parduoti. Ne specialisto nuomone, kas tinkamiausia žmogui, – kolegai antrina V.Bražinskienė, įsitikinusi, kad vaistininkai gali būti ne tik šeimos gydytojo pagalbininkai, bet ir partneriai. – Norint užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, bendradarbiavimas tarp šių grandžių neišvengiamas. Galiausiai, kartais ir be gydytojo galėtume pagelbėti pacientui, net ir kai kuriuos receptinius vaistus išduoti, jei įstatymas mums suteiktų daugiau galių, nes kompetencijos turime.“
 
Pašnekovė pastebi: visuomenė pasitiki vaistininkais. Nenuostabu – šias studijas renkasi vieni gabiausių moksleivių, jos sudėtingos, ilgos. „Vaistinių stiprinimas padėtų mažinti eiles pas šeimos gydytojus, savigydą, užleistų atvejų skaičių, – vardijo V.Bražinskienė išsakiusi viltį, kad vaistinės judėtų kryptimi, kuomet plečiama ne prekių įvairovė, o paslaugos. – Dabar, man rodos, kažkaip nukrypome nuo kelio. Ir sveikatos sistema kažin ar iš to išloš,“

---

 
Komentaras
 
Tai įprasta europinė praktika
 
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:

- Įprasta praktika Europos vaistinėse, kuomet šalia vaistinių preparatų vaistinėje yra siūloma įsigyti ir kitų prekių, nuo maisto papildų, higienos ar grožio prekių iki įvairiausių leidinių, sveikatos temomis ar maisto, kurį gali vartoti gyventojai, turintys alergijas. 
 
Paprastai didesnis prekių asortimento pasirinkimas yra didesnėse vaistinėse. Tokiose vaistinėse Lietuvoje dažnai yra įrengiamos atskiros kasos, kuriose dirba ne farmacijos specialistai, ir gyventojai kviečiami už ne vaistinius preparatus apmokėti būtent šiose kasose.
 
O apie vaistininkų funkcijų ir kompetencijų plėtrą kalbama jau dešimtmetį, tačiau pokyčiai vyksta labai lėtai, nes tam reikia ne tik teisinės bazės pakeitimo, bet ir e.sveikatos platformos atnaujinimo bei viso gydytojo-vaistininko-paciento modelio sukūrimo. 
 
Labai laukiame pokyčių, pavyzdžiui, kuomet vaistininkai galės pratęsti receptinius vaistus vaistinėse. Tikimės, kad bent šis sprendimas, kuris būtų ypač naudingas ir pacientams, ir gydytojams, pradės veikti.

---

 
Apklausa
Kaip vertinate tai, kad vaistinėse siūloma grožinė literatūra, kvepalai ir lūpų dažai?

Visiškai nepritariu: vaistinė turėtų likti tik sveikatos priežiūros prekių vieta – 83 proc.

Nepritariu: knygoms ir kosmetikai yra kitų specializuotų prekybos vietų – 8 proc.

Labai nepritariu: tai įdomus sprendimas, tačiau kyla abejonių, ar tai dera su vaistinės funkcijomis – 5 proc.

Labai pritariu: šie produktai padeda gerai savijautai, jų buvimas vaistinėje gali būti naudingas – 3 proc.

Pritariu, fizinė ir emocinė savijautos yra glaudžiai susijusios, tad platesnė pasiūla yra logiška – 0 proc.

Visiškai pritariu: vaistinė turėtų rūpintis visapusiška žmogaus gerove: kūnu, protu ir emocijomis – 1 proc.
Apklausą FB puslapyje paskelbė Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!