Aplenkė atkeliaujančias investicijas
 
Dar neseniai Gargždų ligonine vadinta gydymo įstaiga nuo praėjusių metų birželio sujungta su Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centru ir tapusi VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centru šiemet gali pasigirti aibe nuveiktų darbų.
 
Su permainomis turėsiančios atkeliauti milijoninės investicijos gydymo įstaigą kelia į naują lygį. Tiesa, kol investicijos sveikatos centro dar nepasiekė, sėkmingai veikianti gydymo įstaiga nieko nelaukusi ėmė tvarkyti techninius dokumentus ir ėmėsi darbų savomis išgalėmis. Skaičiuojama, kad remontai vyksta kone trečdalyje gydymo įstaigos patalpų.
 

„Žadėtų investicijų laukėme ilgai. Nebegalėjome daugiau trypčioti vietoje – pokyčių mums reikia dabar, tad pasitikėjome valstybe ir darbus pradėjome iš savų lėšų, kurias vėliau padengsime iš 2025-04-14 pasirašyto projekto, „Sveikatos centro sukūrimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“, kuris finansuojamas ES lėšomis, investicijų“, – kaip aplenkė biurokratinį aparatą, pasakoja Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro direktorė Neringa Tarvydienė. Glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybe, surėmusios pečius komandos ėmėsi veikti: pasirašė sutartį, įvykdžiusios gydymo įstaigų sujungimą, įveikė ilgą turto dokumentų tvarkymą.

 
„Savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius intensyviai kuruoja veiklą, o mes esame projekto įgyvendintojai. Turint stiprias komandas – pavaduotoją antrinei sveikatos priežiūrai, projektų vadovą, Ūkio skyriaus vedėją, viešųjų pirkimų specialistę, administratorę, medicinos techniką, atsakingus skyrių vedėjus, atvirą komunikacijai kolektyvą – procesus pavyksta suvaldyti puikiai“, – džiaugiasi vadovė.
 
Įgyvendintas ilgas darbų sąrašas
 
Įgyvendinant pirmąjį investicinį projekto etapą, darbų sąrašas, ką jau pavyko įgyvendinti, stulbina.
 
„Turėjome tikslą pagerinti pacientams teikiamas paslaugas, siekėme šiuolaikinio standarto: pagerinti laukimo sąlygas, paslaugų teikimą kabinete, užtikrinant konfidencialumą, duomenų apsaugą. Todėl visuose kabinetuose durys įrengtos su garso izoliacija, automatiniais užraktais. Taip pat žmonėms su negalia užtikrinome laisvą patekimą į gydymo įstaigą ir laisvą judėjimą pastate, kad visur būtų reikiami nuolydžiai, pritaikyti sanitariniai mazgai. Įrengėme ir atskirą rūbinę, automatines lauko duris, kurios, atrodo, nedidelis pokytis, tačiau suteikia didelį patogumą“, – pasakojo vadovė.
 
Tarp sėkmingai įgyvendintų darbų ir įdiegtas apšvietimas, naudojantis gerokai mažiau elektros energijos, panaikintos administracinės patalpos pritaikytos tiesioginiam paslaugų teikimui.
 
Suremontuotuose sanitariniuose mazguose įrengta grindų danga – kilimėliai. Sušlapus grindims jie apsaugo pacientus nuo paslydimo. Taip pat čia pakeisti seni vamzdynai. Mat dėl pastarųjų blogo kvapo gydymo įstaiga nuolat sulaukdavo pacientų skundų. Kiekviename aukšte įrengti žmonėms su negalia pritaikyti sanitariniai mazgai, trečiame aukšte – Motinos ir vaiko kambarys. Trečiame įstaigos aukšte įrengta kondicionavimo sistema, kuri gali tiek vėdinti, tiek vėsinti patalpas.
 
Praplėsti ir specialistų kabinetai. Vadovė sako, jog odontologiniai kabinetai buvo tokie maži, kad nebuvo galima patogiai atverti lango, gydytojui ir padėjėjui laisvai dirbti, o tėvams stebėti vaikų dantų gydymo procesą. Įrengti ekranai virš odontologinių kėdžių. Odontologams teliko sulaukti naujų baldų ir naujos įrangos.
 
Pirmosios investicijos ir visa darbo jėga nukreipta į sveikatos sistemos pagrindą – pirminę sveikatos priežiūrą.
 
Iš investicinio projekto sveikatos centras spėjo nupirkti ir dalį kitos svarbios įrangos: echoskopą, ginekologinę kėdę, videokolonoskopą – įrangą, kurios pagalba pradėtos teikti antro lygio ginekologinės paslaugos pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Vadovė aiškina, jog nuo tada, kai ėmė vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, pacientų rodikliai išaugo – vien jų informavimas 300 procentų, įvykdymas siekia 180 proc. nuo plano.
 
„Pasiekiame daugiau moterų, nustatome daugiau ir vėžio atvejų, pradedamas laiku gydymas, daugiau išaiškiname ir apie vėžio rizikas“, – neabejotinus pliusus gyventojams vardija N.Tarvydienė ir priduria, kad tokiu pat keliu sieks eiti ir su kardiologine prevencine programa. Juolab gydytojai gali naudotis tuo pačiu echoskopu. Tiesa, medicinos technologijoms sparčiai žengiant į priekį, gydymo įstaiga ketina įsigyti dar du naujos kartos echoskopus. Įsigyta dalis įrangos LOR kabinetui, oftalmologijos kabinetui. Taip pat įstaiga laukia ir operacinės įrangos. Planuojama įsigyti mobiliąją ambulatoriją. Nemaža dalis investicijų numatyta ir reabilitacijos padaliniui.
 
Vadovė patikslina, kad nuveikti darbai ir tai, ką įstaiga įsigijo ar įsigys, atsieis milijoną eurų avansinės sumos. Kadangi šios lėšos jau buvo sukauptos anksčiau, investiciniai sprendimai įgyvendinti ilgai nelaukus.


 
Pokyčius ypač įvertina kolektyvas
 
Kai įstaiga gražėja, o darbo sąlygos gerėja, N.Tarvydienė sako, jog teigiamus pokyčius jau spėjo pajusti kolektyve. Tai ypač vertina ir naujai atėję darbuotojai. Jaunieji medikai ypač vertina modernią aplinką, pažangią infrastruktūrą, pavyzdžiui, giria čia perkamus pakeliamus darbo stalus. Motyvuoja ir gydymo įstaigos planai tęsti renovaciją.
 
„Iš pradžių kolegos tik pasikalbėdavo, kad kada nors ateityje sulauksime pokyčių, tačiau nesitikėjo, kad renovacija vyks taip greitai. Matydami rezultatus neslepia džiaugsmo“, – sako vadovė.
 
Modernus įstaigos veidas atsispindi jau įžengus pro pagrindines duris. Kad pacientai galėtų patogiai užsiregistruoti ir patekti pas reikiamus specialistus, atskirai veikusios dvi registratūros sujungtos į vieną. Netrukus čia pradės veikti ir atskira laukimo salė su trimis registracijos langeliais, elektronine pacientų eilių valdymo sistema.
 
Pokyčius jau spėjo įvertinti ir renovaciją stebintys pacientai. „Girdime, kai įeina vaikai ir sako: vau! Kaip gražu ir šviesu“, – džiaugiasi vadovė.
 

Vyresnioji apylinkės administratorė Toma Grevienė pasakoja, kad šiuo metu registratorių komandoms – mokymosi etapas. Kol neatidaryta naujoji registratūra, atskirai veikusios pirminio sveikatos priežiūros lygio ir antrinio lygio registratorės viena iš kitos mokosi.

 
„Turi įsivyrauti vieninga sistema. Registratūra – įstaigos veidas, tad norisi, kad darbai vyktų sklandžiai, be trikdžių“, – sako T.Grevienė. O Skambučių centre, trijų vietų jaukiame kabinete, tuoj į darbus kibs nuotolinės pacientų registratorės.
 
Vidinės reorganizacijos metu į vieną sujungti Vaikų bei Suaugusiųjų skyriai. N.Tarvydienė sako, jog turėti atskirą skyrių su keturiais vaikų ligų specialistais nėra racionalu, todėl priimtas spendimas turėti vieną Šeimos medicinos skyrių.
 
Vadovė patikslina: pirminis lygis aptarnauja 25 tūkst. pacientų, Psichikos sveikatos centras – apie 30 tūkst. pacientų. Mažųjų pacientų – 5 tūkst.
 
Vadovė, naudodamasi proga, pasidalina, jog šiuo metu įstaigai labai reikalingas medicinos psichologas, vaikų psichiatras ir okulistas.
 
Siekiant į įstaigą pritraukti reikiamus specialistus, savivaldybė turi patvirtinusi atskirą motyvacinę programą. Gydytojui yra skiriama vienkartinė 20 tūkst. eurų parama, kitiems specialistams – 12 tūkst. eurų. Mainais jie su įstaiga turi pasirašyti trejų metų darbo sutartį. Tiesa, jei specialistui nepavyksta rasti santykio įstaigoje ir išdirbti numatytų trejų metų, grąžinti visos pinigų sumos savivaldybė iš darbuotojo nereikalauja. Vertinamas įstaigoje išdirbtas laikas ir grąžinama suma proporcingai neišdirbtam laikotarpiui.
 
Įstaiga daug dėmesio skiria medikų veiklos tobulinimosi programoms, stengiasi darbuotojus išsiųsti į konferencijas Lietuvoje ir užsienyje. Netrukus komanda vyks į tarptautinę konferenciją.
 
„Noriu, kad šeimos gydytojai išvyktų kasmet praplėsti akiratį ir stebėti pokyčius, kurių medicinoje netrūksta“, – sako N.Tarvydienė.
 
Ką tik iš komandiruotės Klaipėdoje grįžusi bendrosios praktikos slaugytoja Vilma Riaukienė pasakoja tobulinusi įgūdžius paimti kraujo ėminius iš kūdikių kulniuko.
„Visur vykstu su malonumu. Džiaugiuosi galimybe mokytis“, – trumpai sako ji.
 
N.Tarvydienė skaičiuoja, kad nuo reorganizacijos įstaigoje priimta 14 naujų specialistų: odontologė, radiologas, du šeimos gydytojai, 70 lovų Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje atsirado nauja vadovė, netrukus turi darbą pradėti vidaus ligų gydytoja, prie Šeimos medicinos skyriaus vairo stojo taip pat nauja vedėja, darbą planuoja pradėti du šeimos gydytojai, jau dirba nauja vaikų ligų gydytoja. Gydymo įstaigoje numatoma plėtoti paliatyviąją slaugą, reabilitaciją, konsultacines ir diagnostines paslaugas, dienos chirurgiją.


 
Pradėjo veikti Diabetinės pėdos kabinetas
 
Gydymo įstaigos naujiena – Diabetinės pėdos kabineto paslaugos sergantiems cukriniu diabetu. Bendrosios praktikos slaugytoja Jūratė Radzevičienė pasakoja, kad tam tikslui praėjusi specialius kursus, tad dabar pacientus ne tik mokina, kaip prižiūrėti pėdas, bet ir konsultuoja dėl cukraus matavimo ir kontrolės.
 
Ji įsitikinusi pastarojo kabineto nauda. Sklaidydami pacientų pėdų nuotraukas prieš ir po gydymo, įsitikiname ryškiu pokyčiu.
 
„Turėti lengvas pėdas yra didelis malonumas, tačiau kaip jas prižiūrėti, reikia išmanyti. Pacientams norėčiau priminti, kad jie turi galimybę gauti šias paslaugas nemokamai keturis kartus per metus. Kartais gydytoja per informacijos gausą nespėja apie tai priminti“, – pasakoja J.Radzevičienė, pastebinti didelį susidomėjimą paslaugomis.
 
Skiepų kabinetas pasiteisino

Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras tikslingai investuoja į pirminę sveikatos priežiūrą. Tai – gydymo įstaigos pagrindas. Viena naujovių čia – įrengtas atskiras Skiepų kabinetas. Personalas, kuris skiepydavo suaugusiuosius ir vaikus atskirose patalpose, dabar tai atlieka specialiai tam pritaikytose erdvėse. Būdami Skiepų koordinacinis centras teikia metodines, planavimo ir individualaus plano sudarymo, informavimo ir kitų viešųjų įstaigų šeimos gydytojų komandoms.
 
N.Tarvydienė teigia, jog naujovė pasiteisino. Šeimos turi galimybę pasiskiepyti kartu, nelakstydami po skirtingus įstaigos aukštus. Taip suvaldomi ir sveikų žmonių srautai. „Mūsų tikslas padidinti skiepijimo rodiklius. Stebime atsisakančių skiepų pacientų skaičių. Siekiame laužyti mitus ir situaciją keisti, koncentruotis į pacientų kvietimus pasiskiepyti“, – sako vadovė.
Skiepų kabineto koordinatorė Raimonda Rumšienė pastebi, jog skiepus vis dar gaubia mitai, tad atskirame kabinete siekiama ne tik vakcinuoti pacientus, bet ir tuos mitus laužyti.
 

„Pacientai bijo skiepų šalutinio poveikio. Dėl žinių trūkumo pasirenka kelią nesiskiepyti. Veikia ir bandos jausmas: jei nesiskiepijo kaimynė, renkasi nesiskiepyti ir jie. Kai kuriuos nuo skiepų stabdo ir antra pusė, nė nepasigilinusi apie ligos pasekmes. Esame vienintelė šalis, kuri leidžiame taip laisvai disponuoti skiepais. O Skandinavijos šalys, Amerika neskiepytų vaikų nė nepriima į darželius, neišduoda vizos ar suaugus nepriima į darbą“, – aiškina Skiepų kabineto koordinatorė Raimonda Rumšienė vis dažniau iš pacientų sulaukianti prašymo skubos tvarka paskiepyti vaikus ir sutvarkyti reikiamą dokumentaciją vizitui į užsienį.

 
Specialistė pastebi, jog informacija viešojoje erdvėje apie ligos protrūkius veikia teigiamai – vos nustatytas didelis sergamumas, kitą dieną prie Skiepų kabineto durų driekiasi eilutė.
 
Sveikatos centras investuoja ir į aukšto lygio skiepų laikymo sistemą. Siekiama užtikrinti, kad pacientams būtų suleista tik saugi vakcina. Užbėgant galimiems įvykiams už akių, tuo tikslu gydymo įstaiga neseniai įsigijo modernų šių laikymo šaldytuvą, o netrukus sulauks dar trijų tokių pat. Kad būtų užtikrinamas temperatūrinis režimas, atskirai įvesta ir papildoma elektros linija įsigyti papildomi energijos palaikymo įrenginiai. Dingus elektrai, vakcinos pažeistos nebus.


 
Laboratorija didina apsukas
 
Optimizavus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimą vienoje vietoje, sunkiausią trasą ne visuomet gali įveikti vienas. Labai daug priklauso nuo komandinio darbo, o vienas tinkamiausių pavyzdžių yra laboratorija. Todėl administracijos dėmesys laboratorijai nė kiek nesumažėjo. Pakeisti darbo proceso principai skatina teikti kokybiškas paslaugas bei motyvuoja ne tik laboratorijos darbuotojus, bet ir pačius pacientus, kurie pristato savo ėminius tyrimams ar patys atlieka kraujo paėmimo procedūrą. Per trumpą laiką įkurtas kraujo paėmimo kabinetas su dviem darbo vietomis padeda užtikrinti sklandesnį ėminių paėmimą ir skubių tyrimų atlikimą. Pacientai jau supranta pasiruošimo laboratoriniams tyrimams svarbą, o kad jiems būtų dar paprasčiau susigaudyti, suteikiama informacija, kaip pasiruošti prieš jų atlikimą. Ateityje su gydymo įstaigos infrastruktūros gerinimo darbais laboratorijai persikėlus į renovuotas patalpas, esančias netoli šio kabineto, ėminių paėmimo ir tyrimų atlikimo procesas taps dar greitesnis.
 

Pasak laboratorijos vedėjos Eglės Drigotienės, nepraėjus nė mėnesiui nuo laboratorinės informacinės sistemos (LIS) įdiegimo, jau galima pasigirti, kad sulaukiama paklausimų iš kai kurių Klaipėdos gydymo įstaigų laboratorijų, kurios domisi ir siekia panašių inovatyvių sprendimų, atitinkančių šiuolaikinius laboratorijos kokybės standartus bei esančius teisės aktus.

 
Šia informacine sistema galima atlikti visas šiuo metu vykdomas funkcijas su itin svarbiais šiam darbui niuansais, pradedant kokybės kontrolės ir reagentų sekimo, komandinio ar rankinio darbo aspektais, prietaisų apjungimo ir sekimo, popierinių žurnalų atsisakymo bei tikslesnių ataskaitų gavimo ir baigiant automatiniu tyrimų atsakymų patvirtinimu esant darbuotojų stygiui. Ypač tai tampa aktualu pacientui ir Sveikatos apsaugos ministerijos numatytam tyrimų atsakymų atidavimui į e.sveikatą.
 
Laboratorijoje laukiama ir daugiau naujovių: bus atnaujinama įranga, perkami naujos kartos analizatoriai, kurie ne tik palengvins jų priežiūrą, bet ir praplės atliekamų tyrimų spektrą.
 
Prieš pusmetį prie kolektyvo prisijungusios jaunos biomedicinos technologės Viktorija Kurmytė ir Evita Jenkutė sako, jog šiuolaikinis požiūris į darbuotoją ir sprendimai laboratorijoje leidžia greičiau įsilieti į kolektyvą, atlikti tyrimus, patogiau veikti, tad numatomos naujovės – motyvacija gydymo įstaigoje darbus tęsti.
 
Prieš akis – devyni nauji projektai
 
N.Tarvydienė skaičiuoja, jog laukia devyni nauji projektai. Laimėjus APVA paramą ir gavus 3,8 mln. eurų finansavimą, lėšos bus skiriamos rekuperacinei vėdinimo sistemai įrengti, šildymo sistemos modernizavimui, įstaigos pastato sienoms apšiltinti ir kitiems energijos taupymo sprendiniams.
 
Įstaiga yra numačiusi įsigyti ir elektromobilius, juos panaudos paslaugų teikimui namuose. Iš viso šiuo metu įstaigos sąraše – net devyni numatomi įgyvendinti projektai, tarp kurių odontologinės paslaugos namuose, telemedicinos su priėmimo skyriumi projektas, specialistų pritraukimo, sveikatos centro modelio diegimas ir daugelis kitų. Jau esame įgyvendinę slaugos namuose paslaugų tobulinimo projektą ir aprūpinę darbuotojus reikalinga įranga.
 
Taip pat įstaiga numačiusi investuoti į dienos chirurgijos plėtrą – planuojama įsigyti laparoskopus ir kitą įrangą. Kad nebūtų pacientų eilių, numatoma pastiprinti ir vaikų ankstyvosios reabilitacijos centro bazę, plėsti reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų skaičių.
 
Sveikatos centras netrukus ims įgyvendinti slaugos paslaugų plėtros projektą – tam bus įrengtas atskiras 15 lovų skyrius, bus remontuojamos patalpos, įsigyti modernūs keltuvai. Anot vadovės, paliatyviosios slaugos paslaugų poreikis sparčiai auga.
 
Kad projektų nebūtų per mažai, sveikatos centras netrukus numatęs pradėti ir aplinkos pokyčius. Su savivaldybės pagalba ketinama plėsti automobilių stovėjimo aikštelę. Planuojamos 25 naujos vietos. N.Tarvydienė sako, kad įstaigos ir savivaldybės strategija sutampa – pacientus išlaikyti ir jiems teikti kompleksines paslaugas vietoje: „Šie pokyčiai – tai investicija į šiuolaikišką, prieinamą ir saugią sveikatos priežiūrą visiems bendruomenės nariams. Tai ne tik fizinės erdvės atnaujinimas, bet ir mūsų įsipareigojimo pacientams išraiška. Siekiame, kad kiekvienas apsilankymas sveikatos centre būtų kuo patogesnis, saugesnis ir malonesnis.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!